Vaikų globos namų socialinių paslaugų vertinimas ir pokyčiai Lietuvoje

Vaikų globos namai - tai socialinės globos įstaigos, kuriose ilgesniam ar trumpesniam laikui apgyvendinami ir globojami be tėvų globos likę vaikai, neįgalūs vaikai arba vaikai, turintys specialiųjų poreikių. Siekiant užtikrinti vaikų saugumą, sveikatą ir gerovę, vaikų globos namams keliami griežti reikalavimai, kurie reglamentuojami įvairiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Šiame straipsnyje aptariami vaikų socialinės globos įstaigų tvarkos reikalavimai, pagrindiniai socialinės globos principai, atitikties vertinimas, socialinių darbuotojų vaidmuo, finansavimo aspektai bei vykstantis perėjimas nuo institucinės globos prie šeimai artimesnių bendruomeninių modelių.

Bendrieji reikalavimai socialinės globos įstaigoms

Socialinės globos įstaigos teritorija, visų patalpų išplanavimas ir įrengimas turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Socialinės globos teikimo vieta turi būti nesunkiai pasiekiama visuomeniniu transportu. Esant poreikiui, socialinės globos įstaiga užtikrina specialaus transporto paslaugas priemonėms, susijusioms su asmenų socialine integracija į bendruomenę, vykdyti.

Jei socialinės globos įstaigoje paslaugas gaunančiam asmeniui pasireiškia užkrečiamųjų ligų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), taip pat dėl užkrečiamųjų ligų protrūkio paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, socialinės globos paslaugų teikimas socialinės globos įstaigoje organizuojamas atsižvelgiant į teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų teikimą užkrečiamųjų ligų epidemijos metu, reikalavimus.

Pagrindiniai socialinės globos principai

Organizuojant ir teikiant socialinę globą, užtikrinami šie principai:

• Asmens teisių (įskaitant asmens duomenų apsaugos) užtikrinimas;
• Dalyvavimo ir bendradarbiavimo;
• Pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo;
• Asmens savarankiškumo ugdymo ir socialinės integracijos;
• Nediskriminavimo.

Organizuojant ir teikiant socialinę globą, užtikrinamas asmens duomenų apsauga pagal galiojančius teisės aktus. Draudžiama nepagrįstai ir neteisėtai riboti asmens teises. Socialinė globa organizuojama ir teikiama, remiantis išsamiu ir visapusišku asmens socialinės globos poreikio vertinimu ir socialinės globos įstaigos galimybių suteikti šias paslaugas vertinimu, pripažįstant asmens teisę rinktis jo pagrįstus lūkesčius ir teisėtus interesus atitinkančią pagalbą.

Teikiant socialinę globą, asmeniui sudaroma saviraiškos ir įgūdžių ugdymosi galimybė, skatinama pagal galimybes savarankiškai tvarkyti savo buitį, suteikiant žmogaus orumo nežeidžiančią pagalbą, skatinančią palaikyti ar kompensuoti prarastą savarankiškumą ir ugdytis gebėjimus gyventi visuomenėje, įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, šeima ir artimaisiais giminaičiais.

Socialinė globa organizuojama ir teikiama pagal įvertintus asmens poreikius, ir tai nepriklauso nuo asmens lyties, negalios, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, seksualinės orientacijos ir kitų aplinkybių, nesusijusių su socialine globa.

Socialinės globos atitikties vertinimas

Socialinės globos įstaigos socialinės globos atitiktį Aprašo atitinkamai socialinės globos normų grupei skirtajame priede nustatytiems reikalavimams vertina Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamose socialinės globos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Atliekant socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimą ir įsivertinimą, naudojami socialinės globos gavėjų, socialinės globos įstaigos personalo, šeimynos dalyvių grupinės ir individualios apklausos, interviu, stebėjimo, anketavimo, socialinės globos įstaigos dokumentų analizės ir kiti metodai. Socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimo išvadas ir metodines rekomendacijas Socialinių paslaugų priežiūros departamentas raštu pateikia socialinės globos įstaigai.

Socialinės globos įstaiga turi sudaryti galimybes susipažinti su vertinimo ir įsivertinimo išvadomis visiems suinteresuotiesiems asmenims, skelbdama šias išvadas savo interneto puslapyje.

