Kasmet lapkričio 14 d. minima Pasaulinė diabeto diena. Tai Kanados mokslininko Fredericko Bantingo gimimo diena. F. Bantingas kartu su grupe mokslininkų 1921 metais atrado insuliną. Insulinas - žmogaus kasoje gaminamas hormonas, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Cukrinis diabetas yra viena iš Pasaulio sveikatos organizacijos prioritetinių sričių, visame pasaulyje šia liga serga daugiau kaip 400 mln. žmonių. PSO tikslas - sustabdyti naujų pacientų skaičiaus augimą.

Diabetas - tai būklė, kuriai būdinga didelė gliukozės koncentracija kraujyje, nulemta bendro insulino trūkumo. Skiriamos dvi pagrindinės diabeto formos.
Liga išsivysto, kai organizmo imuninė sistema kovoja su insuliną gaminančiomis beta kasos ląstelėmis ir jas sunaikina.

| Charakteristika | Pirmojo tipo diabetas | Antrojo tipo diabetas |
|---|---|---|
| Priežastis | Imuninė sistema kovoja su insuliną gaminančiomis beta kasos ląstelėmis ir jas sunaikina. | Atsparumas insulinui, kai žmogaus organizmo ląstelės nepakankamai reaguoja į kraujyje cirkuliuojantį insuliną. |
| Insulino gamyba | Organizme visai neišskiriamas insulinas arba jo gaminama labai mažai. | Kasoje toliau gaminamas insulinas siekiant sumažinti gliukozės koncentraciją. |
| Paplitimas | Dažniausiai vystosi jaunesnio amžiaus žmonėms. | Labiausiai paplitęs, juo sergantieji sudaro 90 proc. visų sergančiųjų diabetu. |
Vienas iš esminių cukrinio diabeto valdymo aspektų yra tinkama mityba. Šios srities principus nagrinėjo ir gydytoja Edita Saukaitytė Butvilė kartu su Lina Zabulienė savo darbe „Sergančiųjų cukriniu diabetu mitybos terapijos principai“, publikuotame žurnale „Diabetas“ 2020 metais. Tinkama mityba yra pirmas žingsnis ligos suvaldymo link.
Sergantiems diabetu rekomenduojamas mažai druskos, cukraus, sočiųjų ir transriebalų turintis maistas. Valgyti kuo įvairesnį maistą. Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralų, vitaminų. Stengtis mitybą subalansuoti taip, kad produktuose būtų tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis, taigi susidarytų reikiamas energijos kiekis. Valgyti kuo gausiau grūdinių produktų (jie turi sudaryti daugiau nei pusę paros maisto davinio), įvairių daržovių, vaisių, uogų.

Į mūsų kūną dabar jau žvelgiama kaip į vieną superorganizmą, sudarytą iš žmogaus ir mikrobų ląstelių. Vis dažniau gydytojai pabrėžia apie mikrobiotos ar mikrobiomo reikšmę mūsų sveikatai. Mikrobiota - tai bakterijų, virusų, grybelių, parazitų, pirmuonių visuma, o mikrobiomą sudaro ne tik šie mikroorganizmai, bet ir jų genai. Kiekvienas žmogus turi unikalią tik jam būdinga mikrobiotos sandarą, kuri įprastomis sąlygomis yra gana pastovi. Tačiau atsiradus nepalankių veiksnių, pavyzdžiui, stipriam stresui, nesubalansuotai mitybai, vartojant kai kuriuos vaistus, mikrobiotos sudėtis pasikeičia, atsiranda disbiozė.
Žarnyne yra pati didžiausia ir svarbiausia mikrobiotos dalis. Įrodyta, kad mikrobiota turi reikšmingos įtakos glikemijos kontrolei sergant cukriniu diabetu. Žarnyno mikrobiota turi įtakos apetitui, energijai išgauti ir įsisavinti iš suvalgyto maisto, lėtiniam uždegimui. Visi šie veiksniai prisideda prie nutukimo išsivystymo. Pastebėta, kad nutukusių žmonių žarnyne daugiau Firmicutes ir mažiau Bacteroidetes bakterijų. Galvojama, kad ateityje mikrobiotos transplantacija galėtų būti vienas iš nutukimo gydymo būdų.
Kad išsaugotume kuo geresnę žarnyno mikrobiotą, būtina į savo racioną įtraukti kuo daugiau augalinės kilmės maisto, turinčio daug skaidulų ir polifenolių, fermentuoto maisto bei produktų, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių ir gliutamino. Mikrobiotai ypač naudingos fermentuojamos skaidulos - inulinas, fruktooligosacharidai ir galaktooligosacharidai, kurių gausu svogūnuose, poruose, česnakuose, bananuose, cikorijose, artišokuose. Kefyre yra unikali bakterijų ir mieliagrybių kombinacija, pasižyminti priešvėžiniu, priešmikrobiniu ir priešuždegiminiu poveikiais. Net druskos vartojimas turi įtakos mikrobiotai - jos perteklius siejamas su mažesniu Lactobacillus spp.
Mityba, kurioje daug baltymų ir mažai angliavandenių skatina disbiozę didindama prouždegiminių bakterijų kiekį ir mažindama trumpos grandinės riebalų rūgštis gaminančių bakterijų kiekį. Be to, tokia mityba didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką didinančių metabolitų indoksil sulfato, TMAO ir kitų kiekį. Vos po 2-3 dienų stebimi ženklūs bakterijų sudėties pokyčiai, atspindintys valgomus produktus. Jei greitai grįžtama prie senų įpročių, į pradinę sudėtį grįžta ir mikrobiota. Kartais prireikia ir probiotikų papildų.

Čia didžiausias vaidmuo tenka sveikai gyvensenai - nesubalansuota mityba, stresas, rūkymas, miego trūkumas, perteklinis vaistų vartojimas, net dažni skrydžiai ir laiko juostų keitimas, visa tai kenkia žarnyno mikrobų balansui. Kokie dažniausi žarnyno mikrobiotos sutrikimo simptomai? Disbiozę galima įtarti, kai atsiranda tuštinimosi pakitimų - viduriavimas ar užkietėjimas, pilvo pūtimas, ypač jei šie simptomai atsirado po antibiotikų vartojimo.
Insulinas, atrastas prieš 100 metų, tapo vienu svarbiausių medicinos atradimų diabeto gydyme. Jo atradimui prisidėjo ir kiaulės. Vienu iš diabeto gydymo tikslų išlieka gliukozės kiekio kraujyje mažinimas, nes jos padidėjimas sukelia diabeto komplikacijas.
Europoje jau bandoma taikyti naują gydymo būdą. Pirmą kartą istorijoje antrojo tipo diabeto gydymui sukurta tabletinė forma. Pacientai turės galimybę pasirinkti šį patogesnį gydymo būdą ar injekcijas. Tobulėja ir gydymas daugėjant sergančiųjų diabetu.
Šiuolaikinėje medicinoje naudojamos ir insulino pompos, kurios pavaduoja kasą lyg amžinasis variklis. Insulino pompos teikiamos galimybės yra reikšmingos efektyviam ligos valdymui. Glikemijos kontrolė, ypač centralizuota glikemijos stebėjimo sistema, išlieka diabeto valdymo garantas.
Cukrinis diabetas pavojingiausias dėl sukeliamų komplikacijų. Diabetas dažnai prišaukia ir širdies ligas, todėl sergantieji diabetu turi rūpintis kraujotaka kitaip. Tarp kitų dažnų komplikacijų - diabetinė neuropatija, diabetinės pėdos, burnos sausumas ir katarakta. Ką reikėtų žinoti apie pėdas, sergant cukriniu diabetu, yra labai svarbu, ir diabetinės pėdos gydymas yra specializuota sritis.
COVID-19 infekcija ir cukrinis diabetas yra aktuali tema, o po pandemijos stebimas cukrinio diabeto šuolis. Svarbu žinoti, kas svarbu kontroliuojant diabetą per pandemiją ir apie cukrinio diabeto vakcinaciją.
Nėštumas sergant cukriniu diabetu arba gestacinis ir cukrinis diabetas reikalauja ypatingos priežiūros. Nutylėti žalingi įpročiai sukelia skaudžias pasekmes, todėl diabeto kontrolei vien endokrinologo nepakanka - reikalingas kompleksinis požiūris ir paciento įsitraukimas. Nutukimas ir diabetas taip pat yra glaudžiai susiję.
