Kiekvienas naujagimis, atėjęs į šį pasaulį, yra unikalus ir reikalauja ypatingos priežiūros bei dėmesio. Pirmosios valandos ir dienos po gimimo yra itin svarbios tiek kūdikiui, tiek tėvams, nes tai naujo gyvenimo etapo pradžia, kupina atradimų ir iššūkių.
Ann-Marie Widstrom su kolegomis stebėjo 28 naujagimius, nufilmuotus iš karto po gimimo. Mažyliai vos gimę buvo padėti prie krūties ir palikti ramybėje, kad būtų galima stebėti instinktyvų jų elgesį. Dar 1990 m. Righard ir Alade stebėjimų metu nustatė, kad palikus vos gimusį naujagimį ant mamos krūtinės, jis po kurio laiko pats pradeda šliaužti link krūties, ją susiranda ir pradeda sėkmingai žįsti. Tačiau toks gebėjimas gali būti sutrikdytas, jeigu mamai gimdymo metu skiriami medikamentai, naudojami instrumentai ar naujagimis iš karto po gimimo atskiriamas nuo mamos 20-iai minučių nuprausti, pasverti ir pamatuoti.
Ką nuveikia ar turėtų nuveikti naujagimis per pirmąsias 70 minučių po gimimo?
Idealu, kai naujagimiui niekas netrukdo šiuo laikotarpiu, nei skubantis personalas, nei mama, kuriai gali kilti noras padėti savo mažyliui viską atlikti greičiau. Kūdikiai, kuriems leidžiama susirasti krūtį patiems, galiausiai apžioja krūtį taisyklingai. Šis pirmasis pažindimas yra instinktyvus, tačiau žindimas yra labai greitai besikeičiantis iš instinktyvaus į išmoktą elgesį. Be abejo, šie nurodyti skaičiai yra vidurkiniai įverčiai ir konkretus kūdikis gali atlikti aprašytus veiksmus ne tokiomis minutėmis, kaip nurodyta. Tačiau visas šis elgesys yra būdingas kūdikiams, po gimimo paguldytiems ant mamos krūtinės. Kai kuriems kūdikiams gali reikėti mažiau laiko šiam pirmajam darbui nuveikti, kitiems gali reikėti daugiau.
Todėl labai svarbu atsižvelgti į kūdikį ir leisti jam darbuotis savu tempu, o visas kitas procedūras atidėti iki to laiko, kol mažylis galiausiai susiras krūtį ir pažįs. Taip pat svarbu gimdykloje daug netriukšmauti, nekalbinti kūdikio ir jo neliesti niekam, išskyrus mamą ir galbūt tėtį. Naujagimiai labai gerai suvokia kitų asmenų buvimą šalia, ypač jeigu jie kalba, ir taip pat aktyviai stengiasi juos pamatyti, nors jų regėjimas dar neleidžia matyti toliau kaip nuo mamos krūties iki mamos veido. Mamai pamatyti, kaip jos naujagimis susiranda krūtį pats, taip pat yra neįkainojama ir džiuginanti patirtis, neleiskite, kad nereikšmingi dalykai sutrukdytų šį nuostabų judviejų susitikimą!

Idealu, jei naujagimis išskirtinai maitinamas motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 valandas po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu. Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma.
Mažylio skrandžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti. Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje; daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos.
Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Visi kūdikį prižiūrintys namiškiai privalo kruopščiai ir dažnai plautis bei dezinfekuoti rankas.

Kūdikis gimsta trapus, negalintis savimi pasirūpinti. Jam reikia pagalbos, tėvų artumo ir saugumo jausmo, todėl tėvai pirmais vaiko gyvenimo metais turi visiškai išpildyti vaiko poreikius. Kai atliepiami vaiko poreikiai, susiformuoja tinkamas bazinis saugumo jausmas, kuris lydi visą gyvenimą.
Verksmas ir bendravimas: Verkimas yra pagrindinė kūdikio bendravimo su kitais žmonėmis priemonė, svarbiausias pranešimo apie savo poreikius būdas. Tai puikus gamtos išradimas, sukurtas jaunikliams išgyventi, tobulas signalas. Pagalvokime, kas galėtų atsitikti, jeigu kūdikis nerėktų. Nerėktų išalkęs. Kai išgirstate verkiantį vaiką, jūs turite dvi pasirinkimo galimybes: ignoruoti arba reaguoti. Reikalaudamas dėmesio, jis rėks dar garsiau, taip sustiprindamas savo signalą ir darydamas jį vis labiau trikdančiu. Greitas ir jautrus atsiliepimas į kūdikio verksmą nėra vaiko gadinimas. Atvirkščiai, tai skatina jo vystymąsi. Kūdikiai ir vaikai, kurie jaučia rūpestingą globą, būna sveikesni ir geriau auga.
Miegas: Naujagimiai miega didžiąją paros dalį - 6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą. Svarbu, naujagimį migdyti paguldytą ant nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai.
Kūdikio priežiūra ir tėvų vaidmuo: Pirmi gyvenimo metai yra laikas, kai vaikas sparčiai keičiasi, per pusmetį nuo gimimo jo svoris padvigubėja, vystosi jo raida. Didžiulė oro, patalpų, maisto tarša, žalingos cheminės medžiagos kelia nerimą. Viskas, ką dedame vaikui į burną ar naudojame namuose, turėtų būti pagrįsta vaiko sveikatos naudai. Tėvai neturėtų savęs kaltinti, jei gimsta neišnešiotas kūdikis, nes priežastys dažnai neaiškios ir nuo nėštumo komplikacijų neapsaugotas niekas.

Priešlaikinis gimdymas visada didžiulis stresas mamai. Viskas, ką ilgai planuoji, lauki, džiaugiesi ir per pilvuką glostydama mažylį svajoji, staiga nutrūksta. Neplanuotai, greitai, komplikuotai. Dabar inkubatoriuje guli bejėgis mažylis, kurio vaizdas drasko širdį ir kelia kaltės jausmą. Priešlaikinio gimdymo priežastys gali būti įvairios: sunkios mamos ligos, nėštumo metu kilusios komplikacijos, infekcijos, didelis fizinis ar emocinis krūvis, stresas, motinai ir vaisiaus sveikatai žalingas gyvenimo būdas, moters amžius ar ankstesni gimdymai.
Ankstuko priežiūra: Anksčiau gimę naujagimiai savo išvaizda skiriasi nuo išnešiotų, laiku gimusių kūdikių. Itin plona ir sausa oda, mažas kūno svoris, neritmiškas kvėpavimas, nesusiformavęs rijimo ir čiulpimo refleksas - tai įprasti anksčiau gimusiam kūdikiui požymiai. Ankstukas, kuriam reikalingas intensyvios terapijos skyriaus dėmesys, inkubatoriuje tampa pirmąja jo lova. Specialioje lovelėje palaikoma tinkama temperatūra, teikiama kvėpavimo pagalba. Tėvų buvimas naujagimių skyriuje - gyvybiškai svarbi naujagimio gyvenimo dalis. „Kengūravimo“ metodas, kai kūdikis guldomas ant apnuogintos mamos arba tėčio krūtinės, padeda sukurti artimą ryšį su kūdikiu, leidžia mažyliui nurimti, užmigti, gerina laktaciją.
Tėvų emocinė būklė: Ankstuko tėvai - mažylio energijos šaltinis, tad siekdami, kad jų ankstukas užaugtų sveikas ir greitai pasivytų savo bendraamžius, be galo svarbu, jog ir patys tėveliai nepamirštų pasirūpinti savo fizine ir psichologine būkle. Svarbiausia - nepasiduoti sielvartui ir neužsidaryti savyje. Artimieji, draugai, kitos ankstukų susilaukusios mamos - norinčių ištiesti pagalbos ranką ir tiesiog pasikalbėti apie savo jausmus tikrai yra.
Dažnai mamos klausia, o kaip yra Lietuvoje? Iniciatyvos "Žindymui draugiška" pastangomis 2017 metais buvo apklaustos mamos, gimdžiusios 2017 metais įvairiose ligoninėse. Valandos ar daugiau nepertraukiamą odos kontaktą Lietuvos ligoninėse 2017 metais patyrė tik 32 procentai naujagimių ir jų mamų. Rezultatai, atsižvelgiant į ligoninės statusą, rodo, kad Naujagimiui palankios ligoninės statusą turinčiose ligoninėse šiek tiek didesnis procentas mamų ir naujagimių būna pakankamos trukmės odos kontakte (arba naujagimis paimamas dėl medicininių priežasčių - pagalbos reikėjo naujagimiui arba mamai).

Dauguma tėvų susiduria su iššūkiais, kai realybė prasilenkia su lūkesčiais. Kūdikis didžiąją dalį laiko kabo ant krūties, žinda ilgai ir dažnai, todėl planuoti bet kokią veiklą tampa sudėtinga. Svarbu suprasti, kad tai normalus raidos etapas, ir palaipsniui situacija keisis. Kantrybė, lankstumas ir savitarpio supratimas yra svarbiausi pagalbininkai auginant mažylį.