Vaikiškos pasakos vaikams lietuviškai
Pasakos - neatsiejama vaikystės dalis. Kas vakarą prieš miegą sekamos pasakos ne tik padeda lengviau užmigti, bet ir teikia augančiam vaikui daug naudos. Lietuvių liaudies pasakos, pavyzdžiui, Eglė žalčių karalienė ar Dangus griūva, padeda geriau pažinti gimtąją kultūrą. Klasikinės pasakos, tokios kaip Hanso Christiano Anderseno ar Brolių grimų, suteikia progą pažinti gėrį ir blogį. Vakaro istorijos iš viso pasaulio atskleis, koks pasaulis įvairus ir įdomus. Be to, pasitelkdami pasakas sukursite jaukius pasiruošimo miegui ritualus. Pasiūlykite vaikams įvairių pasakų knygų - jie patys išsirinks mėgstamiausias iš jų. Galbūt tai bus vaikystės klasika „Trys paršiukai“ ar „Pelenė“? Pasaulinės tendencijos rodo, kad vis labiau populiarėja pasakos skirtos berniukams arba mergaitėms. Pavyzdžiui, „Pasakos apie drąsias mergaites“, „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“ ar „Vakaro istorijos maištininkams berniukams“. Jos įkvėps vaikus drąsos ir pasitikėjimo savo jėgomis. Dvikalbėse šeimose augantiems vaikams labai aktualios ir dvikalbės pasakos. Skiemenuotos pasakos - didelis palengvinimas besimokantiems skaityti vaikams.
Visi garso ir vaizdo įrašai, pateikti šioje internetinėje svetainėje www.zvaigzdele.lt yra VšĮ. „Gerosios Naujienos centro“ nuosavybė. Draudžiama atkurti, kopijuoti, retransliuoti ir publikuoti svetainėje esančią medžiagą ar jos dalis bet kokia forma, jeigu nėra gautas atitinkamas raštiškas leidimas. Už kopijavimą baudžiama pagal LRT Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymą.
Pasakų rinkinys
Šiame rinkinyje rasite įvairių pasakų, kurias sukūrė ir atliko talentingi autoriai bei atlikėjai:
- Išgelbėkime Morę (Pasakos autorė Daiva Bauerienė).
- Daina "Kaliausė" (muz. Sabinos Sinkevičienės, žodž. Daivos Bauerienės, atl. ...).
- Dantuko Kapliuko istorija (aut. Ingrida Kibickienė, dalyvauja Patricija Kibickaitė, Gitė Klimaitė, Tautvydas Mankevičius, Patricija Mietus, Lėja Pikūnaitė, Timotiejus Pikūnas, Justinas Narvidas).
- Žalia pasaka (aut. Sigita Kučikaitė, skaito Rūta Katkevičienė; dainos „Varliuko dainelė“ teksto aut. Sigita Kučikaitė, muz. Simono Bradūno, atl. ...).
- Plunksnelės kelionė (aut. ir atl. Daiva Bauerienė; dainų „Aš noriu žinoti“ ir „Meilės kibirkštėlės“ aut. ir atl. Daiva Bauerienė; dainos „Varpeliai“ aut. ir atl. ...).
- Kaip prisijaukinti atostogas (aut. Vilma Varkulevičienė, dalyvauja Odeta Muchina, Jonas Ramanciuškas, Adomas Samuolis, Kaja Žakevičiūtė; dainos „Sraigės atostogos“ žodžių aut. Vilma Varkulevičienė, muz. ir atl. ...).
- Šokoladinis katinėlis ir Kalėdų Senelis (aut. Daiva Bauerienė, dalyvauja Rimantas Vaitkevičius, Lėja, Timotiejus ir Kristina Pikūnai. "Kalėdų Senelio daina" - ž. Kristinos Dabrilaitės, Daivos Bauerienės ir Vilmos Varkulevičienės, muz. Kristinos Dabrilaitės ir Gintarės Bauerytės. Atl Jonas Vaitkevičius, Lėja, Timotiejus ir Kristina Pikūnai. Aranž. ...).
Lietuvių liaudies pasakos
Šiame skyriuje pateikiamos kelios lietuvių liaudies pasakų ištraukos:
Buvo karalius ir turėjo tris dukteris
Buvo karalius ir turėjo tris dukteris: viena graži, kita gražesnė, o jauniausia - gražiausia. Tėvas norėjo į Vilnių važiuoti tarnaitės - apsižiūrėti, kiaulėms apšerti, apsišluoti. Jauniausioji duktė sako: - Tėvai, nereikia man tų tarnaičių: aš pati apsižiūrėsiu.
Buvo trys broliai
Buvo trys broliai: du gudrus ir vienas kvailas. Tėvas prieš mirtį jiems pasakė: - Ateikit kasnakt po vieną ant mano kapo, prisipylę po maišeli pelenų. Kai tėvas pasimirė, gudrieji broliai prašo kvailį, kad jis eitų pirmą naktį. Kvailys, prisipylęs pelenų maišelį, nuėjo ant...
