Tarptautinė dokumentinio filmo „Kūdikiai“ (Babies) analizė: kultūros ir vystymasis
Pasaulyje galime sutikti ir pamatyti daugybę įvairovės. Žmonės iš skirtingų pasaulio vietų turi ir skirtingus papročius, savą požiūrį į gyvenimą, taipogi skirtingus auklėjimo metodus ir gyvenimo rutiną. Šie aspektai atsispindi režisieriaus Tomo Balmeso filme „Kūdikiai“ (2010 metais).
Dauguma žmonių didelę gyvenimo dalį skiria savo atžaloms. Jais rūpinasi, ugdo ir padeda formuoti jų gyvavimo suvokimą. Žinoma, šiuos veiksnius paveikia aplinka ir vyraujanti kultųra. Siužetą sudaro keturių naujagimių, iš įvairių pasaulio kampelių, istorijos. Kiekvienas kūdikis gimsta skirtingoje kultūroje, kuri parodo, kaip paprasti kasdieniški papročiai gali turėti įtakos vaiko tobulėjimui bei vystymuisi.
Filmo koncepcija ir tikslas
Dokumentinis filmas „Kūdikiai“ nebuvo visai toks, kokio tikėjausi. Aš buvau įsitikinęs, kad pasakotojas vadovaus mano minčių eigai ir mano požiūriui į šias vaikų auginimo kultūras. Bet, mano nuostabai, per visą filmą nebuvo pasakyta nė vieno žodžio. Tikiu, kad režisierius norėjo, jog filmas būtų „išverstas“ per žiūrovų mintis, skatinant individualizuotą mąstymą.
Pabrėždamas įvairias ir skirtingas kultūrines vertybes visame pasaulyje, Thomas Balmès dokumentinis filmas „Babies“ sugretina ankstyvą individualių asmenų vystymąsi su visuomenės įtakomis ir ideologijomis. Šis dokumentinis filmas yra įrodymas, jog žmonės, gyvenantys tame pačiame pasaulyje yra visiškai skirtingi. Dokumentiniame filme, kurio centre - keturi jauni kūdikiai - Ponijao iš Opuwo, Namibijos, Bayarjargal (Baya) iš Bayanchandmani, Mongolijos, Mari iš Tokijo, Japonijos ir Hattie iš San Francisko, Amerikos - skirtingose civilizacijose, fiksuojamas ne tik psichologinis augimas, bet lygiai taip pat ir socialinė sąveika.
Šis filmas apie kūdikių nuo pirmos gyvenimo minutės iki vienerių metų gyvenimą. Režisierius atskleidė kiekvieno kūdikio gyvenimo sąlygas jo šalyje. Buvo paprasta palyginti ir supriešinti tai, ką vienas kūdikis turėjo, ko neturėjo kitas. Gyvenimo sąlygos, panašumai ir skirtumai bus išsamiau aptarti šiame straipsnyje.
Kūdikiai ir jų gyvenimo aplinka
Pagrindiniais aktoriais tapo namibietė Ponijao, japonė Mari, mongoliukas Bajaras ir amerikietė Hati. Kūdikiai yra Ponijao iš Opuwo, Namibijos, Mari iš Tokijo, Japonijos, Bayar iš Bayanchandmachi, Mongolijos ir Hattie iš San Francisco, Kalifornijojos.
Du kūdikiai yra iš neturtingųjų pasaulio dalių ir du iš turtingųjų. Afrikos kūdikis Ponijao gyvena dykumų šešėliuose, apsuptas žemės paviršiaus, kuris, tiesiogine šio žodžio prasme, yra jo namai. Nors jų gyvenimo sąlygos labai skiriasi, jie atrodo vienodai laimingi ir sveiki.
Gimdymas ir pirmosios gyvenimo akimirkos
Filmas prasideda žemais, pirmykščiais moters, esančios paskutinėje gimdymo stadijoje, stūgavimais. Filmo pradžioje užfiksuoti moterų gimdymai, kai kūdikis išvysta dienos šviesą. Skirtingose kultūrose vaikai ir tėvai išgyvena skirtingas patirtis.
Japonijoje, kaip ir Amerikoje mamos gimdė ligoninėje su kvalifikuotais gydytojais, palatoje, o gimusiu vaiku iškart pasirūpina ligoninės darbuotojai - nukerpa bambagyslę, suvysto ir atlikę apžiūra atneša kūdikį motinai. Mongolijoje vaikas taipogi gimė ligoninėje, tik pati ligoninė buvo į ją nepanaši, tiksliau, visai nepriminė Amerikos ar Japonijos įstaigos. Bet vaiku taip pat iš pradžių pasirūpino gydytojai.
Štai Afrikoje gimdymas akivaizdžiai skyrėsi nuo Amerikos ir Japonijos - moteris gimdė, pavadinsiu, palapinėje.
