Vaikų nuolatinių dantų emalio sveikata: priežastys, gydymas ir prevencija

Nors ne visi apie tai susimąsto, dantų emalis atlieka itin svarbią funkciją saugant mūsų dantų ir bendrą burnos ertmės būklę. Emalis - tai natūralus dantų skydas, kurį pažeidus gresia rimtos problemos. Jis yra kiečiausias audinys žmogaus kūne, dengiantis danties paviršių. Emalis saugo vidinę danties struktūrą, dentiną, nuo išorinių veiksnių - bakterijų, rūgščių, temperatūros svyravimų ir mechaninio poveikio. Tad kodėl svarbu pažeidimus pastebėti laiku? Ankstyvą emalio demineralizaciją dar galima sustabdyti ar net iš dalies atkurti naudojant remineralizuojančias priemones. Laiku pastebėjus problemą, galima išvengti ne tik ėduonies, bet ir didesnių restauracinių procedūrų ar net dantų praradimo.

Emalio hipoplazija: kas tai ir kodėl ji svarbi?

Emalio hipoplazija - tai tikėtina, ne kiekvienam girdėta, tačiau, analizuojant statistiką, viena dažniausiai pasitaikančių ligų, kuri, dėl įvairių priežasčių, pažeidžiančių už dantų vystymąsi atsakingus audinius, gali būti „užprogramuojama“ mums dar net negimus ar ankstyvoje (maždaug iki 1-erių metų amžiaus) vaikystėje. Dantų emalio hipoplazija yra viena iš dažniausių burnos ertmės ligų, su kuria susiduria žmonės. Paprastai tariant, tai - nevisiškai arba nepilnai išsivystęs dantų emalis. Jei emalis, kuris yra kietas, baltas sluoksnis, dengiantis dantį, nesusidaro tinkamai dar kūdikiui esant gimdoje ar pirmais gyvenimo mėnesiais, tuomet atsiranda emalio hipoplazija.

Kaip atpažinti emalio hipoplaziją?

Ryškiausias simptomas, kuriam pasireiškus, galima spręsti apie emalio hipoplaziją - įvairaus dydžio baltos, gelsvai rudos ar rudos dėmės (tiksliau - horizontalios linijos ar net duobelės), įprastai atsirandančios simetriškai, tai yra ant dešinės ir kairės pusės dantų. Ji gali atrodyti kaip:

• Dantų paviršiuje matomos duobutės, grioveliai ar vagelės.
• Kartais emalis gali būti labai plonas ar net visai neatsiradęs.
• Spalvos pokyčiai - nuo baltų iki gelsvų ar rudų dėmių.

Jei pastebite, kad vienas ar keli pieniniai dantys išdygsta su matomais defektais, spalvos pokyčiais ar nelygumu, tai yra ženklas, kad verta sunerimti. Tėvai dažnai ją painioja su ėduonimi, fluorozės dėmėmis ar danties dygimo pažeidimais, todėl geriausia - kreiptis į vaikų odontologą. Specialistas galės atpažinti hipoplaziją, įvertinti riziką ir sudaryti gydymo planą.

Emalio hipoplazijos atsiradimo priežastys

Yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl vaiko dantys gali išdygti jau su hipoplazija:

• Besilaukiančios moters būklė nėštumo metu. Jei mama sirgo sunkiomis infekcijomis, turėjo vitaminų trūkumų ar patyrė stiprų stresą - tai gali paveikti vaiko dantų vystymąsi.
• Gimdymo aplinkybės arba naujagimio būklė gimdymo metu. Vaiko būklė gimdymo metu - daryti įtakos audinių pažeidimui gali ir gimdymo ypatybės. Ankstyvas gimdymas arba mažas gimimo svoris: kūdikiams, gimusiems per anksti ar labai mažo svorio, dažniau pasireiškia šis dantų defektas. Viename tyrime nustatyta, kad net 21 % neišnešiotų kūdikių turėjo hipoplaziją (vs. 3 % tarp įprastai gimusių).
• Vaiko ligos dantų vystymosi laikotarpiu. Pats rizikingiausias periodas, kalbant apie vaiko dantų vystymąsi - amžius iki 1 metų. Vaiko turimos ligos dantų vystymosi metu - ko gero didžiausias rizikos faktorius yra pačio vaiko turimos ligos jautriu dantims vystymosi laikotarpiu (iki vienerių metų), ypač tos, dėl kurių sutrinka mineralų apykaita organizme. Ypač jei vaikas sirgo ilgai, vartojo antibiotikus ar patyrė traumų dantų formavimosi metu.
• Pieninių dantų traumos ir infekcijos.
• Genetika. Kai kuriems vaikams emalio hipoplazija pasireiškia dėl paveldėtų genetinių mutacijų (pvz., Amelogenesis imperfecta), tačiau tai retesni atvejai.

