Vaikų globos namų auklėtinių iššūkiai ir perspektyvos Lietuvoje

Vaikų globos namai atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, suteikdami prieglobstį ir priežiūrą vaikams, kurie liko be tėvų globos arba yra iš rizikos šeimų. Šiose institucijose siekiama ne tik užtikrinti vaikų gerovę, bet ir paruošti juos savarankiškam gyvenimui, integruojant į visuomenę. Vaikų globos namai - tai institucijos, kurių pagrindinė funkcija - išauginti, išauklėti ir išugdyti vaikus našlaičius bei vaikus, likusius be tėvų globos, t. y. vaikus iš rizikos šeimų.

Paauglys, augantis vaikų globos namuose, yra tokia pati asmenybė kaip ir vaikas, augantis šeimoje. Jis nori būti mylimas, suprastas, savarankiškas, pažinti ir suprasti suaugusiųjų pasaulį. Vaikui, likusiam be tėvų globos, reikalinga įvairiapusė ir kokybiška socialinė, pedagoginė ir psichologinė pagalba, o ypač paauglystės amžiuje, kada formuojasi asmenybė, atsiranda naujų poreikių, vidinių prieštaravimų tarp norų ir galimybių.

Vaikų globos namų tema yra itin aktuali Lietuvoje, atidžiai numatant vaiko globos politikos tobulėjimą bei plėtrą, globos šeimoje bei šeimynose skatinimą. Numatyta, kad iki 2020 m. neliks globos namų, jie gyvens šeimose, šeimynose, bendruomenėse.

Socialinės Adaptacijos Iššūkiai Globos Namuose

Paauglių socialinė adaptacija globos namuose susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie gali turėti ilgalaikių pasekmių jų tolimesniam gyvenimui. Vienas iš pagrindinių iššūkių - emocinių ir elgesio problemų buvimas. Tyrimai rodo, kad praradusiems tėvų globą paaugliams būdingas aukštesnis elgesio ir emocinių problemų įverčių lygis pagal nerimo, socialinio nusišalinimo, socialinių problemų ir delinkventinio elgesio skales. Tai gali būti siejama su ankstyva neigiama psichosocialine patirtimi, meilės, šilumos trūkumu, nesaugumo jausmu ir neigiamu aplinkinių vertinimu.

Paauglių emocinių problemų statistika

Kitas svarbus iššūkis - socialinių įgūdžių stoka. Globos namuose augantys paaugliai dažnai neturi galimybių išmokti ir praktikuoti socialinius įgūdžius, kurie yra būtini sėkmingai integracijai į visuomenę. Be to, paaugliai, augantys globos namuose, dažnai susiduria su profesinio tapatumo problemomis. Jie gali negaudami pakankamai informacijos apie karjeros pasirinkimo galimybes, nesugebėdami pakankamai vertinti save, neturėdami motyvacijos daryti tai, kas patenkintų jų poreikius ir lūkesčius. Galiausiai, paauglių socialinę adaptaciją globos namuose gali apsunkinti disfunkcionalios kognityvinės ir elgesio strategijos. Tyrimai rodo, kad globos namuose gyvenantys paaugliai dažniau taiko neadaptyvias kognityvines ir elgesio strategijas socialinėje srityje nei paaugliai, gyvenantys pilnose šeimose. Tai gali lemti socialinių situacijų vengimą, nerimą bendravimo metu ir sunkumus užmezgant bei palaikant santykius.

Tapatumo Formavimasis Ir Profesinis Orientavimas

Paauglystė - tai laikotarpis, kai jaunuoliai aktyviai ieško savo tapatumo, bando įvairius vaidmenis ir formuoja savo vertybes bei įsitikinimus. Globos namuose augantiems paaugliams šis procesas gali būti ypač sudėtingas, nes jie dažnai neturi tvirto pagrindo ir palaikymo, kuris padėtų jiems atrasti save. Profesinis tapatumas padeda pasirinkti profesiją, kuri yra viena iš esminių sąlygų efektyviai ir pilnavertei integracijai į darbo rinką ir visuomenę. Paauglių profesinis tapatumas apima jų nuolatinį tobulėjimo procesą, jų nuostatas, vertybes, įgūdžius, gebėjimus, domėjimosi sritis, asmenybės bruožus.