Socialinės globos įstaiga, gavusi iš Socialinių paslaugų priežiūros departamento informaciją apie licencijos galiojimo sustabdymą, ar panaikinimą, ar atsisakymą išduoti licenciją, socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų užtikrintas socialinės globos tęstinumas asmeniui kitoje socialinės globos įstaigoje.

Informacija apie vaiką socialinės globos įstaigoje

Socialinės globos namuose vaikams su negalia, stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose, šeimyniniuose namuose ir vaikų globos namuose nelydimiems nepilnamečiams kaupiamoje informacijoje apie vaiką (vaiko byla) yra užfiksuotas įvertintas vaiko socialinės globos poreikis, sprendimas, jei vaikas į socialinės globos įstaigą siunčiamas savivaldybės administracijos sprendimu, arba vaiko tėvų, globėjo, rūpintojo prašymas, kai vaikas su negalia apgyvendinamas tėvų prašymu bei kiti su vaiko globos (rūpybos) nustatymu ir socialinės globos teikimu susiję dokumentai.

Jei vaikui su negalia socialinė globa pradėta teikti pagal tėvų, globėjo, rūpintojo prašymą, socialinės globos poreikio vertinimą užtikrina socialinės globos įstaiga.

Sulaukusiems pilnametystės asmenims, kuriems buvo teikta vaiko socialinė globa ir kurie mokosi pagal bendrojo lavinimo, formaliojo profesinio mokymo ar specialiuosius ugdymosi poreikius užtikrinančias programas, sudaroma galimybė gyventi ir gauti socialinę globą vaikų socialinės globos įstaigoje ir grįžti į juos savaitgaliais, atostogų metu ir pan., iki jie baigs minėtas programas.

Socialinės globos įstaigoje apgyvendinami vaikai, turintys pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo išduotą išrašą iš medicininių dokumentų, įrodantį, kad vaikas neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis ir kad jam nediagnozuota ūmi psichozė, išskyrus atvejus, kai socialinės globos įstaigoje laikinai apgyvendinami vaikai, paimti iš jiems nesaugios aplinkos.

Individualus socialinės globos planas (ISGP)

Socialinei globai vaikui teikti socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka yra sudaromas ISGP, kuriame numatyta, kokie tikslai yra siekiami, kokiomis priemonėmis bus siekiama šių tikslų įgyvendinimo, detalizuojamos paslaugos (socialinės, sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitos), kurios vaikui bus teikiamos ar organizuojamos socialinės globos įstaigoje. ISGP sudaromas ir jame vaiko ir kitų asmenų duomenys (vardas, pavardė, gimimo data) nurodomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugos reikalavimais.

Sudarant ISGP yra įvertinti visi vaiko sveikatos, laisvalaikio organizavimo, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo, specialieji ir kiti poreikiai, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, gabumus, silpnąsias savybes, situaciją šeimoje, socialinę riziką, negalią, ypatumus, susijusius su amžiumi, branda, etnine kilme, kalba, religija, lytimi, rasine priklausomybe ir kita, taip pat įvertinta: vaiko savarankiškumo, savitarnos, asmeninės higienos įgūdžiai, elgesio, bendravimo, valgymo, miego, namų režimo įpročiai, individualūs poreikiai, interesai, pomėgiai, padidėjusio ar neįprasto jautrumo tam tikriems garsams, lytėjimui, kvapams, drabužiams, maisto sudėčiai, skoniui, skausmui, temperatūrai buvimas, kita svarbi vaiko, jo globėjo, rūpintojo, kitų šeimos narių ar artimųjų giminaičių pateikta informacija.

ISGP detaliai aprašomos sritys, kuriose jis yra labiau savarankiškas, kur ir kokios konkrečios pagalbos jam reikia. ISGP yra nuolat papildomas, jame atsispindi vaiko raidos, augimo ir vystymosi būklė. ISGP numatyta vaiko ateities perspektyva, planuojamos priemonės vaiko savarankiškam gyvenimui užtikrinti, skiepijant paties vaiko atsakomybę.

ISGP rengia socialinę globą teikiantys specialistai dalyvaujant pagal amžių ir brandą gebančiam išreikšti nuomonę vaikui, vaiko pasirinktam socialinės globos įstaigos socialinių paslaugų srities darbuotojui.

Užtikrinta, kad socialinės globos įstaiga planuodama ir teikdama socialinę globą vaikui bei vykdydama ISGP nuolat bendradarbiauja su VTAS, globos centro atstovais, savivaldybės administracijos darbuotojais, sveikatos priežiūros, pedagoginės-psichologinės tarnybos, švietimo, įdarbinimo ir kitų institucijų specialistais, taip pat su ugdymo įstaigos ar kitos socialinių paslaugų įstaigos, kurios paslaugos vaikui buvo teikiamos prieš tai, specialistais. Tai yra užfiksuota ISGP ar kituose vaiko byloje pridedamuose dokumentuose.

Užtikrinta, kad ne rečiau kaip kas pusę metų, o atsiradus naujų aplinkybių, susijusių su vaiko sveikatos būkle, jo branda ar poreikiais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių aplinkybių nustatymo dienos socialinės globos įstaigos iniciatyva ISGP būtų peržiūrimas ir tikslinamas.

Gyvenamojo ploto, šildymo ir apšvietimo reikalavimai

Vienam vaikui vaikų globos namuose turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m. Kiekvienam šeimynoje gyvenančiam asmeniui (įskaitant ir šeimynos dalyvius) turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 kv. m. Jeigu šeimynoje esant maksimaliam šeimynos vaikų skaičiui yra poreikis apgyvendinti šeimynoje gyvenančio vaiko brolį ar seserį, šeimynoje gyvenančiam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 9 kv. m.

Miegamajame kambaryje vienai vietai skiriama ne mažiau kaip 6 kv. m ploto, vaikui iki 3 metų skirtai vietai - ne mažiau kaip 4 kv. m. Jei vaikų socialinės globos įstaigoje globojama motina su vaiku, globojamai motinai ir vaikui turi būti įrengtas atskiras miegamasis, kurio plotas ne mažesnis kaip 10 kv. m. Berniukams ir mergaitėms nuo 7 metų amžiaus turi būti įrengti atskiri miegamieji.

Laiptai, laiptų aikštelės turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrinta vaikų sauga. Draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, laiptų pakopos negali būti siaurėjančios. Laiptai turi atitikti teisės akto reikalavimus.

Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, lengvai valomi. Patalpose turi būti užtikrintas apšvietimas. Apšvietimo normos įvairioms patalpoms pateiktos lentelėje:

1 lentelė. Apšvietimo normos vaikų globos namų patalpose

Socialinės globos namų maistas gaminamas socialinės globos namų šeimynos virtuvėje ar bendrosiose maisto tvarkymo patalpose. Socialinės globos namų bendrosiose maisto tvarkymo patalpose privalo būti gartraukis, šaldytuvas. Socialinės globos namų bendrosiose maisto tvarkymo patalpose negali dirbti daugiau kaip dviem pamainomis.

Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimos ir bendruomenės paslaugų

Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos vaikams. Tai numatyta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijoje ir vadovaujantis Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų planu.

Vaikų globos institucijos sistema, sutrikęs vaiko prieraišumo jausmas, lemia nevisavertį vaikų pasirengimą savarankiškam gyvenimui. Vaikai, globojami institucijoje, sunkiau pasiruošia savarankiškam gyvenimui. Iš globos institucijos išėjusio vaiko situacija dažnai būna sudėtingesnė nei šeimoje globojamo vaiko. Šeimoje globoti vaikai lengviau pritampa visuomenėje. Institucijoje globojamas vaikas negali sulaukti tiek dėmesio, reikalingos artimojo meilės ir rūpesčio, kiek galėtų gauti gyvendamas šeimoje ir gaudamas reikiamą pagalbą bendruomenėje.

Šis modelis leidžia vaikams gyventi artimesnėje šeimai aplinkoje ir mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių. Pavyzdžiui, Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ taip pat žengia šiuo keliu - jų auklėtiniai persikelia į atskirus butus. Miesto centre, Šaulių gatvėje, globos namų ugdytiniams buvo nupirktas 5 kambarių butas per du aukštus. Gražiai ir skoningai suremontuotame būste įrengti keturi dviviečiai kambariai, svetainė su židiniu, virtuvė, du sanitariniai mazgai ir darbo vieta su kompiuteriais. Čia įsikūrė aštuonių vaikų šeimyna, kuriai naujo savarankiško gyvenimo pagrindus dėti padeda socialinės darbuotojos. Klaipėdos meras V. Grubliauskas pasidžiaugė, jog nors reikalavimai savarankiškam bendruomeninių vaikų namų būstui itin aukšti, tačiau Klaipėdoje po truputį atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir sėkmingai plėtojamas naujas vaikų šeimynos modelis.

Bendruomeninių vaikų globos namų koncepcija

Bendruomeniniai vaikų globos namai - pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskirose patalpose (pvz.: namas, butas) bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių (iki 10 vaikų, jeigu tai broliai, seserys). Šie namai pagal savo pobūdį priskirtini bendruomeninėms paslaugoms. Bendruomeninės paslaugos - tai alternatyvios institucinei globai įvairių formų ir rūšių, aukštos kokybės bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kt. paslaugos.

Įgyvendinant bendruomeninių vaikų globos namų plėtrą tėvų globos netekusiems vaikams, būtina steigti nedidelius iki 8 vietų bendruomeninius vaikų globos namus, kur aplinka pritaikoma pagal visus vaikų poreikius. Kad vaikams būtų sudarytos sąlygos įgyti kiek įmanoma daugiau darbo, namų ūkio, biudžeto tvarkymo ir kitų kasdieniame gyvenime būtinų įgūdžių, padėsiančių užtikrinti jų savarankiškumą ateityje.

Socialinių darbuotojų vaidmuo ir kvalifikacija

Socialiniai darbuotojai atlieka itin svarbų vaidmenį vaikų globos namuose, užtikrindami ugdytinių gerovę ir sėkmingą integraciją. Kupiškio rajono šv. Kazimiero vaikų globos namų vyriausiojo socialinio darbuotojo pareigybė priskiriama specialistų, kurių pareigybės priskiriamos A, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti, pareigybių grupei. Pareigybės lygis - A2. Vyriausiasis socialinis darbuotojas užtikrina socialinių paslaugų, teikiamų Globos namuose, analizavimo, planavimo, organizavimo teikimo efektyvumą ir rezultatyvumą.

Vyriausiojo socialinio darbuotojo kvalifikacijos reikalavimai

Asmuo, siekiantis užimti vyriausiojo socialinio darbuotojo pareigas, turi atitikti vieną iš šių reikalavimų:

1. Turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus socialinio darbo studijų krypties studijas, ir socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį (arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją).
2. Turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją ir iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijęs socialinio darbuotojo kvalifikaciją ar baigęs socialinio darbo studijas, ar socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka baigęs socialinio darbuotojo praktinei veiklai pasirengti skirtus mokymus.

Be to, reikalaujama:

• Turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinio darbo patirtį socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo srityje.
• Gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“, reikalavimus.
• Mokėti naudotis informacinėmis technologijomis.
• Žinoti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus bei Globos namų vidaus dokumentus, susijusius su pareigybe.
• Išmanyti socialinę psichologiją, žinoti socialinio darbo teorijos ir praktikos pagrindus, socialinio darbo etikos normas ir principus.
• Mokėti analizuoti, valdyti, kaupti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas, sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu.
• Sugebėti planuoti ir organizuoti pavaldžių asmenų veiklą, operatyviai ir savarankiškai priimti sprendimus, įvertinti galutinį rezultatą.
• Darbuotojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos.

Vyriausiojo socialinio darbuotojo funkcijos

Vyriausiasis socialinis darbuotojas, siekdamas įgyvendinti Globos namų keliamus tikslus, vykdo šias funkcijas:

• Planuoja, organizuoja, koordinuoja socialinių darbuotojų ir individualios priežiūros darbuotojų darbą pagal pareigybių aprašymus.
• Dalyvauja sudarant Globos namų veiklos planus, rengia ataskaitas ir kitą privalomą dokumentaciją.
• Sudaro socialinės srities darbuotojų bei kitų įstaigos darbuotojų darbo grafikus ir užtikrina darbuotojų tikslingą darbo laiko panaudojimą, pildo darbo laiko apskaitos žiniaraščius.
• Kontroliuoja Globos namų darbuotojų darbo drausmę, darbo tvarkos taisyklių, pareigybių aprašymų vykdymą bei teikia pasiūlymus direktoriui dėl darbuotojų skatinimo ar nuobaudų skyrimo.
• Analizuoja metodinę medžiagą, padedančią efektyviau organizuoti socialinį darbą.
• Dalyvauja vertinant vaiko poreikį ir rengiant vaiko individualų socialinės globos planą.
• Stebi ir vertina, kaip teikiamos socialinės paslaugos konkrečiam paslaugų gavėjui: šeimoms (asmenims), jaunuoliams, globojamiems (rūpinamiems) vaikams.
• Teikia metodinę paramą bei organizuoja profesinę pagalbą socialinės srities darbuotojams su jų darbu susijusiais klausimais.
• Inicijuoja kultūrines, menines, sportines veiklas Globos namuose, skatina aktyvų Globos namų gyventojų dalyvavimą Kupiškio rajono savivaldybės kultūriniuose, sportiniuose ir kt. renginiuose.
• Bendradarbiauja su kitų institucijų specialistais ir Globos namų gyventojų giminėmis, sprendžiant socialinių paslaugų teikimo klausimus.
• Informuoja ir konsultuoja Globos namų gyventojus jų teisių ir pareigų klausimais savo kompetencijos ribose.
• Dalyvauja tiriant, analizuojant ir sprendžiant Globos namų gyventojų konfliktines situacijas, jų priežastis, skundus, pageidavimus.
• Saugo ir gina globojamų (rūpinamų) vaikų teises bei interesus, atstovauja jiems už Globos namų ribų.
• Informuoja Globos namų direktorių bei darbuotojus apie atsiradusias problemas.
• Darbo su Globos namų gyventojais laikosi moralės ir socialinio darbuotojo etikos normų.
• Atstovauja bei gina Globos namų interesus.
• Yra atsakingas už suinteresuotų asmenų supažindinimą su socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimo (įsivertinimo) išvadomis.
• Vaduoja direktorių jo atostogų, komandiruotės, ligos ir panašiais atvejais.

Darbuotojas už pavestų funkcijų vykdymą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Vaikų globos namų paslaugų administravimas ir finansavimas

Analizuojant paslaugų administravimą vaikų globos namuose, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas: valstybinės, savivaldybių bei nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaikų globos namai. Valstybinio vaikų globos namų steigėjas yra apskrities viršininko administracija, savivaldybės VGN steigėjas - savivaldybės administracija. Vaikų globos įstaigų steigimą įtakojo ir skatino daugelis veiksnių - išryškėjusios naujos socialinės problemos ir būtinumas jas spręsti. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nustatytos šios priežastys, dėl kurių vaikams nustatoma laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba): tėvams neterminuotai ribota tėvų valdžia, tėvai nesirūpina vaiku, netinkamai auklėja, tėvams apribota tėvų valdžia, tėvai mirę, skurdas šeimoje, tėvų liga, smurtas šeimoje, tėvai dingę, atlieka bausmę, tėvai išvykę į užsienį.

Globos namų pasiskirstymas ir pokyčiai

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2004 metų audito duomenimis, valstybinių vaikų globos namų (VVGN), kurių steigėjos apskrities viršininko administracijos, buvo 32. Keturis miestus (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) savivaldybių teritorijose buvo 37 proc. minėtų įstaigų. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje buvo 4 VVGN, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose - po 3 VVGN. Utenos, Telšių, Marijampolės, Alytaus, Tauragės, Panevėžio ir Joniškio rajonų savivaldybių teritorijose - po 2 VVGN. Šešiolikos savivaldybių teritorijose buvo 1 valstybiniai vaikų globos namai.

Savivaldybių vaikų globos namai, kurių steigėjos savivaldybių administracijos, buvo 32 (10 iš jų - laikini VGN). Kėdainių ir Ignalinos savivaldybių teritorijose buvo po 2 savivaldybių vaikų globos namus. 28-iose savivaldybių teritorijose - po vienerius savivaldybės vaikų globos namus.

Vaikų globos namai, kurių steigėjas NVO, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto audito 2004 metais vaikų globos įstaigose ataskaitos duomenimis, buvo 19 (8 iš jų laikini vaikų globos namai). Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje - 9 NVO vaikų globos namai. Kauno miesto savivaldybės teritorijoje - 2 nevyriausybinės organizacijos vaikų globos namai. Kitose 8 savivaldybių teritorijose buvo po 1 NVO vaikų globos namus. 50-ies savivaldybių teritorijose nebuvo nevyriausybinių vaikų globos namų.

2005 metais buvo 33 globos namai (trimis daugiau nei 2004 m.). Apskritai, 2004 metais šių įstaigų buvo dvylika, o 2005 metais keturiolika. 2000 metais šios įstaigos iš viso buvo keturiolika, 2001 metais sumažėjo vienais globos namais. Manoma, kad didėjantį globos įstaigų poreikį įtakoja socialinės ir ekonominės sąlygos: bedarbystė, didėjanti gyventojų emigracija.

Tyrimo metodologija ir vadovų kompetencija

Tyrimas, siekiantis įvertinti socialinių paslaugų administravimo kokybę valstybiniuose vaikų globos namuose, buvo organizuojamas keliais etapais, naudojant skirtingus tyrimo metodus ir respondentus. Pirmajame etape buvo apklausiami globos namų vadovai, kitame etape dalyvavo vaikų globos namų globotiniai - vaikai. Apklausoje dalyvavo ir vaikai, kaip socialinių paslaugų klientai (gavėjai), nes svarbu, kaip jie vertina jiems teikiamas paslaugas globos namuose. Iš viso tyrime dalyvavo 95 respondentai.

Struktūrizuoto interviu apklausoje dalyvavo 3 proc. Vilniaus miesto valstybinių vaikų globos namų vadovai. Anketinės apklausos tyrime dalyvavo 97 proc. Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai: „Vilniaus antrieji vaikų globos namai“, „Vilniaus tretieji vaikų globos namai“, Vilniaus vaikų globos namai „Gilė“. Šiuose globos namuose atlikti tyrimai, nes Vilniaus mieste sukoncentruoti ketveri Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai, kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija. Vaikų globos namų administracija geranoriškai sutiko, kad jų įstaigose būtų atliekami tyrimai.

Struktūrizuoto interviu metodu atliktas tyrimas apklausiant vaikų globos namų vadovus. Interviu - asmeninis pokalbis su vienu žmogumi pagal iš anksto parengtą vieningą struktūrą, siekiant sužinoti respondento nuomonę, vertinimus, požiūrius, patirtį, susijusią su analizuojama tema. Klausimai struktūrizuoto interviu tyrimui su įstaigos vadovais sudaryti blokais, vadovaujantis H. Fajolio teoriniais administravimo principais: planavimas, organizavimas, vadovavimas, koordinavimas, kontrolė.

Tyrimui atlikti vaikams buvo išdalintos anketos. Šio metodo tikslas - sužinoti subjektyvią respondentų - vaikų (globotinių) nuomonę apie jiems teikiamų socialinių paslaugų kokybę, gyvenimo sąlygas Vilniaus miesto valstybiniuose vaikų globos namuose. Interviu su vaikų globos namų vadovais vyko jų darbo vietoje. Respondentai buvo prašomi pakomentuoti klausimus, pareikšti savo nuomonę. Interviu trukmė: 50-60 min. Atlikto tyrimo duomenys laikomi patikimais, nes iš 203 galimų apklausti asmenų, faktiškai tyrime dalyvavo 95 respondentai (iš viso apklausta 47 procentai respondentų).

Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovų kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas. Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. H. Fajolis akcentavo, kad siekiant organizacijoje gero administravimo, svarbų vaidmenį atlieka idealus, kompetentingas vadovas, turintis reikiamas žinias, kad galėtų spręsti vadovavimo, techninius, komercinius, finansinius klausimus, taip pat, kad jis pajėgtų įveikti vadovavimo, organizavimo, kontrolės sunkumus. Klausimu, kokia vadovų vadovavimo patirtis, buvo siekiama išsiaiškinti, ar globos namų vadovai disponuoja vadovavimo patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais bei kompetencija kryptingo, kokybiško administravimo užtikrinimui globos namuose. Pavyzdžiui, „Antrųjų vaikų globos namų“ vadovė, atsižvelgiant į jos ilgametę (apie 26 metus) vadovavimo patirtį, vadovaujantis H. Fajolio teorija, turi kompetenciją, reikalingą kokybiškam administravimui užtikrinti globos namuose. „Trečiųjų vaikų globos namų“ vadovas administruoja šią įstaigą taip pat ilgą laiką (apie 10 metų). Globos įstaigos vadovės interviu metu teigė, kad jie virš dvidešimt metų dirba šiose įstaigose.