Vargingas žmogus girioj
Vargingas žmogus girioj ant upės kranto capt capt medžius kirto. Jam becampijant, kirvis nuo koto smukt ir nusmuko, pokšt į upės gelmę įkrito. Vargšas pravirko: - Ui ui ui mano kirvelis! Kas man jį sužvejos? Gaila pajėgiojo mano kirvuko! Tuo tarpu tik pakabakšt pakabakšt,...
Gyveno senelis ir senelė
Gyveno senelis ir senelė ir turėjo mergytę. Senutė numirė, ir senis paėmė raganą. Ta ragana baisiai nekęsdavo mergytės ir vis liepdavo seniui, kad ją kur nors išvežtų: - Jeigu tu jos niekur neišveši, aš ją vis tiek nugalabysiu. Vienąkart senis pasiėmė kirvį ir išėjo su...
Ėjo siuvėjas per mišką
Ėjo siuvėjas per mišką ir sutiko alkaną vilką. Vilkas jam sako: - Dabar gulk, aš tave suėsiu! Siuvėjas pradėjo prašyti ir įkalbinėti, kad į vilko pilvą nepareisiąs. Vilkas liepė paimti matą ir pamatuoti. Bematuodamas siuvėjas kapt ir nutvėrė vilką už uodegos. Nutvėręs...
Vieno pono numirė pati
Vieno pono numirė pati ir paliko dvylika šonų ir mažą dukrelę. Netrukus tėvas sumanė vesti kitą, bet toji buvo ragana. Ji sako: - duktė tegul bus, bet savo sūnus visus sudegink ir, supylęs jų pelenus į popierius, atsiųsk man, tada už tavęs eisiu. Tėvas mąstė šiaip,...
Augino tėvas tris sūnus
Augino tėvas tris sūnus. Du vyresnieji dėjosi didžiais gudruoliais, o jaunėlį visi niekino ir paiku laikė. Vieną dieną vyriausias sūnus pasisakė savo tėvams, kad eisiąs į girią lekiančio laivo statyti. Motina jam prikimšo pilną pintinėlę gardžiausių valgių, tėvas pridėjo...
Gyveno senutė ir turėjo katiniuką
Gyveno senutė ir turėjo katiniuką. Išėjo abudu vieną kartą vantų pjauti. Pasilenkė senutė berželį, tik šlept ir nukrito lapelis katiniukui ant uodegytės. Katiniukas pradėjo rėkti: - Senuciut, senučiut, dangus griūva - bėgsiu! - Nebėk, katiniuk, negriūva. Tiktai vėl...
Tarnavo bernas pas poną
Tarnavo bernas pas poną, ėmė algos metams po tris skatikus. Trejus metus patarnavęs, uždirbo devynis skatikus, pasiėmė tuos pinigus ir išėjo. Eina keliu, žiūri - piemenys muša šuniuką. - Vaikučiai, kam jį mušate? Parduokit man. - Gali ir dykai imti. Mums šeimininkas liepė...
Gyveno kitąsyk ant marių kranto
Gyveno kitąsyk ant marių kranto turtingas bajoras ir turėjo labai gražią moterį sau už pačią, nuo kurios susilaukė dviejų gražių vaikelių, Jonuko ir Onutės.
Gyveno seniau tarp miškų devyni broliai
Gyveno seniau tarp miškų devyni broliai ir viena sesuo. Po kiek laiko sesuo ištekėjo toli už vyro. Tenai pagyvenus, labai pasiilgo savo brolių ir sumanė vieną kartą važiuoti pas juos kieminėti. Prisikepė bandelių, visiems devyniems broliams po vieną.
Gyveno senelis ir bobutė
Gyveno senelis ir bobutė. Turėjo senelis žirnelį, bobutė pupelę. Pasodino bobutė tą pupelę palovy. Pupelė augo augo, užaugo lig lovos ir pradūrė lovą; paskui užaugo lig lubų ir lubas pradūrė.
Gyveno žmogus, toks jis vargšas buvo
Gyveno žmogus, toks jis vargšas buvo, jog - Nieko neturėjo. Apsitaisė sykį kuo galėdamas ir išėjo į pasaulį. Sutiks kokį žmogų ir klausia: - Kodėl aš nieko neturiu? - Ar turi kokį nors darbą? - Ne, neturiu. - Kad neturi darbo,- sako jam žmogus,- iš kur tu ką...
Buvo kitąsyk trys broliai
Buvo kitąsyk trys broliai: du išmintingi, o vienas visai kvailiukas: tėvams mirus, pasidalino jie viską į tris dalis ir pasistatė visi po naują svirniuką.
Seniau pakrašty vienos girios
Seniau pakrašty vienos girios gyveno miško sargas su savo motina. Prie pat trobelės buvo kūdra, kur vis atskrisdavo trys gulbės. Kai tik jos nusileisdavo, tuoj padėdavo savo plunksnas ir virsdavo labai gražiomis mergaitėmis. Kartą miško sargas, eidamas iš girios, pamatė šitas mergaites,...
