Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo vadovas

Būdama įvairių tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos narė, Lietuva įsipareigojo saugoti vaiko teises. Tarptautinių dokumentų ir jais remiantis priimtų nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos sudaro norminę vaiko teisių apsaugos sistemą. Svarbiausioji šios sistemos grandis - Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kuri įtvirtino naujus su vaiko teisėmis susijusius etinius principus ir tarptautines elgesio normas.

Pagrindiniai Vaiko teisių konvencijos aspektai

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija priimta 1989 metais ir įsigaliojo 1990 metais. Prie konvencijos gali prisijungti bet kuri valstybė, o 2023 metais prie jos buvo prisijungusios 196 valstybės. Konvencijoje suformuluotas bendras vaiko apibrėžimas: vaiku laikomas kiekvienas žmogus iki 18 metų, jeigu pagal nacionalinį įstatymą jo pilnametystė nėra pripažįstama anksčiau. Konvencijoje numatyta užtikrinti kiekvieno vaiko teises neatsižvelgiant į jo, jo tėvų ar teisėtų globėjų rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją, politines ar kitas pažiūras, tautybę, etninę ar socialinę kilmę, turtą, sveikatą, luomą ar kitas aplinkybes.

Valstybės dalyvės įsipareigoja teikti vaiko gerovei reikalingą apsaugą ir globą. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, valstybinėms ar privačioms socialinės rūpybos įstaigoms, teismams, administracijos ir įstatymų leidybos institucijoms svarbiausi turi būti vaiko interesai.

Konvencijoje įtvirtintos teisės ir valstybių įsipareigojimai

Konvencijoje įtvirtintos vaiko teisės ir laisvės: vaikas neturi būti atskirtas nuo savo tėvų prieš jo norą, turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę, teisę į mokslą, poilsį, laisvalaikį, minties, sąžinės, religijos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę. Nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimos gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją.

• Jam turi būti užtikrinama teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokios reikalingos jo fizinei, protinei, dvasinei, dorinei ir socialinei raidai.
• Teisė būti apsaugotam nuo ekonominio išnaudojimo, nuo bet kokio darbo, kuris gali būti pavojingas jo sveikatai ar trukdyti jam mokytis.
• Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas ir stebėsenos mechanizmai

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja 1989 metais įsteigtas Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas. Tai yra nepriklausomų ekspertų institucija, kuri stebi, kaip įgyvendinama Konvencija bei jos papildomi protokolai valstybėse narėse. Jis nagrinėja valstybių pranešimus apie priemones vaiko teisėms įtvirtinti ir pažangą šių teisių apsaugos srityje. Komitetas, siekdamas kokybiškesnės vaiko teisių apsaugos bei norėdamas padėti valstybėms dalyvėms įgyvendinti jų prisiimtus įsipareigojimus, leidžia aiškinamuosius Konvencijos nuostatų dokumentus, vadinamus bendraisiais komentarais.

Siekiant objektyviai ištirti ir įvertinti, kaip valstybės laikosi atitinkamų žmogaus teisių standartų, pasitelkiami ir kiti šaltiniai: nevyriausybinių organizacijų ataskaitos (dar vadinamos „šešėlinėmis“ ataskaitomis), Jungtinių tautų institucijų bei tarpvyriausybinių organizacijų nuomonės ir vertinimai, akademinių institucijų vertinimai bei žiniasklaida.

Fakultatyviniai protokolai ir pranešimų procedūra

Prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos yra 3 fakultatyviniai protokolai:

Ratifikavus ir įgyvendinus Fakultatyvinį protokolą dėl pranešimų procedūros, vaikams sudaromos sąlygos pateikti skundus dėl konkrečių jų teisių pažeidimų. Komitetas nagrinėja individualias peticijas dėl teisių pažeidimų. Nėra būtina turėti advokatą, kuris paruoštų individualią peticiją, asmuo tai gali padaryti savarankiškai. Peticijoje turi būti nurodyta pagrindinė asmeninė informacija: aukos vardas, pavardė, pilietybė, gimimo data, adresas bei valstybė narė, prieš kurią yra nukreiptas skundas.

Vaiko teisių apsauga Lietuvos teisės sistemoje

Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose yra pakankamai daug normų, reguliuojančių vaiko teisių apsaugą. Šioje srityje nacionaliniai baudžiamieji įstatymai atlieka dvejopą funkciją: nustato vaiko, padariusio nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės ypatumus bei užtikrina prigimtinių vaiko teisių ir interesų apsaugą nuo įvairių nusikalstamų kėsinimųsi. Visgi, Lietuvos baudžiamajame įstatyme įtvirtintų nuostatų sugretinimas su Konvencijos nuostatomis leidžia daryti prielaidą, kad įtvirtintų normų visuma dar nepakankamai nuosekliai reguliuoja vaiko teisių ir jo interesų apsaugą.

tags: #vaiko #teisiu #konvencijos #igyvendinimo #vadovas

• Kaip ugdyti įgūdžius per smagų veiksmą
• Nuo prašymo iki apgyvendinimo globos namuose
• Apie vaiko teisių pažeidimų pasekmes
• Vytauto Kernagio daina „Vaikai po lelijom“
• kaip saugiai migdyti kūdikį