Veiklos planavimas ir finansavimas

Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose sudarinėjami veiklos planai, kuriuose numatoma įmonės veikla. „Antruosiuose vaikų globos namuose“ veiklos planai sudarinėjami kiekvieną mėnesį, taip pat rengiamas metinis planas. „Trečiuosiuose vaikų globos namuose“ veiklos planai sudaromi kiekvieną metų ketvirtį, po to sudaromas bendras metinis planas. Vaikų globos namuose „Gilė“ sudaromas veiklos planas vieną kartą per metus. Šis veiklos planas sudaromas siekiant numatyti bei prognozuoti darbus, personalą bei išteklius. Anot H. Fajolio, planas - tai ateities vaizdas, o veiklos planas padeda panaudoti įmonės išteklius bei pasirinkti geriausią administravimo metodą siekiant kryptingos organizacijos veiklos.

Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas. Pasak H. Fajolio, prognozės būtinos, kad priemonės atitiktų tikslus. Globos įstaigos vadovų teigimu, nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu. Apskaičiuojami darbo užmokesčio bei socialinio draudimo dydžiai, finansavimo poreikis mitybai, apavui, medikamentams, elektrai, šildymui. Jei ankstesniais metais vadovai kartu su Vaikų globos namų taryba nustatė, kad trūko finansinių išteklių, ar globos įstaigos neišvengė skolų, tokiu atveju kitais metais siekiama gauti didesnį finansavimą. Parengiamas projektas, kuriame numatytas didesnis finansavimas iš valstybės biudžeto, nurodomos priežastys, kodėl reikia didesnio finansavimo.

2 lentelė. Globos namų finansavimas (2001-2005)

Remiantis duomenimis, didžiausias finansavimas 2001-2005 metais buvo skirtas vaikų globos namams „Gilė“. Mažesnis finansavimas nei globos namuose „Gilė“, skirtas 2001-2005 metais iš valstybės biudžeto „Antriesiems vaikų globos namams“. Mažiausias finansavimas iš visų grafike pavaizduotų įstaigų 2001-2005 metų laikotarpyje skirtas „Tretiesiems vaikų globos namams“. Šis skirtumas, lyginant su kitomis globos įstaigomis, buvo labai nežymus.

Struktūrizuoto interviu metu su vadovais, buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšų poreikį globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams. Tačiau jomis ne visada vadovaujamasi. Vadovės teigimu, jei būtų gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūktų finansinių išteklių. Todėl galima daryti išvadą, kad globos įstaigos nesilaiko reikalavimų, valstybės nustatytų normų, o tai neužtikrina efektyvaus paslaugų administravimo. Manoma, kad valstybė, sudarydama normatyvus globotinių išlaikymui, turėtų atsižvelgti į realų globos įstaigos finansavimo poreikį.

Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį litų (tiksli suma nenurodyta). Jų tvirtinimu, į šią sumą įeina samdomų darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui. Taigi, maždaug tūkstantis litų kainuoja valstybei vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį.

Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams globos namuose. „Antrųjų globos namų“ bei globos namų „Gilė“ vadovės teigimu, vaikams kišenpinigiai jų administruojamuose globos namuose neskiriami, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto. „Trečiuosiuose globos namuose“ kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi - kaip paskatinimo priemonė. Taip pat paramos gavėjo statusą turintys vaikai. „Antrųjų globos namų“ vadovas tvirtino, kad kišenpinigių skyrimas globotiniams nėra būtinas, nes vyresni vaikai patys vasaros metu įsidarbina „kiemsargiais“, „auklėtojos padėjėjais“. Tačiau daugelio nuomone, kišenpinigių skyrimas atlieka svarbią funkciją kaip paskatinimo priemonė.

tags: #vaiku #globos #namu #socialiniu #paslaugu #ivertinimas

• Patarimai bulvių sodinimui
• Gėrybių auginimas nuo lysvės iki palangės
• Eksperimentai apie vandenį vaikams
• Komplikuotas gimdymas: išsamus gidas apie teises Lietuvoje
• Apie Gailutę Grigaitę