Buvo toks žmogelis ir turėjo sūnų
Buvo toks žmogelis ir turėjo sūnų. O kitąsyk, būdavo, raganos vaikus vagia. Bijodamas, kad ir jo sūnaus nepavogtų, tas žmogelis padarė luotą, įsodino į jį sūnų ir paleido į marias.
Buvo senelis ir senutė
Buvo senelis ir senutė, turėjo jie vaiką, vardu Joną. Senutė netrukus mirė, ir senelis paėmė sau kitą pačią. Pamotė nemylėjo Jonuko ir dažnai mušdavo. Senukui pagailo savo vaiko, tai užsodino jį ant lentos ir paleido plaukioti po ežerą. Atnešęs valgyti, jis šaukdavo: -...
Buvo senelis ir senutė
Buvo senelis ir senutė, turėjo vaiką ir mergaitę. Senelis išleido tą vaiką ožkos ganyti. Vaikas ją visur ganė - po laukus, po pievas. Parginė namo - senelis klausia ožką: - Ką tu šiandien ėdėi, ką tu šiandien gėrei? - Klevo lapą ėdžiau, rūdynėlių gėriau. Senelis...
Vienas karalius pastatė per upę
Vienas karalius pastatė per upę gryno aukso tiltą. Kas norėjo per tą tiltą pereiti, tas turėjo dešimt auksinių užmokėti. O kad niekas be žinios nevaikščiotų, karalius liepė savo trims sūnums panakčiui tiltą saugoti. Pirmą vakarą jis nusiuntė vyriausiąjį sūnų. Netrukus...
Žvirblis turėjo miške
Žvirblis turėjo miške ant kupsto suneštą lizdą. Syki jis mato, kad kurmis rausia žemę tiesiai į lizdą, pradėjo baisiai skeryčiotis, kad tas nedorėlis išgriaus jo lizdą ir žvirbliukus išgaišins. Kur buvęs nebuvęs, ateina vilkas ir klausia: - Žvirbli, ko tu taip skeryčiojies?...
Viename karališkame mieste
Viename karališkame mieste, šalia karaliaus pilies, buvo ežeras. Į tą ežerą dažnai ateidavo žvejoti netoli miesto gyvenąs Kuršys ir atsivesdavo savo sūnų, kad jam padėtų. Tas Kuršiukas buvo labai gražus, ir karaliaus duktė, dažnai jį matydama, pamėgo.
Gal seniai, gal neseniai
Gal seniai, gal neseniai, tėvams išmirus, liko pasauly vienas vaikužėlis. Vargšas bodamas ir niekur sau vietelės neturėdamas, susigalvojo į pasauli keliauti, bene ras kur pastogėlę. Kelionei našlaitėlis nieko daugiau neturėjo, kaip tik varškės ryšulėlį ir sūrelio kamputytį, o...
Šaltą dieną pas Broniuką
Šaltą dieną pas Broniuką vaikų būrelis. - Vaikai, - sako Broniukas, - šiandien burtus rodysim, kas kokių moka. - Gerai, - pritarė vakai. - Burtus, tai burtus. Pirmas burtas Pirmas pasisiūlė Broniukas. - Aš, - sako, - paimsiu ir nusinešiu nuo stalo popieriuką, visai jo nepalietęs. -...
Buvo toks žmogus
Buvo toks žmogus, jis turėjo sunų ir dukterį. Tėvams mirus, liko jiedu vieni. Tam sūnui niekas nesisekė - jis pats žinojo, kad neturi dalios, o dukteriai viskas klojosi kuo geriausiai. Syki ji sako savo broliui: - Vesk moterį ir gyvenk. - Tu matai, kad man niekas nesiseka,-...
Kitą kartą gyveno senukas ir senutė
Kitą kartą gyveno senukas ir senutė, jie turėjo tris vaikelius. Senukai buvo labai neturtingi, dažnai pristigdavo net duonos pavalgyti. Vienas vaikelis prašė tėvo, kad leistų jį pas žmones tarnauti, duonėlės pasiieškoti. Tėvas sako: - Eik. Vaikas ėjo ėjo, priėjo girią ir...
Nyko, tirpo žiemos sniegas
Nyko, tirpo žiemos sniegas, pavasario saulutės šildomas. Bėgo, čiurleno vanduo į upelius. Onytė išėjo į lauką pasidairyti. Švelnus, drungnas pavasario vėjelis paglostė jai veidelį, pašiureno plaukus ir ėmė šnabždėti į ausį: - Džiaukis, Onyte, pavasaris eina, - sakė jai. -...
Vienas kalvis turėjo sunų milžiną
Vienas kalvis turėjo sunų milžiną. Sūnus buvo toks stiprus, kad jau trejų metų galėjo su meška grumtis. O kai sulaukė dvylikos metų, tėvas nukalė jam geležinę lazdą dvylikos pūdų ir išleido į žmones tarnauti. Sūnus išėjo. Eidamas keliu, pamatė keturiese žemę ariant....
Vieną sykį augino urve liūtas
Vieną sykį augino urve liūtas savo sūnų. Užaugino didelį ir išmokė. - Dabar,- sako,- jau tu stiprus, jokio žvėries nebijosi, bet kai išeisi laukan, tai saugokis žmogaus. Liūtukas galvoja: „kas tasai žmogus, kad liepė jo saugotis?" Eina jis pagiriu ieškoti žmogaus. Žiūri -...
Sykį vienas jaunas vyrukas
Sykį vienas jaunas vyrukas, gerai išsimokęs dailidės amato, užsigeidė keliauti po pasaulį. Kelias dienas ėjęs, sutiko vieną žmogų, einantį tuo pačiu keliu, ir dabar juodu ėjo drauge, kad abiem laikas ne taip prailgtų.
Kitąsyk, kai baudžiavą ėjo
Kitąsyk, kai baudžiavą ėjo, buvo toks suvargęs žmogelis. Jis taip nusigyveno, kad neturėjo nė vieno arklio. Atvedė jam velnias syvą kumelę ir sako: - Atvedėu tau kumelę - turėsi kuo lauką dirbti, o kada prasigyvensi, tai man ją atiduosi. Žmogus nudžiugo ir sako: - ...
Prieš daug daug metų buvo karalius
Prieš daug daug metų buvo karalius. Jis turėjo vienturtę dukterį ir niekam kitam nenorėjo jos duoti į pačias, kaip tik tam, kas tris sunkius darbus atliks, nors tas būtų ir prasčiausias elgeta. Daug kas bandė karalaitę laimėti, bet nė vienas netesėjo. Netoli karaliaus dvaro gyveno...
Buvo devyni broliai ir sesuo elenytė
Buvo devyni broliai ir sesuo elenytė. Tėvai mirdami paliko sūnums po kumelį, o dukteriai kumelę, šitų devynių kumelių motiną, netrukus broliai išjojo į karą, Elenytė atliko namie viena. Ilgai ji laukė brolių. Praėjo devyneri metai, o jų kaip nėra, taip nėra. Tada ji pasikinkė...
Trisdešimtoj karalystėj
Trisdešimtoj karalystėj, pačiam žemės krašte, gyveno vienas karalius. Jis turėjo sūnų ir labai jį mylėjo. Sykį įsėjo karalaitis į sodą pasivaikščioti ir pamatė nedidelę, tvirtai sumūrytą, geležim apkaltą, stipriai užrakintą trobelę su vienu langeliu.
Buvo toks senas žmogus
Buvo toks senas žmogus ir turėjo mažą vaiką. Nebeišgalėdamas jam duonos užpelnyti, vedasi elgetauti. Atėjo į tokią trobelę, pasiskundė, kad sunku senam vaiką auginti, o tas trobelninkas sako: - Čia yra toks ponas - ima vaikus auginti. Gali tu jam nuvesti, jis užaugins ir...
Buvo trys broliai
Buvo trys broliai: du gudrūs ir vienas kvailas. Kartą visi trys išėjo į pasaulį laimės ieškoti. Gudrieji broliai eina vienu keliu, o kvailys vienas pats - kitu keliu. Paėjęs kokį galą, kvailys ėmė juos šaukti: - Ee, broliai! Eikit šen! Žiūrėkit, ką aš čia radau!...
Vakar Tadukas daug bėgiojo
Vakar Tadukas daug bėgiojo, dėl to šiandien ilgai miega. Saulutė, aukštai pakilusi, šviečia pro langinių plyšius į Taduko kambarį. Atbudusios musės laksto aplink lovelę. Viena musė nutūpė Tadukui ant veido ir bėgioja sau, veidelį laižydama. Tadukas sapnuoja avietes renkąs,...
Buvo du broliai
Buvo du broliai: vienas labai turtingas, o kitas varguolis. Vienąkart išvažiavo abu į Rygą: turtingasis pasikinkęs gražų, riebų arklį ir prisidėjęs pilną vežimą visokio gero, o varguolis su labai prasta kumelaite, įsimetęs į vežimėlį kelias linų grįžtes. Nuvažiavus...
Mirgėjo, lakstė kopūstų darže
Mirgėjo, lakstė kopūstų darže balti drugeliai, visi kaip vienas. Vincukas nubėgo į daržą, pritūpė tarplysvyje ir gėrėjosi. Vienas drugelis nutūpė Vincukui ant kepurėlės. - Kur jūsų didieji, kur seniai, kad vieni čionai skrajojat? - klausia Vincukas. - Mes visi didieji, visi...
Kitą kartą gyveno trys paršiukai
Kitą kartą gyveno trys paršiukai - trys broliai.
Kartą senelė sako
Kartą senelė sako: - seneliuk, seneliuk, neturime duonutės. Ką darysime? - Et, nedidelė bėda, - atsakė senelis. - Aš atnešiu miltų, tu užmaišyk tešlą ir iškepsime duonutę. Kaip tarė, taip ir padarė. Senelis atnešė maišelį ruginių miltų, senelė duonkubilyje užmaišė tešlą, o...
Seniai seniai, kai dar žmonių nebuvo
Seniai seniai, kai dar žmonių nebuvo, gyveno mėnulis ir saulė. gyveno šviesioje pilyje ir vienas kitą labai mylėjo. Begyvendami susilaukė ir gražios dukters. Dukteriai davė Žemės vardą. Daug metų Mėnulis su Saule gražiai gyveno, bet vieną dieną ėmė ir susipyko. - Tu tokia...
Už laukų laukelių
Už laukų laukelių, už kalnų kalnelių, trisdešimtoj valstybėj, didžiuose puikiuose rūmuose gyveno karalius su karaliene. Daug jie visa ko turėjo, tik nedavė jiems Dievas vaikų, ir juodu liūdėjo. Pagaliau įvyko, ko troško karaliai: jiems gimė duktė, ir tokia graži, kad nė pasaka...
Kepuraitę Jam
Kepuraitę Jam...
Buvo labai graži vasaros diena
Buvo labai graži vasaros diena skruzdėlė, sunkiai vilkdama savo nešulius, ėjo miško takeliu. Staiga, kur buvęs nebuvęs, jai ant tako stryktelėjo žiogas ir sako: - Sesele, ko tu taip vargsti? Matai, kokia graži diena. Tai dainuok ir linksminkis! Skruzdėlė pažiūrėjo į žiogą ir...
Pamiškėje trobelėje gyveno ožka
Pamiškėje trobelėje gyveno ožka su septyniais ožiukais. Kartą eidama į mišką ožka sušaukė ožiukus ir sako: - Aš einu parnešti šieno, o jūs neįleiskite trobon vilko. Jį pažinsite iš storo balso. - Gerai, motute, - sušuko ožiukai. - Mes jau mokėsim pasisaugoti! Vilkas girdėjo...
Buvo kartą maža miela mergaitė
Buvo kartą maža miela mergaitė, ir kas tik ją pamatydavo, visi pamildavo, bet labiausiai mylėjo senelė - ji nebeįmanė nė ko jai beduoti.
Buvo kartą karalaitis
Buvo kartą karalaitis, jis ieškojo sau pačios; bet norėjo gauti būtinai tikros karalaitės. Beieškodamas išvažinėjo visą pasaulį, o visiškai tinkamos niekur negalėjo rasti. Karalaičių buvo daug, tik kiekviena vis šio ar to trūko.
Atėjo žiema
Atėjo žiema, apsidairė, ar visi jos laukia: ar medžiai ir žolės vasaros apdarus jau nusimetę, sėklas žemėje pasėję, apklostę. Stūkso miškai ir sodai sustingę,...
Vieną sykį katinas išėjo iš namų
Vieną sykį katinas išėjo iš namų pasipeliaut. landžiojo landžiojo po kopūstų daržą, tiktai piept jam ant uodegos galo kopūsto lapas ir užkrito. Persigandęs katinas pamanė: „Dabar tai jau tikrai dangus griūva!" Ir pasileido bėgt. Bėga, spiria, kiek tik kojos leidžia, ir...
Kitą kartą gyveno didikas
Kitą kartą gyveno didikas, kuris, likęs našlys, vedė tokią didžiuoklę moterį, tokią puikuolę, kokios kitos pasaulyje nerastum. Ji turėjo dvi dukteris, visiškai tokio pat būdo ir visu kuo į save panašias. Pro...
Šeimininkė suspaudė gražų didelį sūrį
Šeimininkė suspaudė gražų didelį sūrį ir padėjo jį džiūti ant palangės. Kur buvus, kur nebuvus, varna tik plast plast ir prišokus jį pagriebė. Pagriebus atsitūpė medžio viršūnėje ir patenkinta apsidairė. Tuo metu iš miško atslinko lapė ir pamatė varną su sūriu. Lapei iš...
Gyveno kartą prie ežero
Gyveno kartą prie ežero maža mergaitė, vardu Eglutė. Tiesą sakant, šįmet ji jau nebemaža -- jai sukako ketveri metukai.
Buvo karalius ir turėjo tris dukteris
Buvo karalius ir turėjo tris dukteris: viena graži, kita gražesnė, o jauniausia - gražiausia. Tėvas norėjo į Vilnių važiuoti tarnaitės - apsižiūrėti, kiaulėms apšerti, apsišluoti. Jauniausioji duktė sako: - Tėvai, nereikia man tų tarnaičių: aš pati apsižiūrėsiu. Kai...
Ore smarkiai šalo
Ore smarkiai šalo; sniegas snigo ir temo. Buvo paskutinis metų vakaras. Tą vakarą ėjo gatve varginga mergaitė, maža, vienplaukė, basa. Iš namų ji buvo išėjusi su klumpėmis, bet naudos iš jų maža teturėjo. Tos klumpės buvo motinos, ir mergaitei smuko. Nukrito jai nuo kojų beskubant...
Gyveno seniau vienas labai turtingas ponas
Gyveno seniau vienas labai turtingas ponas. Kartą jis parašė lentoje: „Jeigu kas žino, kas yra bėda, tegu man pasako!" Prikalė tą lentą prie stuobrio pakelėj.