Jei jūsų vaikas gimė anksčiau laiko arba sirgo ilgai, arba jei šeimoje buvo genetinių dantų ligų - verta pasitikrinti profilaktiškai ir pasikonsultuoti su vaikų odontologu.

Hipoplazijos ryšys su ėduonimi ir gydymo galimybės

Nors hipoplazija - ne ėduonis, bet dantis su pažeistu emaliu tampa itin pažeidžiamas kariesui. Tyrimai rodo, kad vaikai su emalio hipoplazija turi 3-4 kartus didesnę tikimybę susirgti ankstyvuoju vaikystės ėduonimi. Kaip žinia, itin dažna hipoplazijos komplikacija yra kariesas, atsirandantis tose dantų vietose, kur yra dėmės. Pažeidimams progresuojant, emalio hipoplazijai būdingos dėmės gali tapti kariesu, o tai - dantų būklė, reikalaujanti sudėtingesnio, ilgesnio ir brangesnio gydymo.

Priešingai nei mano daugelis žmonių, hipoplazija nėra vien estetinė dantų problema. Norint išvengti su šia liga susijusių sveikatos rizikų, labai svarbu gydymo imtis kaip įmanoma anksčiau, vos pastebėjus pirmuosius hipoplazijos simptomus. Reikia pabrėžti, jog hipoplazija - burnos ertmės liga, kuri gali būti visiškai pagydoma, tačiau tai tikrai neįvyks savaime.

Ką daryti, jei vaikas turi hipoplaziją? Nereikia panikuoti - svarbu veikti:

• Ankstyvas vizitas pas gydytoją (vaikų) odontologą. Geriausia - iki 1 metų amžiaus arba vos išdygus pirmam dantukui.
• Fluoridų turinčios priemonės. Naudoti vaikišką pastą su fluoru (pagal odontologo nurodymus). Fluoridai stiprina emalį. Remineralizuojančius kremus ir gelius, skirtus dantų emalio stiprinimui, galima rasti specializuotose parduotuvėse.
• Silantai ar plombos. Jeigu hipoplazija ryški, dantukus galima užsandarinti silantais arba restauruoti plombomis, bet vėlgi tai bus sprendžiama po vaikų odontologo apžiūros ir konsultacijos, nuodugniai įvertinus situaciją.
• Mitybos korekcija ir mažiau cukraus. Mažiau saldžių gėrimų, geriausia - tik vanduo. Cukrus + silpnas emalis = greitas ėduonis.
• Stebėti nuolat. Tokie dantys reikalauja dažno stebėjimo, nes jie greičiau genda.

Hipoplazijos gydymas yra kompleksinis, kurio ypatybės priklausys nuo paciento amžiaus, dantų pažeidimo lygio ir kitų faktorių. Gydymo metu gali būti atkuriami pažeisti dantų audiniai, atstatoma dantų struktūra, jų forma ir spalva. Šios burnos ertmės problemos sprendimo tikslas - atstatyti pažeistus danties audinius, taip atkuriant jų spalvą bei formą. Ignoruojant dantų hipoplazijos simptomus ir vengiant vizito pas odontologą, visų pirma, dėl estetikos stokojančių dantų, gali būti patiriamas psichologinis diskomfortas.

Bendras dantų emalio nusidėvėjimas ir pažeidimai

Dantų emalis kasdien patiria įvairius iššūkius - rūgščių poveikį, bakterijų veiklą, seilių trūkumą. Skirtingai nei demineralizacija, kuri dažniausiai susijusi su bakterijų veikla, erozija atsiranda dėl tiesioginio rūgščių poveikio dantų paviršiui. Nors dantų emalis yra laikomas kiečiausiu žmogaus organizmo audiniu, jį pažeisti nėra sunku. Emalis yra viršutinis, apsauginis dantų sluoksnis, gaubiantis danties pagrindą - dentiną ir jame esantį kraujagyslių, nervų ir limfmazgių raizginį - pulpą. Dentine yra daugybė kanalėlių su nervinėmis galūnėmis, einančių nuo pulpos iki emalio paviršiaus. Atsiradus emalio pažeidimams, kanalėliai apsinuogina, o nerviniai receptoriai pradeda jautriau reaguoti į bet kokį dirgiklį ir žmogų ima kamuoti dantų jautrumo sukeltas skausmas.