Žinios apie karjeros esmę, jos dinamiką bei problemas, atsirandančias įvairiose fazėse, yra būtina vaikų profesinio tapatumo sąlyga, kurioje reikšmingą vietą užima vaiko augimas ir vystymasis, nes būtent šis laikotarpis yra pagrindinis pasirenkant profesiją, kurio metu formuojasi su karjera susijusios sąvokos ir nuostatos. Profesiniam pasirinkimui įtakos turi daugelis veiksnių, tai gali būti gyvenimo aplinkybės, asmenybės nuostatos, pasiekimai moksle ir pan. dalykai, tačiau svarbu atsižvelgti ir į šeimos kultūrinį bei socialinį kontekstus. Globos namuose gyvenantys paaugliai neturi savo šeimų, todėl tikimybė gauti reikalingą informaciją, kuri skatintų jų profesinį tapatumą yra sąlyginai nedidelė.

Profesinis orientavimas globos namuose

Globos namuose gyvenantiems paaugliams dažnai iškyla profesinio tapatumo problemos, kurios yra sąlygotos socialinių įgūdžių stokos, emocijų diferenciacijos, individualizacijos ir deprivacijos. Profesinio tapatumo problemos dažniausiai išryškėja neturint tvirto apsisprendimo dėl savo ateities, dėl nesugebėjimo, baimės ar nenoro planuoti savo ateitį, kas tiesiogiai siejasi su jų neigiama patirtimi, netektimis. Svarbu, kad globos namuose būtų skiriamas ypatingas dėmesys paauglių profesiniam orientavimui. Tai apima informacijos apie įvairias profesijas teikimą, konsultacijas su karjeros specialistais, galimybes dalyvauti praktinėse veiklose ir stažuotėse.

Kompleksinė Parama ir Pasiruošimas Savarankiškam Gyvenimui

Socialinių įgūdžių ugdymas yra būtinas sėkmingai paauglių socialinei adaptacijai globos namuose. Tai apima bendravimo įgūdžių, konfliktų sprendimo įgūdžių, komandinio darbo įgūdžių ir gebėjimo užmegzti bei palaikyti santykius ugdymą. Globos namuose turėtų būti organizuojami specialūs užsiėmimai ir programos, skirtos socialinių įgūdžių ugdymui.

Psichologinė parama yra labai svarbi paaugliams, augantiems globos namuose. Jiems gali būti reikalinga pagalba sprendžiant emocines ir elgesio problemas, įveikiant traumas ir netektis, ugdant pasitikėjimą savimi ir motyvaciją. Globos namuose turėtų dirbti kvalifikuoti psichologai ir socialiniai darbuotojai, kurie galėtų suteikti individualią ir grupinę terapiją, konsultacijas ir kitą reikalingą pagalbą.

Socialinis darbuotojas su vaiku

Vienas iš pagrindinių globos namų tikslų - paruošti paauglius savarankiškam gyvenimui. Tai apima finansinio raštingumo, buities įgūdžių, darbo paieškos įgūdžių ir kitų svarbių kompetencijų ugdymą. Globos namuose turėtų būti organizuojami specialūs užsiėmimai ir programos, skirtos pasiruošimui savarankiškam gyvenimui. Taip pat svarbu, kad paaugliai turėtų galimybių praktikuoti šiuos įgūdžius realiose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui, dalyvaudami darbo stažuotėse, savarankiškai tvarkydami savo finansus ar rūpindamiesi buitimi. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip globos namų auklėtiniai jaučiasi labiau pasiruošę savarankiškam gyvenimui ir išmoksta pagrindinių įgūdžių ir vertybių, reikalingų suaugusiojo gyvenime.

