Vaikiškų drabužių parduotuvės Norvegijoje ir gyvenimo ypatumai

Ar galėjome kada pagalvoti, kad atšiauri ir mažai pažįstama Norvegija daugybei lietuvių taps antraisiais namais, kaip Airija ar Anglija? Kaip ten sekasi gyventi jaunoms mamoms-lietuvaitėms.

Susituokę gyvenome Vilniuje, tačiau buvo sunku pragyventi. Maži atlyginimai, o būsto nuoma, išlaikymas kainavo nemažai pinigų. Pradėjome svarstyti, ar nebūtų geriau laimės ieškoti svetur. Pasitaikė puiki proga keliauti į Norvegiją. Iš pradžių vyras dirbo sezoninį darbą, vėliau išsivežė ir mane. Laikui bėgant ir aš įsidarbinau. Turėjome bendrą tikslą - dirbti ir užsidirbti. Taip jau esame čia 5 metus. Gyvename Foynland saloje. Tai maždaug 2 km skersmens sala, kurioje yra mažytis prekybos centras - maisto prekės, paštas, drabužių, gėlių parduotuvės, mažytė picerija. Saloje yra du vaikų darželiai (vienas valstybinis, kitas privatus), mokykla.

Kai jau visiškai įsikūrėme, pagalvojome, kad laikas susilaukti vaikučio. Buvome patys laimingiausi, kai sužinojome - manyje yra gyvybė… Pirmas žingsnis - apsilankyti pas gydytoją. Čia labai gerbiamos ir mylimos būsimos mamytės. Atlikus šlapimo tyrimus poliklinikoje buvo išduotas nėščiosios pasas, skirtas kitas apsilankymo laikas. Visus 9 mėnesius mane apžiūrėjo šeimos gydytoja - būdavo matuojamas pilvukas, svoris, atliekamas kraujo ir šlapimo tyrimas, klausoma vaikučio širdelės plakimo. Per visą nėštumą nė karto neteko apsilankyti pas ginekologą, nedarė jokių vaisiaus tyrimų, išskyrus ultragarso (20 savaitę), kuris čia atliekamas tik vieną kartą. Norvegijoje nėštumas - natūralus dalykas, kur medicina atlieka minimalų vaidmenį.

Ankstyvą, šaltą žiemos rytą pajutau lengvą maudimą pilvo apačioje. Kol ruošiausi, vyras paskambino į ligoninę pranešti apie atvykstančią gimdyvę, nes tokia tvarka. Pateikė informaciją apie mano nėštumą, o medikai paliepė neskubėti ir atvažiuoti vėliau, nes dar tik pradžia. Tačiau aš nusprendžiau, kad geriau pasirodyti gydytojams, o tada jų leidimu grįžti namo. Nuvykus į ligoninę tarp durų nubėgo vandenys, o sąrėmių skausmai jau buvo sunkiai ištveriami. Pirminė apžiūros metu man suskaičiavo sąrėmių dažnumą, registravo vaisiaus judesius, ir medikai nusprendė, kad turiu likti ligoninėje. Buvo siūloma karštos pūslės, nueiti į dušą, kad šiltas vanduo tekėtų nugara ir taip truputį palengvintų sąrėmių skausmą, tačiau man taip skaudėjo, kad paprašiau epidūro. Kadangi buvo ankstyvas rytas, šią procedūrą atliekantis gydytojas dar nebuvo atvykęs į darbo vietą. Ir nespėjo atvykti - aš jau ant krūtinės laikiau dukrytę. Medikai buvo nustebę, kaip galėjau taip greitai pagimdyti kūdikį. Džiaugiuosi, kad viskas truko taip trumpai - nuo 6:00 iki 8:18. Po gimdymo man buvo pateiktas grafikas, kuriame buvo parodyta visa gimdymo eiga. Ligoninės darbuotojos po gimdymo aiškino, kaip prižiūrėti ir auginti mažylę. Pavyzdžiui, kad kūdikis naktį turi miegoti tik ant nugaros, o dieną prižiūrimas - ant pilvuko. Į ligoninę nieko nereikėjo atsivežti, buvau aprūpinta viskuo: gimdymo marškiniais, vienkartinėmis kelnaitėmis, paketais, kūdikio drabužėliais, sauskelnėmis, įvairiais kremais, vystyklais. Gimdymas ir buvimas ligoninėje mamai ir vaikučiui nieko nekainuoja. Jei pageidauji šeimos kambario, tuomet reikia mokėti. Kadangi vyras buvo dieną-naktį su mumis, paprašėme šeimos kambario. Maistas puikus, šalti užkandžiai - visą parą, karšti patiekalai - tam tikromis valandomis.

Grįžus namo per savaitę atvažiuoja susipažinti seselė, kuri priskiriama vaikučiui. Ji atsakinga už skiepus, svorio-ūgio matavimą bei tėveliu konsultavimą. Tik gimus kūdikiui mūsų atsiklausė, ar sutinkame skiepyti mažylę. Nuo 4 savaičių buvo rekomenduojama kūdikiui duoti žuvų taukų. Mes juos davėme vieną mėnesį, tačiau laikui bėgant buvo sudėtinga juos sugirdyti (dukrai jie labai nepatiko).

Būsimąją mamytę atostogų išleidžia likus 3 savaitėms iki gimdymo. Mama gali rinktis motinystės atostogų savaičių skaičių. 46 savaites mokamas 100 proc. atlyginimas, o jie renkiesi 56 savaites - mokama 80 proc. atlyginimo. Iš šių atostogų 10 savaičių priklauso tėveliui. Jei tėvelis jų neima, jos tiesiog dingsta. Nuo darbdavio priklauso, ar tėvelis gaus 1, ar 2 savaites atostogų kūdikiui gimus.

Pasibaigus motinystės atostogoms, vaikučiai vedami į darželius-lopšelius. Čia gali rinktis - ar į privatų, ar į valstybinį. Skirtumas tas, kad privatų darželį vaikas gali pradėti lankyti, kada tėveliai pageidauja, o valstybinį - tik nuo rugpjūčio mėnesio. Nė viena mūsų pažįstamų norvegų šeima, turinti mažų vaikų, nesamdo auklių.

Vaikų laisvalaikis ir sportas susiję su sezonu. Žiemą populiaru slidėmis ir į mokyklą čiuožti, ir savaitgaliais su šeimomis važiuoti į kalnus paslidinėti. Vasarą važinėjama riedlentėmis, dviračiais, žaidžiami paplūdimio žaidimai. Labai populiarus futbolas, rankinis, tinklinis. Didelė dalis šeimų per vaikų atostogas keliauja svetur pasiilsėti, pažinti kitas šalis.

Norvegai į peršalimo ligas ir į slogas žiūri atsainiai. Jei temperatūra nėra itin didelė, jokių vaistų neskiriama, siūloma gerti tik arbatos. Čia labai populiarūs čirviniai blynai, Norvegijoje vadinami „vafler“, vaikai juos net prie parduotuvių kepa, taip užsidirbdami pinigų. Esant geram orui norvegai mėgsta grilyje keptas dešreles su blyneliu ir daržovėmis, grilyje kepami įvairūs kepsniai, lašiša, daržovių vėrinukai. Per šv. Kalėdas kepama kiaulienos šoninė, per šv. Velykas kepama aviena.

Tik atvažiavus į Norvegiją, labai trūko lietuviško maisto - juodos duonos, sūrios silkės, nes čia tik saldi, balto sūrio. Laikui bėgant pripratome prie norvegiškų produktų. Ir jei nėra lietuviškų, tai ir nereikia. Kai grįžtame atostogauti į Lietuvą, artimieji palepina tradiciškais lietuviškais valgiais. O mes juos palepiname lašišomis. Dažniausiai perkame lauktuvėms drabužių, bižuterijos, parfumerijos.

Iš Lietuvos atsivežėme Saulytei vežimėlį, automobilio kėdutę, nes čia vaikiškų prekių kainos tikrai didelės. Čia pažangesnė medicinos įranga, norvegai labiau pažengę šiukšlių rūšiavimo, energetikos, visuomeninio susisiekimo, technologijų, augalininkystės srityse.

Mano vyras Rolandas prieš 9 metus išvažiavo darbuotis statybos kompanijoje į Norvegijos sostinę Oslą. Kai pastojau, mūsų gyvenimas iš esmės pasikeitė. Iš pradžių nepasitikėjau svetimos šalies gydytojais, todėl parvykau į Lietuvą pas privačią ginekologę pasikonsultuoti. Skirtingai nei Lietuvoje (kur nėščiai moteriai nekyla problemų, kur reikės gimdyti), Norvegijoje negali pati pasirinkti, kur nori gimdyti ar kur tau patogiau. Tau gimdymo vieta parenkama pagal gyvenamą vieta. Vietą gimdymui parenka šeimos gydytojas, pas kurį moteris lankosi nuo nėštumo pradžios. Mano atveju įvyko taip, kad tuo metu ligoninėje, kuri buvo arti mūsų namų, vietos nebuvo. Man buvo skirta kita ligoninė, už 20 km nuo Oslo. Kadangi Lietuvoje man neteko susidurti su nėščiosios priežiūra, negaliu lyginti. Norvegijoje patyriau begalinį savo gydytojos dėmesį ir rūpestingumą. Nėščiai moteriai lankantis klinikose jokių priemonių ar vaistų nereikia pirkti, visa tai garantuoja valstybė.

