Istorija dažnai pasižymi nepelnytai primirštais puslapiais, o vienas tokių atveriamas spalį kino teatruose - pasakojimas apie seseris Chodakauskaites, Sofiją Smetonienę ir Jadvygą Tūbelienę, savo gyvenimus paskyrusias Lietuvos valstybės kūrimui ir puoselėjimui.
Abi seserys kilusios iš nuo XVI amžiaus žinomos bajoriškos Chodakauskų giminės. Jų vaikystė prabėgo Gavenonių dvare, kuris dabar priklauso Šiaudinių kaimui Pakruojo rajone. Nors dvaruose paprastai vyravo lenkų kultūra, Chodakauskai visada laikė save lietuvių kilmės bajorais ir karštai palaikė lietuviškąjį sąjūdį, aktyviai bendraudami su tautinio atgimimo veikėjais.
Lietuvybę sąmoningai pasirinko ir pačios Sofija su Jadvyga. Šią meilę gimtinei jos dar labiau sustiprino tapusios pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos valstybės vyrų žmonomis: Sofija - Prezidento Antano Smetonos (1874-1944), o Jadvyga - Ministro Pirmininko Juozo Tūbelio (1882-1939) žmonomis.
Tapusios svarbių valstybės vyrų žmonomis, seserys aktyviai įsijungė į visuomeninį gyvenimą. Jos tapo aktyviomis moterų organizacijų narėmis, dalyvavo įvairiose socialinėse ir politinėse akcijose. Dar gyvendamos Vilniuje, Smetonų šeimos namai tapo vienu svarbiausių lietuvybės židinių sostinėje.
Sofija Smetonienė, puikiai mokėjusi vokiečių kalbą, aktyviai padėjo lietuviams per vokiečių okupacijos metus, veikdama kaip vertėja ir tarpininkė. Net ir tapusi pirmąja šalies ponia, jos malonus ir veiklus būdas nepasikeitė. Ji buvo apibūdinama kaip visada svetinga ir energinga moteris.

Jadvyga Tūbelienė pasižymėjo ne tik kaip pirmoji moteris, dėstiusi Rusijos universitetuose, bet ir kaip pirmoji Lietuvos diplomatinės tarnybos narė moteris. Tarpukariu ji aktyviai kūrė informacines agentūras, kurios rūpinosi žinių apie Lietuvą perdavimu į Vokietiją, Šveicariją ir Prancūziją. Jai buvo patikėta svarbi misija - perduoti išsaugoti „Lietuvos aido“ egzempliorių su Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktu vokiečių karo korespondentui, kuris jį slapta išvežė į Berlyną.
Seserų Chodakauskaičių gyvenimo istorija nukelia žiūrovus į svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių sūkurį. Filmo atmosfera kuriama pasitelkiant istorinius kino kadrus, Kauno radijo archyvo garsus, fotografinę medžiagą, animacinius intarpus ir atkuriamosios dokumentikos elementus.

Sofijos ir Jadvygos vaidmenis filme atlieka aktorės Gabija Jaraminaitė ir Dovilė Gasiūnaitė. Režisierė džiaugiasi filmavimo metu sutikusi JAV gyvenantį Jadvygos Tūbelienės anūką, finansininką Peterį Kuhlmanną. Ji pastebi, kad abi seserys Chodakauskaitės pasižymėjo nepaprastai gražia ir oria laikysena net ir XX amžiaus pradžios, karų, kataklizmų ir skurdo laikotarpiu. Sofija ir Jadvyga išties buvo tikrosios pirmosios Lietuvos damos.
Filmas Lietuvos kino ekranuose pasiekė žiūrovus nuo spalio 17 d.
Reikėtų paminėti ir kitus kontekstus, kuriuose vartojamas žodis "ponia" (arba jo atitikmenys). Pavyzdžiui, knyga „Mažieji poniai. Stebuklinga Ponių šalis ir jos gyventojai“ siūlo pasinerti į pasakišką pasaulį, o internetinis knygynas patogupirkti.lt leidžia įsigyti šią ir kitą lietuvių literatūrą patrauklia kaina, teikdamas išsamius aprašymus ir klientų atsiliepimus.
Taip pat svarbu paminėti Ukrainos centrą Vilniuje, įsteigtą Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva. Šis centras siekia sukurti atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje. Nuo 2022 metų birželio veikiantis centras padeda ukrainiečiams ne tik integruotis Lietuvoje, bet ir puoselėti savo kultūrą, istoriją ir identitetą, teikia psichologinę, neformaliojo švietimo ir kitas reikalingas paslaugas.

Šis centras taip pat aktyviai įsitraukia į mokslinius tyrimus, susijusius su ukrainiečių poreikių identifikavimu, ir dalyvauja projektuose, padedančiuose Ukrainai siekti narystės Europos Sąjungoje. Čia ugdomas tikėjimas, kad išsaugodami savo kalbą, kultūrą ir žinias, ukrainiečiai stiprina ir savo valstybės pagrindus, prisidėdami prie Ukrainos atstatymo ir jos ateities.
Atskiro paminėjimo vertas ir animacinis filmukas „Barbė ponių istorijoje“, kuriame Barbė su seserimis mokosi jodinėti Šveicarijoje. Ši istorija, nors ir kitokio pobūdžio, taip pat perteikia jodinėjimo subtilybes, kantrybės svarbą ir meilę žirgams.