Vaiko išlaikymo dydžio nustatymas: nuo nepilnamečio iki pilnamečio amžiaus

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra viena iš pagrindinių bendražmogiškų ir teisinių prievolių. Ši pareiga apima ne tik nepilnamečius vaikus, bet ir tuos, kurie sulaukė pilnametystės, tačiau vis dar negali savarankiškai savęs išlaikyti. Nors pilnamečiams vaikams taikoma išlaikymo pareiga yra siauresnės apimties, nei nepilnamečiams, ji vis tiek yra svarbi ir ją reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.

Vaiko išlaikymo nustatymas nepilnamečiams

Materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus privalo abu tėvai. Tai yra konstitucinė tėvų pareiga, kurios negalima atsisakyti. Kai vaiko tėvai gyvena kartu, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu, ir laikoma, kad tėvai savo vaikus išlaiko lygiomis dalimis. Tačiau nutraukus santuoką ar gyvenant skyriumi, išlaikymas dažniausiai priteisiamas teismo sprendimu. Oficialus išlaikymo priteisimas yra svarbus, siekiant užtikrinti vaiko interesus, ypač jei vienas iš tėvų vengia vykdyti savo pareigas ar teikia nepakankamą išlaikymą.

Teismo sprendimu gali būti priteistas tiek draugiškai sutartas išlaikymo dydis, tiek teismo nustatytas dydis, kai tėvai nesutaria. Taikus procesas yra paprastesnis: tėvai sutaria dėl išlaikymo dydžio ir pateikia bendrą pareiškimą teismui, kuris jį tvirtina, jei neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia vaiko interesų. Jei tėvai nesutaria, procesas tampa sudėtingesnis, jame dalyvauja ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Nustatant išlaikymo dydį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato konkretaus išlaikymo dydžio, tačiau teismų praktika gali suvienodinti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo taikymą. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, įskaitant maistą, aprangą, būstą, sveikatą, mokslą, poilsį ir laisvalaikį. Protingi vaiko gabumų ir polinkių nulemti poreikiai taip pat turi būti atsižvelgti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad bendrai iš abiejų tėvų teikiamas vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis nei viena minimali mėnesinė alga (MMA). 2023 m. sausio 1 d. MMA sudaro 840 Eur (bruto) ir 633 Eur (neto). Taigi, rekomenduojamas minimalus išlaikymo dydis per abu tėvus siekia 633 Eur. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai yra orientacinis dydis, nuo kurio teismas gali nukrypti esant svarioms aplinkybėms ir priteisti mažesnį išlaikymą.

Vaiko išlaikymo nustatymas pilnamečiams

Lietuvos įstatymai numato tėvų pareigą išlaikyti ir vaikus, sulaukusius pilnametystės. Tačiau ši pareiga yra ribotesnė nei nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga. Pilnametis vaikas, sulaukęs 18 metų, įgyja visišką veiksnumą, t. y. gali savo veiksmais įgyti civilines teises, prisiimti pareigas ir ginti savo teises teisme. Dėl šios priežasties, jei tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo pilnametį vaiką, pastarasis turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

Svarbu pažymėti, kad, priešingai nei nepilnamečių vaikų atveju, pilnamečiam vaikui išlaikymą gali priteisti tik pats vaikas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu. Tėvai ar globėjai tokios teisės neturi. Taigi, ieškinį teisme dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo turėtų reikšti pats pilnametis vaikas, kuris gali būti atstovaujamas advokato.

Įstatyme įtvirtintos griežtos sąlygos, kurioms esant alimentai vaikui po 18 metų gali būti priteisiami. Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie:

• Mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti.
• Studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų.
• Kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybes patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Papildomai patikslinama, kad tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, siekiančių ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, turi atsižvelgti į šias aplinkybes: ar pilnametis mokosi, ar siekia pirmojo išsilavinimo, ar studijuoja nuolatinės studijų formos programoje, vertinti tėvų ir pilnamečio vaiko turtinę padėtį bei pilnamečio galimybes gauti pajamų pragyvenimui.

Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui būtinumo, vertinami šie kriterijai: sunki turtinė padėtis, pilnamečio vaiko pastangos pačiam pasirūpinti mokymosi lėšomis ir sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismai dažnai skeptiškai vertina pilnamečių vaikų galimybes susirasti darbą laisvu nuo mokslų laiku ir tokiu būdu pasirūpinti reikalingomis lėšomis.

Alimentų dydžio nustatymas pilnamečiams

Nustačius, kad pilnametis vaikas mokosi, yra ne vyresnis nei 24 metų, jam reikalinga parama ir tėvai turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, turi būti nustatomas priteisiamų alimentų dydis. Alimentų dydžio nustatymui taikytini tie patys kriterijai, kaip ir alimentų priteisimo nepilnamečiams vaikams bylose. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tai apima ne tik būtinųjų poreikių (maistas, apranga, higiena) tenkinimą, bet ir dėmesį vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškai ir gebėjimų lavinimui.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama į visas gaunamas pajamas (darbo užmokestį, pensijas, stipendijas, pajamas iš turto nuomos ir kt.), pinigines lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Taip pat vertinami finansiniai įsipareigojimai ir kiti išlaikytiniai. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, nurodoma, kokia dalimi tėvų pajamos ir turtas gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas teismo sprendimu arba patvirtinta sutartis, tačiau tėvas nemoka išlaikymo, su vaiku gyvenantis tėvas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo ir pateikti jį antstoliui dėl priverstinio išieškojimo.

Asmeniui, kuris dar mokosi ir neturi profesinės patirties, savarankiškai vesti bylą dėl išlaikymo priteisimo gali būti sudėtinga. Todėl rekomenduojama pasinaudoti advokatų paslaugomis, kurie gali atstovauti teisme, surinkti reikalingus įrodymus ir parengti procesinius dokumentus.

Dažnai užduodami klausimai

Kaip nustatomi vaiko po 18 metų alimentai?

Bendru tėvų ir suaugusio vaiku sutarimu arba, jeigu nesusitariama, suaugusio vaiko ieškiniu teismui.

Ar gali vaikas po 18 metų pats kreiptis į teismą?

Taip, pilnametis vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, jei tėvai nevykdo savo pareigos jį išlaikyti.

Kokios aplinkybės vertinamos nustatant pilnamečio vaiko išlaikymo poreikį?

Vertinama, ar vaikas mokosi, ar siekia pirmojo išsilavinimo, ar studijuoja nuolatinės studijų formos programoje, jo turtinė padėtis, gaunamos pajamos, galimybės pačiam užsidirbti ir kitos svarbios aplinkybės.

tags: #vaiko #islaikymo #dydzio #nustatymas

• Kodėl verta rinktis medinius čiulptukų laikiklius?
• Išsamiau apie Justiniškes ir Viršuliškes
• kodėl skauda gaktikaulį 34 nėštumo savaitę
• Sprendimai krūtų stangrinimui po gimdymo
• Vaikštynės vaikams