Nepamirštamos vaiko gimimo istorijos: iššūkiai ir juokas pirmaisiais tėvystės mėnesiais
Pirmosios motinystės dienos - miglotas sauskelnių keitimo ir bemiegių naktų vaizdas. Tačiau kartu tai - ir linksmų istorijų lobynas. Galbūt konkrečiu momentu tėvams ir nėra juokinga, tačiau vėliau tikrai bus ką papasakoti paaugusiam vaikui ir turbūt kartu nusišypsosite. Kiekviena šeima turi savo unikalių ir nepamirštamų akimirkų, kurios vėliau tampa brangiais prisiminimais.
Netikėti iššūkiai ir juokingos situacijos
Nauja tėvystės realybė dažnai kupina netikėtumų, kurie iš pradžių atrodo chaotiški, bet vėliau tampa juokingomis istorijomis.
Mano dukrytei buvo apie 2 mėnesiai, kai nusprendžiau prisijungti prie kūdikių užsiėmimų grupės. Prisipažinsiu, šiek tiek jaudinausi ir norėjau padaryti gerą pirmąjį įspūdį. Mamytės, sėdinčios ratu, pradėjo prisistatinėti save ir savo kūdikius. Kai atėjo mano eilė, aš nedvejodama pasakiau savo vardą, tada pradėjau sakyti savo vaiko... ir toptelėjo, kad jį pamiršau. Taip, pamiršau savo vaiko vardą. Juk aš jai tą vardą ir sugalvojau! Aš jo neprisiminiau tol, kol nebaigė prisistatinėti visos mamos. Tada pamačiau, kad dukrytės vardas išsiuvinėtas jos antklodėlės.
Kitas tėvų iššūkis - rasti laiko sau. Mano 11 mėnesių vaikinukas vieną rytą buvo itin ramus, žaidė, taigi nusprendžiau, kad gal ištaikysiu minutę ir nusivaškuosiu „reikalus“. Jis patenkintas atokiai žaidė su mano plaukų šepečiu, o aš savo vaško šildytuvą pastačiau ant lovos krašto. Tačiau beveik iš karto išgirdau, kaip šepetys trenkiamas į komodą. Pakėliau akis ir pamačiau, kaip vaikas šliaužia link manęs, nusiteikęs, kaip animacinis piktadarys, padaryti epinę netvarką. Aš švelniai nukreipiau jį, atšliaužiantį link manęs, koja, bet jis griebė ją, įsikabino, taigi neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik pajudėti. Negalėjau nuo savęs atkratyti savo Gargamelio, taigi likau ant vienos kojos su vaiku, ant kitos - pusiau užmautomis pižamos kelnėmis ir dar su nemaloniu „bonusu“ - vaško juostelėmis „apatiniuose regionuose“.
Tėčiai taip pat susiduria su savo iššūkiais, ypač kai kalbama apie praktinę kūdikio priežiūrą. Vidury nakties reikėjo pakeisti sauskelnes, ir tą labai maloniai pasisiūlė padaryti vyras. Tik šį kartą mažoji dar nebuvo baigusi savo „reikalų“. Taigi įsivaizduokite naujai iškeptą tėvelį, nekantraujantį pakeisti pirmąsias vaiko sauskelnes, akimirksniu užpultą sodriai geltonos prigimties raketų. Jo nevalingas atsakas buvo greitai palikti dukrą ant sofos ir bėgti kuo toliau, kad tik išsigelbėtų nuo užpuolimo.
Miego trūkumas - dar viena tėvystės realybė. Pirmaisiais Marijos gyvenimo mėnesiais su miegu buvo prastai: vaikas beveik nemiegojo, nebent būdavo įsupta ir suvyniota taip stipriai, kad negalėdavo pajudinti rankų ir kojų. Kai pastebėjome, kad vaikas tik taip užmiega, kiekvieną kartą ją taip ir įsupdavome. Su vyru nežinojome, ką daryti, kol vieną dieną jo akys užkliuvo už lipniosios juostos. Kiekvieną naktį vaiko antklodę pritvirtindavome lipniaja juosta už lovytės stipinų, kad ji jos neatplėštų, o ryte tą juostą nuimdavome. Tik tai garantuodavo ramų vaiko miegą.
Kaip užmigdyti kūdikį, pasak „Kūdikio šnabždesio“
Pirmieji kartai ir pamokos
Kiekvienas naujas etapas vaiko gyvenime atneša naujų patirčių ir pamokų tėvams.
Prisimenu pirmąją dieną, kai po ilgo buvimo ligoninėje parsivežėme savo pirmąjį vaiką namo. Su žmona buvome išsekę, o kūdikis rėkė kiek įmanydamas. Aš pažiūrėjau į savo žmoną keistai, ji - į mane, ir mes be žodžių iš karto žinojome, ką kiekvienas netrukus pasakysime: „Dieve mano, į ką mes įsivėlėme?“ Ir staiga supratome, kad viskas: kelio atgal nebėra, turime nerti į tėvystę stačia galva.
Po gimdymo moterų kūnas keičiasi, o tai kartais sukelia nepatogių situacijų. Iš pažiūros matyta maisto prekių parduotuvės kasininkė paklausė: „Kada jums gimdyti?“ Aš atsakiau: „Tai kad pagimdžiau praėjusį mėnesį.“ Ji susinepatoginusi: „Oi, atsiprašau, kažkaip pasirodė...“ Aš nesupykau, nes moteris buvo jauna ir nežinojo, todėl paaiškinau: „Po gimdymo pilvas iš karto nesumažėja.“ Moteris atsiprašė.
Pradėti primaitinti kūdikį kietu maistu - svarbus žingsnis, tačiau ir čia gali kilti nesusipratimų. Vyras buvo labai susijaudinęs, kai nusprendėme vaiką pradėti primaitinti kietu maistu. Lyg toks mažas naujas etapas. Pasakiau, kad pradėsime nuo avižų. Vieną dieną, grįždamas iš darbo, nepatikėsite, parneša įprastinių avižinių dribsnių dėžutę. Jis neturėjo jokio supratimo.
Kartais kūdikio verkimas gali sukelti paniką, nors priežastis būna visai paprasta. Kai Julijai buvo viena diena, ji isteriškai verkė ligoninėje. Aš žindžiau ją ir taip pat daviau buteliuką su mišiniu, bet, kad ir ko griebiausi, niekaip negalėjau nuraminti. Į palatą atbėgo sesutė ir išplėšė iš manęs mergaitę sakydama: „Labai neįprasta, kad kūdikis taip neapsakomai stipriai verktų, galbūt yra kažkokių sveikatos problemų. Kartais gimdant lūžta raktikaulis.“ Mergaitė tiesiog buvo alkana ir jai nepatiko mano naudojamo buteliuko čiulptukas. Rimtai, mano vaikas verkė taip stipriai, kad personalas manė, jog jai galbūt kažkas lūžo ar šlubuoja sveikata, o iš tiesų viskas tik dėl čiulptuko. Su vyru juokaujame, kad vaikas gimė išrankus.
Pirmasis išėjimas į viešumą su kūdikiu taip pat gali tapti įtemptu išbandymu. Prisimenu, kai pirmą kartą išėjau iš namų su Luku. Jis pradėjo nepertraukiamai verkti tik įpusėjus apsipirkinėjimą. Galvoju, tuoj išgirsiu garso pranešimą: „Ar mama su rėkiančiu kūdikiu gali dabar pat išeiti iš parduotuvės?“ Pradėjau prakaituoti ir pasakiau seseriai, kad grįžtu į automobilį, kad galėčiau jį pamaitinti atsisėdusi ant galinės sėdynės. Buvau be proto susijaudinusi, pienas nebėgo. Sūnus vis dar isteriškai verkė, o aš prakaitavau nuo hormoninio karščio bangų. Galų gale iš parduotuvės išėjo sesuo, pasižiūrėti, kaip aš, ir rado verkiančią kartu su vaiku. Nusprendėme važiuoti namo. Ironiška, tačiau vos tik išvažiavome į kelią sūnus užmigo. Šito streso nepamiršiu niekada.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