Vaiko vystymasis ir auklėjimo skirtumai
Taip, kaip augame savo krašte, kitur žmonės gyvena visai kitaip, turi kitokius įpročius ir yra prisitaikę prie kitokio gyvenimo. Skirtingose kultūrose vaikai ir tėvai išgyvena skirtingas patirtis.
| Kūdikis | Vieta | Gyvenimo sąlygos | Gimdymo aplinka | Auklėjimo ypatumai |
|---|---|---|---|---|
| Ponijao | Opuwo, Namibija | Prastos, dykumos šešėlyje | Palapinė / natūrali aplinka | Natūralus augimas, ankstyvas prisitaikymas prie aplinkos |
| Bayarjargal (Baya) | Bayanchandmani, Mongolija | Prastos, kaimo aplinka | Ligoninė (paprastesnė) | Natūralus augimas, artimas ryšys su šeima |
| Mari | Tokijas, Japonija | Geros, miesto aplinka | Moderni ligoninė | Ankstyvo lavinimo strategijos, orientacija į savarankiškumą |
| Hattie | San Franciskas, JAV | Geros, miesto aplinka | Moderni ligoninė | Ankstyvo lavinimo strategijos, gausus dirginimas |
Japonijos ir Amerikos kūdikiams taikoma nuostabi kūdikių lavinimo strategija, kad jie galėtų pradėti šliaužti, judėti, elgtis savarankiškai kuo greičiau, tuo tarpu Namibijos ir Mongolijos kūdikiai auga prastesnėmis gyvenimo sąlygomis. Nors aš neturiu jokių argumentų prieš kūdikių jogos pamokas, tačiau niekada nesu mačiusi sveiko kūdikio, kuris natūraliai negalėjo susitvarkyti su nerimą keliančiomis pozicijomis ir prarasti progresą.
Vietoj svajonės - akmuo po kaklu
Visuotinės vystymosi tendencijos
Nors skirtingose kultūrose vaikai auga skirtingomis sąlygomis ir su skirtingais auklėjimo metodais, jų kognityvinis suvokimas apie kitus objektus ir žmones taip pat yra akivaizdžiai panašus. Emocinis ir kalbos vystymasis taip pat sklandžiai progresuoja jų augimo metu, papildydami vienas kitą. Todėl kūdikis Ponijao iš dokumentinio filmo „Kūdikiai“ demonstruoja standartinę psichologinio vystymosi eigą, iliustruojančią kūdikių vystymosi universalumą.
Pažiūrėjus šį filmą, kyla klausimas, kokią svarbą naujagimių gyvenime turi šeimos gyvenimo būsena, aplinka bei kultūra?
Moksliniai atžalų vystymosi aspektai
Šešių dalių dokumentinis serialas „Babies“ (Netflix) seka 15 šeimų visame pasaulyje per pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius. Be to, jame pateikiami naujausi moksliniai tyrimai, siekiant atsakyti į amžinai neatsakomą klausimą, kaip kūdikiai tampa tais, kas jie yra, ir ką jie mums daro. Kai kurie iš jų yra žavūs, kai kurie - akivaizdūs kiekvienam, patyrusiam gilų tėvystės privilegijos, džiaugsmo, šoko, izoliacijos ir nuobodulio jausmą.
Pirmoji serija „Meilė“ yra apie ryšio užmezgimą: tas nepaprastas ankstyvąsias savaites, prisotintas pieno, išsekimo ir oksitocino. Tel Avive Ruth Feldman, vystymosi socialinių neuromokslų profesorė, domisi, kas vyksta mūsų smegenyse, kai įsimylime savo kūdikius. Ji nustatė, kad oksitocino lygis per pirmąjį mėnesį padidėja ne tik motinoms, bet ir tėvams (arba, kaip mes vadiname dviejų motinų šeimoje, antriesiems tėvams) identišku mastu. „Tėvystė yra biologiškai tokia pat gili kaip ir motinystė“, - daro išvadą Feldman, ir tai yra gana įspūdinga išvada.
Mokslas slypi migdolinio kūno atsidaryme - smegenų vietoje, kurioje yra streso ir budrumo reakcijos, ir kuri aktyvuojama oksitocino antplūdžiu motinos organizme po gimdymo. Kai jis atsidaro, Feldman atsainiai sako, kad jis toks ir lieka. Amžinai. Feldmano tyrimai parodė, kad skenuojant 48 gėjų vyrų porų, auginančių kūdikius nuo gimimo, smegenis, jų migdoliniai kūnai taip pat buvo atviri. Neįtikėtina.
Iš esmės kūdikiai yra mažos supergalios, kurios atveria nuostabius dalykus mumyse, jei tik atkreiptume dėmesį. Jie taip pat, kaip nagrinėjama antrojoje serijoje, skatina motinos pieno gamybą. Taip, „Babies“ giliai pasineria į žindymo „karus“, stebėdamasi kiekvienos motinos pieno „individualiomis“ savybėmis, ir tai man pasirodė gaivu amžiuje, kai tapo prieštaringai vertinama sakyti, kad motinos pienas yra nuostabus. Taip pat rodoma motina, žindanti po cezario pjūvio, ką aš pati dariau su savo pirmuoju vaiku, bet niekada anksčiau nemačiau per televiziją.
Nors tai jaudina, kad kūdikiai nuo labai ankstyvo amžiaus mokosi ir žino daugiau, nei mes kada nors manėme, tai taip pat kelia stresą. Ir tai, atrodo, niekada neveda prie didesnio tėvystės, kurią daugiausia atlieka moterys, vertinimo. Galiausiai, kaip ir realiame gyvenime, geriausios „Babies“ dalys nėra naujausi atradimai apie žarnyno mikrobiomą ar stulbinantys hipokampo pokyčiai reaguojant į tėvystės stilius.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