Dantų emalio pažeidimo priežastys

Emalis gali greitai nusidėvėti dėl įvairių veiksnių:

• Kai naudojamas per kietas dantų šepetėlis ar dantų pasta, turinti daug abrazyvinių medžiagų.
• Dantyje gali atsirasti pleištinių defektų dėl netaisyklingo sąkandžio ar per stipraus valymo kietu dantų šepetėliu.
• Griežiant dantimis emalis nudyla, atsidengia dentinas ir dantys pasidaro jautrūs. Tiems, kurie susiduria su dantų griežimo problema, patariama naudoti specialią apsauginę kapą arba dantų nudilimą atstatyti odontologo parinktu būdu.
• Dažnas rūgščių produktų ar gazuotų gėrimų naudojimas taip pat prisideda prie emalio sluoksnio mažėjimo, atsiranda emalio erozijos.
• Dantų jautrumą sukelti gali ir dantenų uždegimas, kuomet atsitraukusios dantenos atidengia vietas, kurios nėra padengtos emaliu, ir atsiranda jautrumas.

Ką daryti, kad apsaugotumėte emalį?

Mitybos koregavimas yra svarbus. Maistas taip pat yra svarbus dantų jautrumą galintis sukelti veiksnys, todėl, jei jautrumą sukelia rūgštus maistas, reikia stengtis jo vartoti mažiau, o suvalgius praskalauti burną vandeniu. Pravartu mažiau vartoti gazuotų gėrimų. Gausus rūgščių produktų ir gazuotų gėrimų vartojimas gali sukelti emalio erozijas, dėl kurių taip pat gali atsirasti jautrumas. Jei jautrumas jaučiamas nuo saldaus maisto, reikia kreiptis į gydytoją, tai gali būti ėduonies požymiai.

Naudojant kietą dantų šepetėlį, labai smarkiai spaudžiant jį, galima mechaniškai pažeisti emalį. Taip pat galima traumuoti dantenas, jos gali atsitraukti ir atsidengti šaknis, o nuo to dantų jautrumas dar labiau padidės. Norint apsaugoti dantis, verta naudoti minkštą dantų šepetėlį ir nepamiršti tarpdančių siūlo bei tarpdančių šepetėlio, kurie padeda papildomai nuvalyti apnašas ir išvengti dantenų uždegimo. Taisyklingai naudojant šias priemones dantys nepažeidžiami, bet, priešingai, sustiprinami.

Pieninių ir nuolatinių dantų priežiūra: žingsnis po žingsnio

Pieniniai dantys tarsi paruošiamieji dantukai, padeda formuoti taisyklingą sąkandį ir vystyti tinkamą žandikaulio formą, ruošdami vietą nuolatiniams dantims. Klaidinga manyti, kad pieniniais dantimis nebūtina rūpintis, nes išaugs kiti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuolatinių dantų mazgeliai formuojasi po pieniniais, todėl neprižiūrėtų pieninių dantų ligos gali „nusileisti“ ir iki nuolatinių. Todėl, paprastai kalbant, kiek pastangų įdėsite į pieninius dantis, tokių galite tikėtis ir nuolatinių dantų.

Mažylio burnos priežiūra prasideda dar iki pirmųjų dantukų. Net ir tik motinos pienu maitinamų kūdikių burnytėse gali pradėti kauptis bakterijos. Todėl kol dantukai tik formuojasi ir nėra prasikalę, o kūdikis nėra primaitinamas, užteks švelnaus skudurėlio ar marlės. Pasirodžius pirmajam baltam kauburėliui - įsigykite specialų kūdikiams skirtą dantų šepetėlį. Jis turi būti itin minkštas, švelnus, maža galvute ir storu koteliu. Dantukus valykite tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Pilnai išdygus pirmam dantukui, galima pradėti naudoti mažyliams skirtą dantų pastą (ne daugiau, kaip ryžio dydžio lašelį).

Deja, bet vaikams šiek tiek paaugus, valyti dantis nepasidarys lengviau. Nuolatiniai dantys pasirodo, kai ima kristi pieniniai dantys, ir tai prasideda apie 6 vaiko gyvenimo metus. Pirmieji formuotis ir dygti pradeda krūminiai dantys, esantys dantų lanko gale. Sekantys dygsta kandžiai ir iltiniai dantys, esantys dantų lanko priekyje. Trečiuoju etapu dygsta kapliai - dantys, esantys tarp krūminių ir iltinių dantų. Paskutiniame etape dygsta protiniai dantys.