Pagal gydytojos nustatytą gimdymo datą, mano gimdymas vėlavo 2 savaites. Kai apsilankiau paskutinį kartą, gydytoja pasakė dieną, kada turėčiau pagimdyti, o jei iki tos dienos nepagimdysiu - bus skirti skatinamieji. Kita rytą man prasidėjo sąrėmiai. Buvau gana rami, tačiau vyras supanikavo, paėmė visą suruoštą kraitelį ir nuvykome į priskirtą mums ligoninę. Kraitelis kitoks nei Lietuvoje. Mums reikėjo turėti tik naujagimio drabužėlius, kuriais aprengtą vaikutį parsivešime namo. Po apžiūros mus ištiko šokas - gydytoja pasakė, kad gimdos kaklelis atsivėręs labai mažai, tai reiškia, kad laukia ilgas gimdymas, ir liepė mums važiuoti namo. Man tai pirmas gimdymas, todėl aš labai išsigandau, bijojau, kad nesuprasiu - kada man reikės vėl atvykti. Grįžusi namo neradau sau vietos, vis skambinėjau į ligoninę. Kęsdama didžiausius skausmus ištempiau iki dvyliktos valandos nakties. Vėl nuvažiavome į ligoninę (nors dar liepė būti namie). Ši kartą mane paguldė. Paklausus, kiek laiko reikia kentėti, kad suleistų skatinamųjų, ji atsakė nežinanti. Tik 14.00 val. man pagaliau suleido skatinamųjų, nes rėkdama ir ašarodama jų prašiau (nebegalėjau kentėti skausmo). Ir 18.58 val.

Jei moteris Norvegijoje nori gauti motinystės išmokas, ji turi būti išdirbusi mažiausiai 6 mėnesius iš 10 paskutiniųjų iki gimdymo. Metinės pajamos turėtų būti ne mažesnės nei pusė bazinio atlyginimo. Reikia kreiptis 3 mėnesius prieš pašalpos mokėjimą. Kad gautum vienkartinę išmoką, turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad gyvenai čia, lankeisi pas gydytojus Norvegijoje. Reikia turėti gyvenimo leidimą, asmens numerį ir pažymą iš šeimos gydytojo su nustatyta gimdymo data.

Vaikutį namie galima auginti iki 3 metų. Kai vaikui sueina 1 metai, jei jis nelanko darželio, tėvai gauna 3700 NOK (1628 Lt) per mėnesį, nes jie patys augina savo vaikelį.

Norvegų vaikai serga dažnai, kaip ir lietuvių, tik čia niekas į ligas dėmesio nekreipia. Tad mes gydomės patys namuose, o vaistus parsivežame iš Lietuvos. Nes čia vaistų… paprasčiausiai nėra. Žinoma, yra vaistinės, bet vaistai parduodami tik su receptais, o jų niekas neišrašinėja, jei nebūna mirtinas atvejis. Be recepto nieko nenusipirksi. Prieš porą dienų mano vaikas stipriai suviduriavo, nuėjome į vaistinę paklausti, gal turi kokių nors vaistų. Vaistininkė liepė duot kokakolos, o jei nepraeis - kreiptis į ligoninę. Tik žuvų taukai čia toleruojami - gydytojai juos liepia kūdikiams duoti nuo 3 mėnesių.

Esu sužavėta, kad prie kiekvieno nuosavo namo ar daugiabučių yra įrengtos labai gražios vaikų žaidimų aikštelės. Vaikai labai daug laiko praleidžia lauke. Kiek teko pastebėti, norvegų vaikai labai domisi žirgų sportu. Jiems labai patinka ir futbolas, kurį žaidžia ir mergaitės, ir berniukai. Norvegijos žmonės labai myli savo gamtą, čia idealiai prižiūrimos aplinka. Jei galima išsaugoti bent vieną medelį, jis bus išsaugotas. Šeimos čia gana didelės, visi turi mažiausiai po 2-3 vaikus. Norvegai vaikus gimdo vieną po kito, ne taip kai mes, galvodami, kad reikia paauginti, o tik tada kitą gimdyti. O norvegai mąsto atvirkščiai: reikia atvargti iškart, o paskui ramybė.

Kaip ir visame pasaulyje, parduotuvėse yra ekologiškų produktų. Tik tai nėra populiaru. Norvegai neskiria labai daug laiko maistui ruošti. Jiems patogiau ir geriau greitas maistas. Mėgstamiausias valgis čia yra pica - dėl to ant kiekvieno kampo yra po piceriją.

Mes važiuodami atostogų į Lietuvą vežamės sauskelnių, šlapių servetėlių, nes Norvegijoje jos labai pigios. Užtat iš Lietuvos mes atsivežame daug ko! Mėsos gaminių, silkių, juodos duonos, kavos, nes čia kava stambiai malta ir neskani.

Vaikai iš prigimties yra laimingi ir labai energingi. Vaikiški rūbai dažniausiai greitai susidėvi ir suplyšta, ypač būnant lauke. Savo vaiko drabužius derinkite prie jo ar jos požiūrio ir aprangos. Žemiau rasite šiek tiek visko kiekvienam - nuo stilingų kuprinių iki kasdienių marškinėlių.

Naudinga žinoti apie vaikiškus rūbus

Vaikiškų drabužių pirkimas yra labai įdomus daugumai suaugusiųjų. Nepaisant amžiaus, visi nori, kad jų vaikai atrodytų gerai ir dėvėtų gražius drabužius. Vaikiški rūbai yra įvairių spalvų ir raštų. Vienus drabužius puošia žinomi personažai, o kitus - akį traukiantys dizaino elementai.

Pirmas dalykas, į kurį turite atkreipti dėmesį - tai jūsų vaiko dydis. Kai kurie žmonės mėgsta pirkti drabužius, kurie yra šiek tiek didesni, kad jų vaikai galėtų augti kartu su jais. Venkite pirkti per didelius drabužius.

Nors spalva nėra svarbiausias kriterijus, ji turėtų vaidinti svarbų vaidmenį renkantis tinkamą drabužį. Be to, kai kurie vaikai taip pat gali jums padėti išrinkti jiems patinkančią spalvą. Be to, visada pasistenkite surasti viršutinės dalies drabužių ar kitų aprangos detalių su jų mėgstamais personažais ar animacinių filmukų herojais.

Rengti savo vaiką, atsižvelgiant į sezoną, yra stilinga ir praktiška. Savo vaikui galite derinti ne tik drabužius, bet ir modernius aksesuarus. Dabar galite rasti patrauklių raštų ir spalvų pirštinių, kepuraičių, akinių nuo saulės ir kuprinių. Visada turėtumėte prisiminti, kad renkant aksesuarus savo vaikui, turite atsižvelgti į jų funkcionalumą ir praktiškumą.

Pats svarbiausias vaikiškų drabužių pirkimo aspektas - jūsų mažųjų patogumas. Priklausomai nuo sezono ar jūsų gyvenamosios vietovės, galbūt norėsite pasirinkti labiau aptemptus ar laisvesnius drabužius, kurie gerai praleidžia orą.

Vaikų drabužių parduotuvė Norvegijoje

Kokios yra vaikisku rubeliu parduotuves be barnashus? Ieskau lietaus rubu i darzeli, bet visur vienodi kabo.

Vakar gavau atsakymą dėl Foreldrepenger. Aišku iš pradžių puoliau į isteriją "kodėl taip trumpai!". Žodžiu mano terminas 11.05.2015. NAV patvirtino, kad į dekretines pradedu eit nuo 20.04.2015 (3sav. prieš gimdymą). Pasirinkau 80% ir atgal į darbą reikės grįžti 25.03.2016 Vyras turėtų gaut 10sav. atostogų, taip išeina iki 05.06.2016. Man dar trūktų mėnesiuko ar dviejų. Tada kaip tik visą foreldrepenger baigtumėm ir galėtumėm leist leliuką į darželį (viešpatėliau), nes kaip žinau darželiai nuo rugpjūčio 1d. Kaip jūs, moterys, prasiilginat dekretines? Tos kasmetinės atostogos, tai jei šiemet nedirbu, tai vis viena kažkiek turiu jų? Ir galiu persikelt jas į kitus metus?

Vaikiškų drabužių parduotuvės Norvegijoje

tags: #vaikisku #rubu #parduotuves #norvegijoje



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems