Meniu

Kalvarijos rajono Jusevičių kaimo tragedija: kiaulių kompleksų tarša ir vaikų ateitis

2010 m. vasario pabaigoje prie Seimo piketavę kiaulių kompleksų kaimynystėje gyvenantys žmonės reikalavo, kad politikai užtikrintų jų teisę į švarią aplinką ir sutramdytų verslininkų apetitą. Tuomet mus pasiekė ir Kalvarijos savivaldybės gyventojų bendruomenės skundas, kuriame rašoma: „Jusevičių ir aplinkinių kaimų gyventojai nuo 2005 metų, kada šiame kaime esantis kiaulių kompleksas atnaujino savo veiklą, gyvena pasibaisėtinose sąlygose. Gyventojai priversti kęsti nuolatinį dvoką ir kvėpuoti užterštą orą, gerti vandenį iš užterštų šulinių. Į nuolatinius mūsų skundus jokia valdžios institucija nereaguoja. Mes priversti savo teises ginti teismuose.“ Tai atskleidė gilią ir ilgai besitęsiančią problemą, kuri tiesiogiai paveikia gyventojų, ypač vaikų, gyvenimo kokybę ir sveikatą. Kalvarijos savivaldybės Jusevičių kaimo gyventojai su vaikais reikalauja: „Norim, kad vaikai turėtų gražią vaikystę ir žaistų savo kieme kvėpuodami tyru oru”, o “Saerimner” atstovai atsikerta: “Juk ne gėles auginame!”.

Jusevičių kaimo gyventojų kova su tarša ir aplinkosaugos iššūkiai

Jusevičių kaime esantis kiaulių kompleksas, priklausantis danų kapitalo įmonei UAB „Saerimner“, kelia nuolatinį nerimą vietos bendruomenei. Nuo fermų sklindantis dvokas yra viena labiausiai žmones piktinančių problemų. Jusevičių kaime 1500 m spinduliu aplink fermą gyvena 478 gyventojai, iš jų - 18 vaikų iki 3 m. amžiaus, 90 vaikų - 3-18 m. amžiaus. Veikia dvi mokyklos: pradinėje mokykloje mokosi 16, o pagrindinėje - 104 moksleiviai. Ši situacija kelia klausimų dėl vaikų sveikatos ir saugios aplinkos užtikrinimo.

Jusevičių kaimo žemėlapis su kiaulių komplekso vieta, gyvenamosiomis zonomis ir mokyklomis

Nuo fermų sklindantis dvokas - viena labiausiai žmones piktinančių problemų. Gyventojai skundžiasi, jog pastaraisiais metais dėl per didelės amoniako koncentracijos padaugėjo kvėpavimo ligų susirgimų, žmonėms ašaroja akys, juntamas rūgšties kvapas. Daugelį metų valdžios institucijos nereaguoja į nuolatinius gyventojų skundus, todėl žmonės yra priversti ginti savo teises teismuose. Bendrovės „Saerimner“ padalinys Kalvarijos savivaldybėje Jusevičių kaime baustas net 25 kartus! Bendra sumokėtų baudų suma - 16 700 lt. Matyt, baudos negąsdina ir tai nėra pakankamas saugiklis nepažeisti įstatymų. Vienas pagrindinių ir dažniausiai minimų nusižengimų - vietoj galimo auginti 25 000 kiaulių skaičiaus, fermoje auga 29-31 000 kiaulių.

Europos Sąjungos standartai ir Lietuvos realybė: didžiulis atotrūkis

Kadangi žmonių skunduose buvo minima būtent danų kapitalo įmonė (UAB „Saerimner“), paprašėme LRS Parlamentinių tyrimų departamento specialistų padaryti apžvalgą - kokius reikalavimus ir taisykles Danijoje, o ir kitose ES šalyse (Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje) įstatymai nustato kiaulių augintojams?

Danijos pavyzdys: griežti reikalavimai kiaulių kompleksams

Danijos ūkininkai privalo laikytis griežtų taisyklių ir reikalavimų. Didžiausiame pagal leistinas normas kiaulių ūkyje Danijoje užauginama 27 tūkst. kiaulių per visus metus. Dar vienas svarbus reikalavimas šioje šalyje - daug kiaulių auginantys ūkininkai turi turėti nuosavą žemės sklypą srutoms panaudoti. Šio sklypo dydis turi būti pakankamo dydžio: kiekvienam 1,4 gyvulių vienetui ūkininkas turi turėti 1 hektarą žemės, kuriame galėtų pilti srutas. Pavyzdžiui, jei ūkis užaugina 9 tūkst. kiaulių per metus, jis privalo turėti 178 hektarus nuosavos žemės, jei mažiau - dalis tos žemės turi priklausyti jam nuosavybės teise, o trūkstamą žemės sklypą galima išsinuomoti iš kaimyninio ūkio. Didžiausių ūkių savininkams nuosavybės teise turi priklausyti visa naudojama žemė. Jei ūkininkai augina 90 kiaulių per metus, tuomet negali to daryti rekreacinėse ir turizmo zonose bei 50 m iki jų.

Palyginamoji diagrama: kiaulių ūkių dydžiai ir reikalavimai Danijoje ir Lietuvoje

Palyginkime, kas būtų, jei šiuos griežtus danų reikalavimus perkeltume į savo teisę ir pritaikytume juos Kalvarijos rajone Jusevičių kaime veikiančiam kiaulių kompleksui: Pirmiausiai reiktų pastebėti, kad tokiu atveju Kalvarijos savivaldybėje Jusevičių kaime veikiančiame UAB „Saerimner“ kiaulių komplekse apskritai nebūtų leidžiama auginti tokio didelio skaičiaus kiaulių, nes čia užauginama ne 27, o 102 tūkst. kiaulių per metus! Danijoje toks ūkis turėtų turėti bent 20 km spindulio plotą nuosavos žemės aplinkui fermą srutoms išlaistyti. Ir, žinoma, šiame plote negalėtų būti nei mokyklų, nei gyvenamųjų namų. Akivaizdu, kad kiaulių ūkiai šiandien Lietuvoje yra kur kas didesni, nei Danijoje, o jiems keliami reikalavimai ir normos - ne tokios griežtos. Danijai atstovaujanti europarlamentarė Margrete Auken apie kiaulių augintojus sako: "Mes juos Danijoje vadiname sunkiasvoriais kapitalistais, arba kiaulių baronais. Jie norėtų ir Danijoje statyti tokius didžiulius kompleksus, tačiau yra suvaržyti įstatymais, aplinkosaugos reikalavimais".

Sanitarijos zonų problema Lietuvoje ir vaikų įtaka

Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės yra patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos, įsakymu Nr. V-586, 2004 08 19. Nerimą kelia tai, jog aplink Jusevičių kaime esantį kiaulių kompleksą visai nėra nustatyta sanitarinė zona, nors pagal seniai galiojantį 1995 12 29 LR Vyriausybės nutarimą, kiaulių kompleksuose, kurių pajėgumas yra nuo 12 000 iki 54 000 kiaulių per metus, turi būti nustatyta 1500 metrų sanitarinė zona, kurioje draudžiama statyti gyvenamuosius ir visuomeninius objektus. Dauguma kiaulių kompleksų buvo pradėti statyti sovietmečiu pagal statinių, kuriuose laikoma 12 000 kiaulių tipinius projektus. Vykdant žemės reformą, aplink kiaulides turėjo būti nustatytos apsauginės sanitarinės zonos. Tačiau tai nebuvo padaryta praktiškai niekur. Tai labai didžiulės ir skausmingos valdininkų klaidos, kurių ištaisyti praktiškai neįmanoma, kaip ir nubausti neatlikusių savo pareigų. Mat, pagal galiojančius teisės aktus, sanitarinėse zonose negali būti nei mokyklų, nei darželių, nei visuomeninių ar gyvenamų namų. Todėl tėra vienas kelias - skatinti kiaulides diegti tokias technologijas, kad jų tarša „neišeitų“ už kiaulidžių tvoros.

Dokumentinis filmas - Tarp žolių (Between the herbs)

Liūdniausia, jog mažesniu nei 1,5 km spinduliu nuo kiaulių fermų yra ne viena mokykla. Tai atskleidė atliktas tyrimas, išsiuntus laiškus Lietuvos savivaldybėms. Štai keli pavyzdžiai:

Molėtų rajone, Suginčiuose - mokykla, kurioje mokosi 201 moksleivis ir vaikų darželis (22 vaikai);
Jurbarko rajone netoli ūkininko V.Giedraičio fermos veikia mokykla, kurioje mokosi 25 moksleiviai ir darželis, kuriame ugdomi 28 auklėtiniai;
Anykščių rajone prie fermos (UAB „Jara“) - mokykla, kurioje mokosi 80 moksleivių;
Plungės rajone prie K. ūkininko fermos taip pat yra ugdymo įstaigos.

Išanalizavus savivaldybių atsakymus matyti, jog sanitarinės apsaugos zonos aplink kiaulių auginimo fermas yra labai skirtingos, arba visai nenustatytos. Pvz. Molėtų raj. aplink Toliejų kiaulių kompleksą nustatyta 60 m. sanitarinė zona, o aplink Suginčių kiaulių kompleksą ji visai nenustatyta. Panevėžio raj. aplink kiaulių fermas nustatyta vienur - 500 m, kitur - 1500 m sanitarinės zonos, Akmenės, Kelmės, Jonavos rajonuose aplink kiaulių kompleksus nustatyta 1000 m sanitarinės zonos. Akivaizdu, kad vaikų ugdymo įstaigos dažnai atsiduria pavojingai arti taršos šaltinių.

Tarša, ligos ir antibiotikų naudojimas: grėsmė visuomenės sveikatai

Stambiuose kiaulių ūkiuose susikaupia didžiulis kiekis skysto mėšlo, kuris paskleidžia į aplinką kenksmingų dujų kokteilį, į kurio sudėtį įeina: amoniakas (sukeliantis lėtines plaučių ligas, o fermų darbininkams ir chronišką astmą ar bronchitą), vandenilio sulfidas, antibiotikams atsparios bakterijos ir kt.organinės dalelės. Iš rūgstančių lagūnų ir nuo srutomis išlaistytų laukų sklandantys amoniako dujų debesys sukelia ne tik šleikštulį, bet ir ligas. Ašaroja ir peršti netoliese gyvenančių žmonių akys, kamuoja nemiga, nerimas, kvėpavimo ir neurologines ligos ir net depresija.

Gyventojai skundžiasi, jog dėl antibiotikų, kurie naudojami gyvulių gydymui bei profilaktikai, atsiranda antibiotikams atsparių ligų sukėlėjų. Pasaulinė sveikatos organizacija yra išreiškusi rimtą susirūpinimą, kad dėl plačiai paplitusio antibiotikų naudojimo gyvulininkystės ūkiuose, infekcijas žmonėms sukeliančios bakterijos, patekusios į žmogaus organizmą, jau tapo atsparios antibakteriniams preparatams. Europos maisto saugos kontrolės ekspertai išspausdino mokslinę apžvalgą, kuri rodo, jog tam tikroms bakterijų rūšims, tokioms kaip: salmonelės ir kampilobakterijos, kuriomis žmonės užsikrečia vartodami infekuotų gyvūnų pieną, mėsą, kiaušinius, žmogaus organizme stipriai priešinasi gydomiesiems antibakteriniams preparatams, ir tai yra susiję su tuo, jog ūkiuose naudojami antibiotikai. Cóilín Nunan (Dirvožemio asociacijos Škotijoje atstovas), kalbėdamas apie piktnaudžiavimą ūkyje naudojamais antibiotikais bei jų poveikį žmogaus sveikatai, pastebi, jog nors Europos Sąjungoje nuo 2006 m. gyvulių augimą skatinantys antibiotikai draudžiami, europiniai įstatymai vis dar leidžia kasdien antibiotikais girdyti ir šerti gyvulius tam, kad galima būtų kontroliuoti ligas, kurios sparčiai plinta didžiausiuose kiaulių kompleksuose ir paukštynuose. Kasdienis profilaktinis antibiotikų naudojimas taip pat labai plačiai paplitęs pieno ūkiuose. Tai didina riziką, jog kai kurios ligos gali būti perduotos nuo ūkiuose auginamų gyvulių ir žmonėms. Kyla grėsmė, kad ateityje neturėsime veiksmingų antimikrobinių medžiagų.

Infografika: Antibiotikų naudojimo gyvulininkystėje poveikis žmogaus sveikatai

Apibendrinus LR Aplinkos ministerijos pavaldžių institucijų duomenis, matyti, kad didžiausia tarša dirvožemiui ir požeminiam (geriamam) vandeniui nebūtinai atitinka didžiausiuose Lietuvos kompleksuose laikomų kiaulių skaičių. Tačiau taršos rodikliai išlieka aukšti:

Taršos rodikliai Lietuvos kiaulių kompleksuose

Ūkis	Vieta	Nitratų kiekis	Bendro azoto kiekis	Papildomi rodikliai	Gyvulių skaičius (vnt.)
UAB „Saerimner“	Akmenės raj.	301,50	25,00		20805
UAB „Sidabra“	Joniškio raj.	748	200,00		38440
UAB „Dainiai“	Jurbarko raj.	797	29	Org. medž. - 23,50	28986
UAB „Grabupėliai“	Šilutės raj.	181,00		organinės medž. - 28,61	24000
UAB „Sistem“	Vilkaviškio raj.	690,86	168,00		23982
UAB „Saerimner“	Kalvarijų raj.	278,00		amonis -3,65, Žarn. Enterokok., lūžinės klostridijos	90000

Kai kuriose savivaldybėse aplinkos stebėsenos monitoringas visiškai nevykdomas! Tai dar labiau didina riziką gyventojų sveikatai.

Skysto mėšlo ir srutų tvarkymo iššūkiai

Daugelyje Europos šalių kiaulių ūkiuose susikaupusias srutas, prieš išlaistant jomis laukus, leidžiama laikyti vadinamosiose lagūnose. Nepasitenkinimas dėl nemalonių kvapų dažniausiai kyla dėl laukuose išlaistytų srutų. Kitas dalykas - dauguma lietuvių ūkių srutų talpyklos - lagūnos yra neuždengtos. Tai dar viena smarvės priežastis. Nors ES direktyva reikalauja, kad visos srutų lagūnos būtų uždengtos iki 2012 m. pradžios, jau dabar matyti, jog dauguma ūkininkų nesiruošia to daryti arba uždengs paskutinę minutę, ar gavę baudas. Visgi, kai kurie ūkiai ieško sprendimų užpildami srutų talpyklas rapsų aliejaus sluoksniu - susidariusi pluta apsaugo nuo kvapo.

Nors išlaisčius srutas dirvą būtina aparti per 24 valandas, dažnas ūkininkas to nepadaro. Kita bėda, jog išlaistoma daugiau srutų nei leidžiama į kvadratinį metrą. Pievų ir ganyklų negalima aparti, todėl skystas mėšlas turėtų būti įterpiamas specialiais įrenginiais, o jo įterpimas vykti 2 kartus - pavasarį ir rudenį numatant 3 - 4 savaičių laikotarpius. Kai laistymas vyksta visą vasarą, esant net 30 laipsnių karščiui, tokia padėtis yra netoleruotina. Gyventojų bendruomenės teigia, kad skysto mėšlo ir srutų išlaistymo kontrolė yra formali, srutovežiai veža srutas per miestelius, dalis srutovežių nėra sandarūs. Oficialiai yra nustatyti dideli skysto mėšlo išsiliejimai į vandens telkinius, tačiau šiuo metu Lietuvoje nėra sertifikuotos laboratorijos, turinčios teisę tirti srutas ir skystą mėšlą.

Schema: Pavyzdys, kaip srutos turėtų būti tinkamai sandėliuojamos ir skleidžiamos, lyginant su dabartine praktika Lietuvoje

Kvapo problema ir jos kontrolė

Parengta ir patvirtinta, nuo šių metų balandžio 1 d. kvapų problemas turėjusi išspręsti higienos norma 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamųjų pastatų žemės sklypų aplinkos ore“, deja, buvo atidėta įsigalioti tik nuo 2012 m. Kvapai Lietuvoje yra nekontroliuojami, nesukurta kvapų kontrolės sistema. Visgi, po didžiulio visuomenės spaudimo, kvapų higienos norma įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos. Kitų metų valstybės biudžete jau numatytos lėšos kvapų tyrimams. Kol neturime savo nacionalinės laboratorijos, kvapai bus tiriami Rygoje. Tikėtina, jog kitą vasarą nuo kiaulidžių sklindantys kvapai bus žymiai mažesni nei šiemet, nes daugelis kiaules auginančių verslininkų prisipažįsta, jog iki šiol nevertino kvapų problemos kaip rimtos. Dabar, kai jau nustatytos baudos, tyrimai ir atsakomybė - pasikeitė požiūris. Fermų skleidžiamas kvapas yra įvardijamas kaip problema ir kai kuriose kitose Europos šalyse.

Kvapo koncentracijai nustatyti parengtas Europos Sąjungos standartas EN 13725:2003, kuris tapo tarptautiniu standartu, jį taiko ir JAV, Kanada, Australija bei kitos valstybės. Kvapo koncentracija matuojama tarptautiniu vienetu OU/m3 arba tiesiog OU (angl. OU - odour unit, liet. KV - kvapo vienetas). Belgijoje kvapai tiriami dėl 16 ekonominės veiklos rūšių, viena iš jų - kiaulių fermos. Taigi, kvapus kontroliuoti yra būdų ir svertų. Visgi, matome didžiulę bėdą, jog lietuviškoje, nuo sausio 1 dienos įsigaliosiančioje tvarkoje - didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3) ir nėra ribojama, kiek laiko tai gali tęstis. Ją reikia skubiai taisyti. Remiantis Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento surinkta informacija, daugelyje Europos Sąjungos valstybių kvapų vienetai skirtingos kategorijos vietovėse yra skirtingi. Pavyzdžiui, Latvijoje 5 OUE/m³ gyvenamojoje vietovėje ir 8 OUE/m³ žemės ūkio paskirties teritorijoje negali viršyti ilgiau kaip septynias paras per metus.

Palyginamasis grafikas: Kvapo koncentracijos ribinės vertės (OUE/m³) įvairiose ES šalyse ir Lietuvoje

Kiaulių ūkių plėtra ir reguliavimo trūkumai

tags: #vaiku #darzelis #juseviciu #kaime #kalvarijos #sav

Paieška

Projektai

Steigėjas

Informacinis rėmėjas

Visagino lopšelis-darželis „Kūlverstukas“ Lietuvos regionų naujienų portale „Miesto naujienos“