Vaiko vežimas su kėdute: saugumo ir taisyklių vadovas
Rūpestingiems tėvams visada svarbus yra vaiko saugumas.
Rūpestis vaiku turėtų atsispindėti visuose vaiko gyvenimo momentuose, įskaitant tai, kaip jis vežamas automobilyje.
Daugelio Europos šalių kelių eismo taisyklėse, įgyvendinant ES reglamentus dėl vaikų vežimo motorinėse transporto priemonėse, buvo panaikintas vaiko amžiaus kriterijus.
Išliko tik ūgio kriterijus.
Todėl vaikas, nesiekiantis reikalaujamo 135 cm ūgio, turėtų būti sodinamas į automobilinę kėdutę ar prisegimo sistemą, nepriklausomai nuo to, kiek jam metų.
Visus vaikus iki 135 cm ūgio privaloma vežti automobilinėje kėdutėje.
Automobilinė kėdutė yra bet kurios transporto priemonės, kurioje bus vežamas vaikas, privaloma įranga.
Taisyklės aiškiai sako, kad žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai, nesvarbu kokio jie amžiaus, lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę.
Kėdutės pagal vaiko svorį skirstomos į kelias grupes:
- 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg;
- 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg;
- I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg;
- II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg;
- III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg.
Taigi neužtenka vien fakto, kad automobilyje yra vaikui skirta kėdutė - ji turi būti parinkta pagal vaiko masę, ūgį.
Be to reikalaujama, kad kėdutės būtų sertifikuotos, atitiktų JT Europos ekonomikos komisijos patvirtintas taisykles.
Už tai atsako vairuotojas, todėl vaiko vežimas vaikiškoje kėdutėje yra ne tik vaiko saugumo užtikrinimo klausimas, bet ir teisinė prievolė.
Įsidėmėkite, kad pirmą kartą autokėdutę labai svarbu sumontuoti pagal visas instrukcijas, o kaskart prieš keliones su kūdikiu būtina patikrinti, ar kėdutė yra pritvirtinta tinkamai.
Labai dažnai autokėdutės diržai būna per laisvi.
Jeigu iš dirželio pavyksta suformuoti klostę, reiškia, pritvirtinta netinkamai.
Tarp vaiko kūno (ne drabužių) ir kėdutės saugos diržo rekomenduojamas tik 1,5-3 cm tarpas.
Trumpų kelionių metu tėvai kūdikius ir vaikus į kėdutes sodina ne tik neprisegtus, bet ir su viršutiniais drabužiais - kombinezonais, striukėmis.
Kartais vaikai jose sėdi net su kuprinėmis.
Staigiai stabdant arba susidūrimo metu visi ant sėdynių ar bagažinės dangčio palikti daiktai į saloną skrenda su didžiule jėga, tad taip pat gali sužeisti kūdikį arba vaiką.
Pasaulinė statistika rodo, jog kas aštuonias minutes autoįvykiuose žūsta vaikas.
Dauguma jų - neprisegti arba netaisyklingai prisegti vaikams vežti skirtose sistemose.
Skaičiuojama, jog teisingas vaikų kėdučių naudojimas sumažintų nelaimių skaičių net 80%!
Šiuos skaičius verta prisiminti kaskart prieš įlaipinant savo vaikus į automobilį.
Nemanau, kad tuomet dar būtų galima rasti pasiteisinimų, kodėl vaikas yra netinkamai prisegtas.
Dažniausiai daromos klaidos: netaisyklingai prisegtas vaikas automobilinėje kėdutėje - dirželiai per laisvi, susisukę, pati kėdutė pritvirtinta netinkamai (jei tvirtinama saugos diržu).
Kai vaikas yra vežamas priekyje - neišjungta saugos pagalvė.
Kitos klaidos gali būti emocinės.
Pavyzdžiui, kai vairuojanti mama nori padėti savo mažyliui ir daro du ar tris darbus vienu metu.
Sutelkia dėmesį į vaiką ir tuo metu nestebi kelio.
Per tas kelias sekundes nuvažiuoti metrai gali būti lemtingi.
Visi žinome, kad vairuojant negalima naudotis mobiliuoju telefonu, bet ar kada pagalvojote, jog vairuojant dėmesio ir žvilgsnio sutelkimas į keleivį ir bendravimas su juo gali būti vienodai pavojingas kaip ir žiūrėti į telefoną?
Todėl jei vaikas pametė žaislą, apsipylė ar ištiko kita problema - geriau saugiai sustoti kelkraštyje ir atlikus būtinus darbus saugiai keliauti toliau.
Vežant mažylius priekinėje keleivio vietoje veidu į galą, būtina išjungti automobilio saugos pagalvę, nes eismo įvykio atveju, jai suveikus, nuo smūgio vaikas gali patirti sunkių kaklo, veido ir galvos sužalojimų.
Kita lemtinga klaida - kai vaikas yra prisegtas suaugusiems skirtu automobiliniu saugos diržu, nors turėtų saugiai sėdėti jam skirtoje kėdutėje.
Avarijos atveju vaikas gali išslysti iš jį laikančio saugos diržo.
Tai gali pasibaigti itin stipriais sužalojimais ar net mirtimi.
Jei vaikas yra automobilio gale, stipraus smūgio metu, tikėtina, jog jis ,,perskris” per sėdynių atlošus, taip dar papildomai į pakaušį sužalodamas priekyje sėdinti keleivį ar vairuotoją.
Ta pati situacija gali nutikti ir vaikui sėdinčiam vaikams skirtoje kėdutėje, kai jos dirželiai tinkamai nesureguliuoti ir palikti laisvi.
Nustatyta, kad jei vairuotoją veikia bet kokia labai stipri emocija - vairuoti automobilį nesaugu.
Nesvarbu, ar tai pyktis, gilus liūdesys ar didelis džiaugsmas - stiprios emocijos neleidžia susikoncentruoti į eismą.
Emocijos, kurias suteikia motinystė, taip pat yra labai stiprios.
Pati žinau, jog išlikti ramiai ir vadovautis „šaltu“ protu, kai automobilyje verkia vos kelių savaičių kūdikis - beveik neįmanoma.
Išgirdus vaiko verksmą galvoje pradeda suktis įvairios mintys, norisi kuo greičiau pulti prie vaiko ir jį nuraminti.
Apie saugų vairavimą tokioje situacijoje net neverta kalbėti.
Vairuoti reikėtų tik nusiraminus.
Todėl reikėtų mokytis laiku atpažinti savo emocijas, suprasti jų atsiradimo priežastis ir stengtis imtis racionalių sprendimų.
Jei vairavimas jums su kūdikiu kelia stresą, reikėtų padaryti kelių dienų ar kelių savaičių pertrauką ir vėliau pabandyti iš naujo.
Galbūt viskas bus daug geriau.
Saugiausia vežti vaiką gale, per vidurį esančioje vietoje.
Taip vaikas būtų labiausiai apsaugotas šoninio smūgio metu.
Tiesa, šioje vietoje pritvirtinti automobilinę kėdutę pavyks ne visų markių automobiliuose.
Antra pagal saugumą vieta - gale dešinėje.
Nerimta pasiteisinimas: „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“.
Mes net neabejojame, kad esate geras vairuotojas, tačiau kelyje jūs beveik nebūnate vienas, kartu su jumis eisme dalyvauja kiti automobiliai ir vairuotojai.
Ar galite garantuoti, kad kiti vairuoja saugiai, kad kas nors neužsižiopsos ir neatsitrenks į jus?
Taip pat žr.
Kaip pritvirtinti automobilinę kėdutę su saugos diržu | Maxi-Cosi
Ką daryti, jei automobilinės kėdutės nėra o vaiką vežti reikia?
Situacijų gali būti daug ir įvairių, tik reikia nepamiršti, jog situacijas kuriame ir modeliuojame mes patys.
Niekada nebūna taip, kad „nebūtų alternatyvų“, gal kartais tik mes jų nenorime matyti.
Nepasiduokite emocijoms, o racionaliai įvertinkite situaciją.
Jei sugedo automobilis ir jūsų atvažiavo paimti kita transporto priemonė - tiesiog perneškite vaiko kėdutę.
Jei svetimame mieste pasiklydote su šeima, galbūt vienas iš jūsų pabus su vaikais, o kitas tuo tarpu nuvyks iki reikiamos vietos ir grįš su savo automobiliu visų paimti?
Jau senai įrodyta, jog avarijos atveju mamos glėbys - nėra pati saugiausia vieta.
Siaubinga statistika rodo, jog įvykus eismo įvykiui, kai vaikas yra neprisegtas kėdutėje, net trečdalis visų keleivių tampa neįgaliais visam gyvenimui, o šeštadalis žūsta.
Net ir lietuvių liaudies išmintis sako - tikėkis geriausio, bet ruoškis blogiausiam.
Šis patarimas labai tinka ir važiuojant automobiliu.
Kūdikius ir vaikus kuo įmanoma ilgiau rekomenduojama vežti prieš važiavimo kryptį.
Vežant įprastai dėl priekinio smūgio kaklas negali išlaikyti galvos (ji sudaro net 25 proc. bendro kūdikio kūno svorio).
Prieš važiavimo kryptį vaikus rekomenduojama vežti bent iki 12-15 mėn.
Automobilines kėdutes dėl saugumo rekomenduojama tvirtinti gale, tačiau jas galima tvirtinti ir priekyje, ant priekinės keleivio sėdynės.
Jeigu kėdutė tvirtinama priekyje prieš važiavimo kryptį (t.y. joje sėdintis vaikas žiūri į sėdynę, o ne į kelią), privaloma išjungti keleivio oro pagalvę!
Jeigu kėdutė tvirtinama priekyje pagal važiavimo kryptį (t.y. vaikas žiūri į kelią), priekinės keleivio sėdynės oro pagalvė privalo būti išjungta.
Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve.
Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas.
Pirmą kartą saugos diržai panaudoti 1902 m. per automobilių lenktynes Niujorke.
Inžinierius Volteris Berkeris, vairavęs elektromobilį, pavadintą „Torpeda“, nusprendė dėl atsargumo prisirišti prie sėdynės diržais.
Pirmasis automobilio saugos diržas buvo patentuotas 1907 metais prancūzo Giustavo Libau.
Tačiau iki 6-ojo dešimtmečio pradžios saugos diržai dažniausiai buvo naudojami tik aviacijoje.
JAV saugos diržus priėmė be entuziazmo, naujovei priešinosi ir net šaipėsi.
Kalbos ir patyčios nurimo, kai 1967 m. „Volvo“ paskelbė Švedijoje per metus įvykusių 28 tūkstančių avarijų ataskaitą, jog jie 50-60 proc. sumažino traumų galimybę.
Prabėgus metams JAV buvo paskelbta, kad saugos diržai privalo būti kiekviename automobilyje, o dar po ketverių metų priimtas įstatymas, kad saugos diržai važiuojant turi būti užsegti.
Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr.
Rekomenduojama, kad vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas).
Yra gaminamos universalios kėdutės (1/2/3 grupė), skirtos 9-36 kg svorio vaikams.
Tokios automobilinės saugos kėdutės turi integruotus diržus, tačiau vaikui paaugus, jį galima prisegti automobilio saugos diržais.
Dar viena priemonė yra specialūs paaukštinimai, kuriuos galima naudoti, kai vaikas sveria daugiau nei 23 kg.
Specialistai vis dėlto pataria automobilines kėdutes naudoti kuo ilgiau, nes jos turi nugarėlę ir šonines apsaugas, kurių neturi paprastas paaukštinimas.
Svarbiausios kėdučių savybės:
Pagrindinė automobilinės vaiko kėdutės užduotis - apsaugoti mažąjį keleivį susidūrimo atveju.
Kėdutės saugumo lygį rodo įvairios papildomos saugos sistemos (pavyzdžiui, šoninės apsaugos sistema ir pan.) bei nepriklausomų institucijų (kaip Vokietijos ADAC ir Švedijos „Test Plus“) atlikti testai.
ADAC testuoja nemažą dalį Europoje parduodamų automobilinių kėdučių, tada pagal rezultatus galima įvertinti skirtingų gamintojų kėdučių saugumą.
Taip pat verta rinktis kėdutes atitinkančias 2013 m. įvestą „i-Size“ standartą, nes tokių kėdučių saugumo lygis yra žymiai aukštesnis nei tų, kurios atitinka senesnį, bet vis dar galiojantį, ECER44/04 standartą.
Antra svarbi savybė - patogumas.
Patogumui įtakos turi kėdutės forma, apmušalų medžiaga, galimybė reguliuoti atlošą, galvos atramą, saugos diržus, kojų atramos aukštį.
Labai svarbu, kad vaiko tėvams būtų patogu naudotis automobiline kėdute.
Kai kurie modeliai yra nepatogūs, juos tikrai sunkoka naudoti kasdien.
Todėl verta rinktis tas automobilines kėdutes, su kuriomis įvairiausius veiksmus galima būtų atlikti greitai, viena ranka, kurių aptarnavimas jūsų nevargintų.
Pavyzdžiui, daug patogiau ir saugiau kai kėdutė tvirtinama ISOFIX sistema, o ne automobilio saugos diržais.
Svarbi savybė ir kėdutės universalumas, t. y. galimybė transformuoti kėdutę, pagal greitai augančio vaiko besikeičiantį kūną.
Tai įmanoma jei kėdutė turi reguliuojamus komponentus, kad augant vaikui kėdutę galima pritaikyti prie jo kūno pokyčių, kad nereiktų nuolat pirkti naujos.
Nauja taisyklė
Saugos diržą automobilyje turi segėti visi, nes kitaip vaikai neįgis gerų įpročių - niekada nepamirškite, kad tėvai yra geriausias pavyzdys savo vaikams, tad visada užsisekite saugos diržą, visada sodinkite vaiką į jam skirtą kėdutę.
Jei vaikai nuo mažens mokosi saugaus eismo taisyklių, jos natūraliai tampa įpročiu.
Labai svarbu ir įvertinti naujausiais Kelių eismo taisyklių rekomendacijas.
Nuo šių metų gegužės 1 dienos kelių eismo taisyklėse atsirado nauja rekomendacija dėl vaiko vežimo automobiliu.
Rekomendacijoje primenama, kad vaikas turi būti vežamas specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, be to rekomenduojama, kad vaikas specialioje sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas).
Minėta rekomendacija atsirado įvertinus naujausio tipo sėdynes, kuriose veiką vežti sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį galima gerokai ilgiau (bent iki 15 mėn. amžiaus).
Tai pat primenama, kad saugumas bus didesnis, jei atsižvelgsite į specialių sėdynių gamintojų nurodomus reikalavimus ir rekomendacijas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