Sėkminga paauglių socialinė adaptacija globos namuose priklauso nuo bendradarbiavimo su bendruomene. Tai apima bendradarbiavimą su mokyklomis, darbdaviais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais bendruomenės nariais.

Pastebima, kad auga ir saugaus laikino apgyvendinimo pas budinčius globotojus, kurie nesusiję su vaiku giminystės ar kitais emociniais ryšiais, atvejų skaičius. Per dvejus metus laikinai pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų skaičius išaugo nuo 58 proc. iki 71 proc. Nuo 2023 m. daugiau nei 80 proc. į krizę patekusių vaikų pas budinčius globotojus sėkmingai apgyvendino Palangos, Rietavo, Zarasų, Kėdainių, Pakruojo, Biržų, Druskininkų, Kaišiadorių, Visagino, Joniškio, Varėnos, Raseinių, Utenos, Telšių, Šiaulių ir Kelmės globos centrai.

Institucinės Globos Pertvarka: Nuo Institucijos Prie Šeimos Modelio

Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją. Šioje Koncepcijoje Lietuva įsipareigojo siekti visapusiškos vaiko apsaugos ir jo gerovės. Pagal Koncepcijos nuostatas, vaiku yra laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, o vaiko gerovės politika yra socialinės politikos dalis, apibrėžta trimis principais: vaiko teise į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą.

Vykdant Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005-2012 metams planą, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007-2012 metams planas. Siekiant įgyvendinti Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos pirmąjį tikslą - pertvarkyti vaiko globos (rūpybos) sistemą, kad ji atitiktų vaiko geriausius interesus - tėvų globos netekusius vaikus siųsti į globėjus (rūpintojus) šeimas. Taip pat siekiama mažinti globos institucijose esančių vaikų skaičių. Siektina reikšmė 2012 metais - 30 proc., lyginant su 2006 m.

Vaiko globos institucijų sistema dažnai lemia sutrikusį vaiko prieraišumo jausmą, o tai savo ruožtu apsunkina vaikų pasirengimą savarankiškam gyvenimui. Vaikai, augantys institucijose, patiria daugiau sunkumų integruojantis į visuomenę, palyginti su tais, kurie globojami šeimose. Institucinė globa negali užtikrinti tokio paties dėmesio, meilės ir rūpesčio, kokį vaikas galėtų gauti šeimoje, kartu gaudamas reikiamą pagalbą bendruomenėje. Todėl perėjimas prie šeimos modelio yra esminis siekiant užtikrinti geresnę vaikų gerovę.

2019 metais pradėtas institucinės globos pertvarkos procesas leido žengti svarbų žingsnį - nuo centralizuotos globos pereita prie bendruomeninio gyvenimo modelio. Per visus šiuos metus daugiau dėmesio skirta šeimoms, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose - pradėtos teikti kompleksinės paslaugos šeimai, sustiprinta vaikų dienos centrus ir šeimų socialinę priežiūrą. Didžioji dalis jau uždarytų įstaigų globotinių šiuo metu gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus bei šeimynose.

Vaikai žaidžia bendruomeniniuose globos namuose

Bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN) yra alternatyva institucinei globai, veikiantys pagal šeimai artimos aplinkos modelį. Tai yra vaikų globos namai, įsteigti atskirose patalpose (pvz., name, bute) bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Paprastai tokiuose namuose gyvena iki 10 vaikų, ypač jei tai broliai ir seserys. Įgyvendinant BVGN plėtrą, siekiama steigti nedidelius, iki 8 vietų BVGN, kuriuose aplinka būtų pritaikyta pagal visus vaikų poreikius. Institucinė aplinka, šeiminiai namai niekada neprilygs apgyvendinimui šeimoje, kur vaikas bus saugus, priglaustas, išklausytas, jeigu reikės, jam bus paruoštas maistas bet kuriuo paros metu.

Higienos reikalavimai BVGN yra griežtai reglamentuoti, siekiant užtikrinti vaikų sveikatą ir saugumą. Remiantis Lietuvos higienos norma HN 124:2009 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, vienam asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m. naudingojo patalpų ploto, o miegamajame kambaryje vienai vietai - ne mažiau kaip 6 kv. m.

COVID-19 pandemija iškėlė naujų iššūkių vaikų globos įstaigoms. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė specialius reikalavimus, kaip organizuoti veiklą, kad būtų užkirstas kelias galimam koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimui. Tai apima temperatūros matavimą, izoliavimą, grupinių veiklų ribojimą, apsaugos priemonių naudojimą ir lankymo draudimą.

Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažoje bendruomenėje, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje. Anot Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Deimantės Bukeikaitės, šalies strateginis tikslas, kad tėvų globos netekę vaikai augtų šeimos aplinkoje. Per dvejus metus tėvų globos netekusių vaikų, gyvenančių šeimai artimoje aplinkoje - pas globėjus (rūpintojus), budinčius ar nuolatinius globotojus ar šeimynose, padaugėjo nuo 79 proc. iki 81 proc. Džiugu, kad dauguma savivaldybių nustatytą rodiklį viršija, o visos šalies mastu mes galime lygintis su tokia gilias vaikų globos tradicijas turinčia šalimi kaip Norvegija - ten gyvenančių šeimose vaikų skaičius siekia 88 proc. Šiuo metu Lietuvoje yra 264 budintys ir 45 nuolatiniai globotojai, 58 šeimynos ir daugiau nei 3000 globėjų šeimų, kuriose auga tėvų globos netekę vaikai.

Lietuvoje apgyvendinimo formos tėvų globos netekusiems vaikams (2023 m. liepa)

Apgyvendinimo formaVaikų skaičius
Šeimos aplinkoje (globėjai, budintys globotojai, šeimynos)4416
Globos institucijos1017

Finansavimo Sistemos Problemos

Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui. Auditoriaus nuomone, pagal esamą tvarką valstybės biudžeto (savivaldybių biudžeto) lėšos finansuoja VGN, o ne vaikui teikiamas socialines paslaugas. "Paslaugų krepšelis vaikui" - tai tikslinės lėšos, kurios būtų skirtos vaiko globai finansuoti, lėšos darbuotojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mitybai, aprangai, avalynei, kvalifikacijos tobulinimui. Įvedus "paslaugų krepšelį vaikui", atsirastų galimybė teikti vaikams socialines paslaugas pagal jų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos namų tinklą, stiprinti globos namų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią vaikų globos namų finansavimo sistemą, pasiekti vaiko globos tikslus.

Šiuo metu vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Būtina suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose.

Vienam vaikui skiriamos išlaikymo lėšos vaikų globos namuose per mėnesį (Lt)

Globos namų tipasNuo (Lt)Iki (Lt)
Valstybiniai VGN811.642007.31
Savivaldybių VGN453.821884.02

Globos Namuose Augančių Vaikų Mitai ir Realybė

Daugelis žmonių net nesusimąsto apie vyresnių vaikų globą dėl visuomenėje įsišaknijusių klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus.

Mitai ir realybė apie globėjus

Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.

Kaip Tapti Globėju: Mitų Griausmas ir Realybė

Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.

Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausytų jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikų, kad galėtumėte juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti.

Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.

Globojanti šeima su vaikais

Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu.

Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžes, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį.

Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.

Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko.

Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose. Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. "Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.

Sėkmės Pavyzdžiai ir Naujos Iniciatyvos

Būdama 17-os Viktorija užvėrė vaikų globos namų duris, bet vėl jas pravėrė jau būdama 29-erių. Viktorija Malachovska nėra viena tų globos namų auklėtinių, kurie ten praleistų metų nė prisiminti nenori, - ji iki šiol yra dėkinga, kad ten atsirado, turėjo sąlygas augti, pamatyti gerų pavyzdžių, o ir buvusią auklėtoją vis aplankydavo. Vieno tokio apsilankymo metu ji prasitarė, kad ieško savęs, nori papildomai užsiimti kokia nors prasminga veikla. Auklėtoja iš pradžių juokaudama, o vėliau jau visai rimtai pasiūlė buvusiai auklėtinei ateiti dirbti į vaikų globos namus. Iš pradžių viską nuleidusi juokais, šio pasiūlymo Viktorija vis negalėjo pamiršti - juk ji viską pati perėjo, tad kas tuos vaikus supras geriau nei ji? „Ir štai vieną dieną nuėjau į darbo pokalbį tuose pačiuose vaikų globos namuose“, - šypsosi Viktorija. Jau pirmomis dienomis ji sako pajutusi, kad sprendimas buvo geras. Galiausiai tapo pirmoji iš visų globos namų, su vaikais perkelta į bendruomeninius vaikų globos namus - nebe į instituciją, o į šeimos aplinką primenantį butą, kuriame nebėra nei valytojų, nei virėjų, o vaikų - jau nebe šimtai, o iki 10. Taip ji tapo VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ bendruomeninių vaikų globos namų vadove. Viktorija nuo pat pradžių vienais didžiausių prioritetų darbe laikė labai konkrečią pagalbą jaunuoliams ruošiantis pradėti gyventi savarankiškai.

2022 m. Kaune buvo atidaryti paauglių dienos namai „Istorijos“. Dvi nevyriausybinės organizacijos sujungė pastangas, kad pažeidžiamas jaunimas gautų visapusiškas kokybiškas paslaugas - J. Valančiūno paramos fondas jau turi patirties rengti jaunimą savarankiškam gyvenimui taikant sportu paremtą metodiką, o maltiečiai plėtoja jaunuolio palydėjimo paslaugą, kurios pagrindas - palydėjimo koordinatorių individualus darbas su jaunuoliais iš globos namų ir sunkumus patiriančių šeimų. Paauglių dienos namuose „Istorijos“ veikia krepšiniu paremta sporto metodika - vieną grupę sudaro 12 paauglių - kaip 12 žaidėjų. Šis paauglių ugdymo būdas įneša disciplinos - kaip krepšinio aikštelėje yra tam tikri neleidžiami žingsniai, taip ir paauglių dienos namuose yra netoleruojamų veiksmų: patyčios, smurtas, turto niokojimas ir melas. Atlikęs vieną iš šių nusižengimų, jaunuolis gauna techninę pražangą. Surinkęs tris technines pražangas jaunuolis kuriam laikui yra diskvalifikuojamas iš paauglių dienos namų - kaip krepšinio žaidėjas iš aikštelės. Jaunuolis techninę pražangą gali išsitaisyti, tokiu būdu yra ugdomas atsakomybės už savo veiksmus jausmas.

VšĮ “Vaikų ir paauglių socialinis centras” buvo įsteigtas 2006m. rugpjūčio 30 d. Savo veiklą pradėjo vykdyti Nemenčinės m., Vilniaus r. sav., teikdamas stacionarią socialinę globą (rūpybą), ugdymo ir socialines paslaugas be tėvų globos likusiems vaikams. Centro tikslas: Teikti kompleksines bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, siekiant kokybiškai prižiūrėti, globoti ir visapusiškai ugdyti globojamus vaikus. Sudaryti sąlygas socialinės rizikos vaikams ir krizinėje situacijoje atsidūrusioms šeimoms spręsti susidariusias socialines ir psichologines problemas, siekiant jų optimalaus ir efektyvaus dalyvavimo visuomenėje. Teikti pagalbą įtėviams ir globėjams, vystyti savanorystę. 2024 metais Vaikų ir Paauglių Socialinis Centras pardavimo pajamos siekė 2 035 323 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 4 121 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 51.

tags: #vaiku #globos #namu #vaiku #issukiai



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems