Beždžionės (Simiae, arba Anthropoidea) yra primatų būrio žinduolių pobūris, apimantis apie 250 rūšių. Pagal šnervių pertvaros plotį, dantų formulę ir kitus požymius jos skirstomos į du antšeimius: plačianoses ir siauranoses beždžiones. Kūno ilgis svyruoja nuo 16 cm iki 2 metrų, o masė - nuo 400 g iki 300 kilogramų.
Plačianosių beždžionių yra 2 šeimos: voverinės beždžionės (marmozetės) ir kabiauodegės beždžionės (kapucinai, koatos). Siauranosių beždžionių grupei priklauso šunbeždžionės (pavianai, gelados, markatos, langūrai, gverecos), žmoginės beždžionės (gibonai, orangutanai, šimpanzės, gorilos) ir hominidai.

Beveik visos beždžionės yra dieniniai gyvūnai. Dauguma jų gyvena tropikų miškuose aukštai medžių vainikuose arba ant žemės. Beždžionių judesiai įvairūs: makakos ir markatos bėgioja keturiomis, gali judėti ir dviem kojomis, šakomis karstosi galūnėmis, kai kurios plaukia. Jų maistas dažniausiai mišrus - vaisiai, augalų dalys, smulkūs gyvūnai, paukščių kiaušiniai.
Pagal psichikos išsivystymo laipsnį beždžionės yra artimiausi žmogui gyvūnai. Joms būdinga smalsumas ir gebėjimas kartoti kitų veiksmus. Pavyzdžiui, šimpanzės laisvėje moka naudotis primityviais įrankiais ir net sugeba juos patobulinti. Galūnės turi daug primityvių požymių, yra penkiapirštės, prisitaikiusios stverti. Veido raumenys gerai išsivystę, todėl mimika perduodama įvairi informacija.
Beždžionės vis dažniau tampa ne tik tyrimų objektais, bet ir artimais palydovais. JAV beždžiones augina apie 15 tūkstančių šeimų. Kai kurioms bevaikėms šeimoms tai tarsi ypatingai lengvai pasiekiama galimybė pasijusti tėvais. Visgi šis ryšys gali būti sudėtingas.
Puikus to pavyzdys - mažosios makakos Punch istorija iš Japonijos zoologijos sodo. Jauniklį atstūmus motinai, prižiūrėtojai jam davė pliušinį žaislą, kuris tapo jo saugumo garantu. Šis pavyzdys rodo, koks stiprus yra poreikis jausti prisirišimą.
| Savybė | Plačianosės beždžionės | Siauranosės beždžionės |
|---|---|---|
| Šeimų skaičius | 2 | 3 |
| Nėštumas | 4-5 mėn. | 4-9 mėn. |
Istorijoje žinoma daugybė atvejų, kai vaikai, patekę į laukinę gamtą, buvo priglausti gyvūnų. 2014 metais Malaizijos pareigūnai Borneo džiunglėse rado berniuką, kurį išaugino orangutanai. Per kelerius metus džiunglėse jis išmoko bendrauti, valgyti ir judėti taip, kaip orangutanai. Tokios istorijos dar kartą primena apie glaudų ryšį tarp primatų ir žmonių bei gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos, apie ką kalbėjo ir Čarlzas Darvinas.

Nors evoliucijos teorija remiasi anatominiais panašumais tarp beždžionių ir žmonių, paleoantropologija dažnai atskleidžia daugiau apie mūsų pačių požiūrį į save, nei apie tikrąją praeitį. Svarbu suprasti, kad beždžionės yra unikali, sudėtinga gyvybės forma, kurios elgsena ir poreikiai reikalauja pagarbos bei nuodugnaus pažinimo.