Profesionali burnos higiena ir įpročiai

Gydytojai odontologai pabrėžia, kad profesionali burnos higiena yra svarbi kas 6 mėnesius. „Tėveliai dažnai mano, kad profesionali burnos higiena reikalinga tik suaugusiems žmonėms, tačiau kaip jie stipriai klysta… Profesionaliai nuvalyti apnašas nuo dantų ypač svarbu ir nuo pieninių, bei neseniai išdygusių nuolatinių dantų, juk to namuose jūs patys niekada nepadarysite be specialių priemonių“, - teigia specialistai. Ėduonį sukelia burnoje esančios bakterijos, kurios dantų apnašose esančius angliavandenius paverčia rūgštimis, šios tirpdo danties kietuosius audinius. Maža to, bakterijos sukelia ir kitas burnos problemas - dantenų uždegimą (gingivitą) ir periodontitą.

„Mieli tėveliai, nuo pat mažens mokykite savo vaikus tinkamai valytis dantis, rodykite jiems pavyzdį. Iki maždaug 7-9 metų amžiaus vaikams dantis turite valyti jūs patys, nes jie tikrai negeba to daryti taisyklingai“, - sako gydytojai. Gerai išsivalyti dantis vaikas gali tada, kai išmoksta rašyti. Reikėtų atkreipti dėmesį, kiek laiko valomi dantys. Kaip ir suaugusiems, rekomenduojama bent kartą per metus pasirodyti odontologo patikrai, kad specialistas įvertintų dantų priežiūros efektyvumą ir suteiktų konsultaciją. Nuo 7 metų į priežiūros rutiną galima įtraukti ir papildomas priemones, tokias kaip skalavimo skystis, tarpdančių siūlas, tarpdančių šepetėliai ir pan.

Fluoridų svarba dantų sveikatai

Nors padidintas fluoro kiekis žmonėms gali būti labai kenksmingas, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad fluoridų vartojimas net 30-40 procentų sumažina ėduonies riziką, todėl pasta su fluoru gydytojai rekomenduojama tiek vaikams, tiek suaugusiems. Svarbu laikytis amžiaus grupėms skirtų rekomendacijų.

Fluoridų naudojimo rekomendacijos pagal amžių

Šios rekomendacijos skirtos sumažinti ėduonies riziką ir stiprinti emalį:

Kada kreiptis į gydytoją odontologą?

Jei jaučiate bent vieną iš anksčiau minėtų požymių - nedelskite. Emalis neatsistato savaime. Pirmoji mažylio pažintis su odontologu turėtų įvykti tik išdygus pirmiesiems dantukams. Deja taip nenutinka. Dažniausiai tėvai atveda vaikus, kai jau reikalinga pagalba, suskausta dantuką. Verta pasitarti su specialistais.

Geriausia - kreiptis į vaikų odontologą. Ignoruojant dantų hipoplazijos simptomus ir vengiant vizito pas odontologą, visų pirma, dėl estetikos stokojančių dantų, gali būti patiriamas psichologinis diskomfortas. Be to, pažeidimams progresuojant, tai reikalauja sudėtingesnio, ilgesnio ir brangesnio gydymo.

Kada verta sunerimti:

• Jei pastebite, kad vienas ar keli pieniniai dantys išdygsta su matomais defektais, spalvos pokyčiais ar nelygumu.
• Jei jūsų vaikas gimė anksčiau laiko arba sirgo ilgai - verta pasitikrinti profilaktiškai.
• Jei šeimoje buvo genetinių dantų ligų - taip pat rekomenduojama ankstyva vaikų odontologo konsultacija.
• O sulaukus 8-9 metų, gydytojui odontologui rekomenduojant, verta apsilankyti ir pas ortodontą - kuris įvertins, ar taisyklingai dygsta dantys, formuojasi sąkandis.

Jei esate pirmą kartą tėvai, apie galimą dantukų dygimą jums gali pasufleruoti - paraudusios, patinusios, jautrios ar skausmingos dantenos. Kurios pasireiškia išaugusiu vaiko irzlumu, sutrikusiu miegu, padidėjusiu verksmingumu, gali net pakilti temperatūra ir dingti kūdikio apetitas. Kai kuriais atvejais galite pastebėti padidėjusį seilėtekį, daiktų ar rankų kišimą į burną, bet tai ir taip įprasta kūdikiams, todėl vien pagal tai vertinti gali būti sunku. Tačiau, jei atsiranda nuogąstavimus keliančių simptomų, tuomet geriau nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

tags: #vaiko #nuolatiniai #dantukai #emalis #nusitry #e

• kūdikio klausos vystymasis
• Renesanso genijus
• Inovatyvus ugdymas KMPMC lopšelyje-darželyje
• Atraskite auklės kulinarinius sugebėjimus pagal zodiaką
• Rugsėjo 1-osios sveikinimo idėjos darželyje