Viename sodžiuje gyveno ūkininkas
Viename sodžiuje gyveno ūkininkas su žmona ir turėjo sūnų mikutį. Guvus tai buvo bernaitis: padykęs ir pramaniūgas. Jis nuolat baidė paukštelius, vaikė šunelį ir katytę, gainiojo po kiemą vištas. Kai Mikutis paūgėjo, tėtė liepė jam ganyti gyvulėlius. Išgena būdavo Mikutis...
Gyveno senelis ir senelė
Gyveno senelis ir senelė. nieko jie daugiau neturėjo, tik trobelę ir vištytę su gaidžiuku. Kartą gaidžiukas kapstė žemę ir iškapstė pupą. - Pasodinkime pupą, tegu auga, - pasakė senelis. Paėmė senelė molinį puodą ir pasodino į jį pupą. Pasodino, o puodą padėjo po lova....
Kitąsyk senų senovėje
Kitąsyk senų senovėje buvo senelis ir senutė. Turėjo juodu dvylika sūnų ir tris dukteris, kurių jauniausioji buvo vardu Eglė. Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo maudytis. Prisipūškinusios ir išsipraususios, išlipo ant kranto apsitaisyti. Jauniausioji žiūri - jos...
Kažin kada, labai seniai
Kažin kada, labai seniai, numirus tėvui, trys malūnininko sūnūs dalijos turtą. Vyresnysis sūnus pasiėmė malūną, antrasis asilą, o mažajam, Jonui, davė katiną: manykis, sako, gyvenk! Sėdi Jonas susitraukęs, nuliūdęs ir kalba: - Ką aš dabar veiksiu su tuo ūsočium? Katinas...
Gyveno kartą viena moteriškė
Gyveno kartą viena moteriškė, ji labai norėjo turėti mažą vaiką, bet nežinojo, kur gauti. Nuėjo ji pas seną žynę ir sako: - Labai norėčiau turėti mažą vaiką, ar nepasakytum, kur galėčiau gauti? - Menka čia bėda,- atsakė žynė.- Še tau miežio grūdą: čia ne paprastas...
Kad mergaitė
Kad mergaitė - Ne miegalė, Tik...
Kitados gyveno brolis
Kitados gyveno brolis, kuris turėjo seserį sigutę, labai gerą ir gražią mergaitę. Jų motina buvo mirusi, o ūkį valdė pamotė ragana. Pamotė turėjo ir savo tikrą dukterį, kuri buvo negera ir nedaili. Ji vaikščiodavo išsipuošusi, išsipusčiusi ir nieko neveikė. Kol brolis buvo...
Seniai seniai ant juros kranto
Seniai seniai ant juros kranto gyveno žvejys su žmona. turėjo juodu apgriuvusią lūšnelę, tinklą ir suskilusią geldą, štai ir visas turtas. Senelis gaudė žuvis, senelė jas kepė ir taip abu gyveno. Nei nepajuto, kaip senatvės sulaukė. Vieną kartą užmetė senelis tinklus ir pagavo...
Buvo trys broliai
Buvo trys broliai: du gudrus ir vienas kvailas. Tėvas prieš mirtį jiems pasakė: - Ateikit kasnakt po vieną ant mano kapo, prisipylę po maišeli pelenų. Kai tėvas pasimirė, gudrieji broliai prašo kvailį, kad jis eitų pirmą naktį. Kvailys, prisipylęs pelenų maišelį, nuėjo ant...
Kartą senelė sako
Kartą senelė sako: - seneliuk, seneliuk, neturime duonutės. Ką darysime? - Et, nedidelė bėda, - atsakė senelis. - Aš atnešiu miltų, tu užmaišyk tešlą ir iškepsime duonutę. Kaip tarė, taip ir padarė. Senelis atnešė maišelį ruginių miltų, senelė duonkubilyje užmaišė tešlą, o...
Seniai seniai, kai dar žmonių nebuvo
Seniai seniai, kai dar žmonių nebuvo, gyveno mėnulis ir saulė. gyveno šviesioje pilyje ir vienas kitą labai mylėjo. Begyvendami susilaukė ir gražios dukters. Dukteriai davė Žemės vardą. Daug metų Mėnulis su Saule gražiai gyveno, bet vieną dieną ėmė ir susipyko. - Tu tokia...
Buvo labai graži vasaros diena
Buvo labai graži vasaros diena skruzdėlė, sunkiai vilkdama savo nešulius, ėjo miško takeliu. Staiga, kur buvęs nebuvęs, jai ant tako stryktelėjo žiogas ir sako: - Sesele, ko tu taip vargsti? Matai, kokia graži diena. Tai dainuok ir linksminkis! Skruzdėlė pažiūrėjo į žiogą ir...
Pamiškėje trobelėje gyveno ožka
Pamiškėje trobelėje gyveno ožka su septyniais ožiukais. Kartą eidama į mišką ožka sušaukė ožiukus ir sako: - Aš einu parnešti šieno, o jūs neįleiskite trobon vilko. Jį pažinsite iš storo balso. - Gerai, motute, - sušuko ožiukai. - Mes jau mokėsim pasisaugoti! Vilkas girdėjo...
Atėjo žiema
Atėjo žiema, apsidairė, ar visi jos laukia: ar medžiai ir žolės vasaros apdarus jau nusimetę, sėklas žemėje pasėję, apklostę. Stūkso miškai ir sodai sustingę,...
Vieną sykį katinas išėjo iš namų
Vieną sykį katinas išėjo iš namų pasipeliaut. landžiojo landžiojo po kopūstų daržą, tiktai piept jam ant uodegos galo kopūsto lapas ir užkrito. Persigandęs katinas pamanė: „Dabar tai jau tikrai dangus griūva!" Ir pasileido bėgt. Bėga, spiria, kiek tik kojos leidžia, ir...
Šeimininkė suspaudė gražų didelį sūrį
Šeimininkė suspaudė gražų didelį sūrį ir padėjo jį džiūti ant palangės. Kur buvus, kur nebuvus, varna tik plast plast ir prišokus jį pagriebė. Pagriebus atsitūpė medžio viršūnėje ir patenkinta apsidairė. Tuo metu iš miško atslinko lapė ir pamatė varną su sūriu. Lapei iš...
Viename sodžiuje gyveno ūkininkas
Viename sodžiuje gyveno ūkininkas su žmona ir turėjo sūnų mikutį. Guvus tai buvo bernaitis: padykęs ir pramaniūgas. Jis nuolat baidė paukštelius, vaikė šunelį ir katytę, gainiojo po kiemą vištas. Kai Mikutis paūgėjo, tėtė liepė jam ganyti gyvulėlius. Išgena būdavo Mikutis...
Gyveno senelis ir senelė
Gyveno senelis ir senelė. nieko jie daugiau neturėjo, tik trobelę ir vištytę su gaidžiuku. Kartą gaidžiukas kapstė žemę ir iškapstė pupą. - Pasodinkime pupą, tegu auga, - pasakė senelis. Paėmė senelė molinį puodą ir pasodino į jį pupą. Pasodino, o puodą padėjo po lova....
Buvo senelis ir senelė
Buvo senelis ir senelė, turėjo juodu vištytę ir gaidžiuką. Senelė pasiuvo gaidžiukui naujas kelnytes, o vištytei sijonuką ir išleido abu riešutauti. Gaidžiukas įlipo į lazdyną ir raško riešutus. Vištytė aplink bėginėja ir karkia: - Kar, kar, kar! Ir man bent kekelę! Kai tik metė...
Vargingas žmogus girioj
Vargingas žmogus girioj ant upės kranto capt capt medžius kirto. Jam becampijant, kirvis nuo koto smukt ir nusmuko, pokšt į upės gelmę įkrito. Vargšas pravirko: - Ui ui ui mano kirvelis! Kas man jį sužvejos? Gaila pajėgiojo mano kirvuko! Tuo tarpu tik pakabakšt pakabakšt,...
Vienas žmogus turėjo septynis sūnus
Vienas žmogus turėjo septynis sūnus ir nė vienos dukters, o turėti ją labai norėjo. Galų gale jo noras išsipildė, ir pati pagimdė mergaitę. Koks buvo džiaugsmas! Bet kūdikis atėjo į pasaulį silpnutis ir menkutis, todėl reikėjo jį kuo skubiau pakrikštyti. Nusiuntė tėvas...
Kaimo gale, prie upelio
Kaimo gale, prie upelio, gyveno ožka su savo vaikeliu - juodu ožiuku. O už upelio, prie tankaus eglyno, trobelėje gyveno kita ožka su baltu ožiuku. Per upelį buvo nutiestas siauras siauras lieptas, per kurį visi eidavo atsargiai, kad neįpultų į vandenį. Abu ožiukai dažnai...
Ėjo siuvėjas per mišką
Ėjo siuvėjas per mišką ir sutiko alkaną vilką. Vilkas jam sako: - Dabar gulk, aš tave suėsiu! Siuvėjas pradėjo prašyti ir įkalbinėti, kad į vilko pilvą nepareisiąs. Vilkas liepė paimti matą ir pamatuoti. Bematuodamas siuvėjas kapt ir nutvėrė vilką už uodegos. Nutvėręs...
Vieną šaltą žiemos dieną
Vieną šaltą žiemos dieną važiavo per mišką ūkininkas ir rogėse vežėsi pilną maišą žuvų. Važiuoja žmogus, o iš paskos išalkusi laputė bėga. Toks gardus kvapas tvokstelėjo į nosį, taip ji panoro žuvies pasmaguriauti, kad net seilė nutįso.
Atėjo šiltas gražus ruduo
Atėjo šiltas gražus ruduo. Neseniai nulijo ir miškas spindėjo lyg vaivorykštė. Po lietaus grybai šoko iš samanų pasižiūrėti saulutės. O kaime vaikai susiruošė grybauti. - Vaikai, grybai dygsta! - šaukė Petriukas. - Eikim visi grybauti! Vaikai, pasigriebę pintines, nuskuodė į...
Sėdėjo senelis ant akmenėlio
Sėdėjo senelis ant akmenėlio, žiūrėjo į vandenėlį, nugi tik pliumpt ir įpuolė. Mirko mirko, išmirko - išrūgo, išlipo - išdžiūvo. - Tau graži ir man...
Neretai pasitaiko, kad mieste
Neretai pasitaiko, kad mieste per gaisrą namuose lieka vaikai ir nėra kaip jų išgelbėti, nes jie persigandę nulenda kur nors ir tyli, o per dūmus negalima jžiūrėti, kame jie yra. Tad Londone yra tam tyčia išmokytų šunų.
Kartą vilkas sutiko girioje žmogų
Kartą vilkas sutiko girioje žmogų ir prašo: - duok man duonos! Žmogus davė. Vilkas suėdė, apsilaižė, - duona jam pasirodė labai skani. Sako žmogui: - Ką reikia daryti, kad ir aš visada duonos turėčiau? Išmokyk mane! - Gerai, - sutiko žmogus ir pradėjo vilką mokyti. - Pirmiausia...
Seniai, labai seniai tai buvo
Seniai, labai seniai tai buvo. - Ne, netiesa. Visi žino,...
Kitados gyveno moteriškė
Kitados gyveno moteriškė, kuri turėjo dukterį ir podukrą. pamotės duktė buvo negraži, nemandagi ir tinginė, o podukra - gero būdo ir kasdien darėsi vis dailesnė. Vieną žiemos dieną pamotė pasišaukė podukrą, padavė duonos kampelį ir sako: - Eik į mišką ir parnešk man...
Žydi sodo medžiai
Žydi sodo medžiai, pavasario šventę švenčia. Džiaugiasi vyšnios, obelys, slyvos, kad jas bitelės lanko....
Labai seniai viename kaime
Labai seniai viename kaime gyveno berniukas, vardu Virgutis. Sunkiai susirgo jo mama. Virgutis labai mylėjo savo mamą.
Vienas ponas labai troško turtų
Vienas ponas labai troško turtų ir dieną naktį kartodavo, kad didžiausias jo noras - turėti daug aukso. Nuėjo jis kartą į bažnyčią ir meldžiasi: „Dieve, duok man aukso, duok man aukso!.." Kur buvęs nebuvęs, prieš jį atsirado šv. Petras ir klausia: - O kiek tu aukso nori, žmogau?...
Vieną dieną ėriukas su draugais
Vieną dieną ėriukas su draugais ganėsi pamiškės pievoje. Panorėjęs gerti jis nubėgo prie upės. Tik strykt iš miško vilkas ir pribėgo prie ėriuko. - Ko čia man vandenį drumsti? - suriko vilkas. - Pone vilke, - atsakė nusigandęs ėriukas, - aš prie vandens prisiliesti nespėjau ir...
Ėjo katinas per mišką
Ėjo katinas per mišką ir sutiko lapę. žinodamas, kad lapė - didelė gudruolė, ją mandagiai užkalbino: - Sveika gyva, lapute. Kaip laikaisi, kaip gyveni? Lapė išdidžiai pažvelgė į katiną ir atšovė: - O tu, žebrasnuki, kaip drįsti mane sveikinti ir net klausinėti, kaip gyvenu....
Susimetė kartą draugėn pelytė
Susimetė kartą draugėn pelytė, paukštelis ir dešra, bendrai tvarkė namų ūkio reikalus, ilgą laiką gražiai ir sutartinai gyveno ir nemažai gero užgyveno. Paukštelio darbas buvo kiekvieną dieną skraidyti į girią malkų. Pelė turėjo vandenį nešioti, ugnį kūrenti ir stalą...
Gimė vargšui žmogui berniukas
Gimė vargšui žmogui berniukas. O tas žmogus sakydavo, kad pasaulyje nėra lygybės: vieni turtingi, kiti vargšai. Taigi sumanė anas ieškoti tokio kūmo, kuriam visi lygūs - teisingo žmogaus. Na, ir išėjo. Eina anas ir sutinka dievą. - Kur tu eini? - klausia dievas. - Kūmų...
Tai buvo labai seniai
Tai buvo labai seniai. kartą gražų šventadienio rytą vienas žmogus išėjo į mišką malkų parsinešti. Nuėjęs prisikirto didelę krūvą ir užsidėjęs ją ant pečių pasuko namo. Beeidamas sutiko seną senutį, apsirengusį šventadieniais rūbais ir keliaujantį bažnyčion.
Vaikščioja vištelė po kiemą
Vaikščioja vištelė po kiemą ir kalba: - Kad-kad-kudešimts! Padėsiu kiaušinių dešimts, išperėsiu gražių viščiukų! Pasidarė vištelė gūžtą, prisidėjo kiaušinių ir atsitūpė viščiukų perėti. Šeimininkė norėjo užsiauginti ančiukų. Atsiėmė iš gūžtos vištos kiaušinius,...
Vidury miško, eglelėj
Vidury miško, eglelėj, susikrovė strazdelis sau gūžtelę ir sudėjo penkis kiaušinėlius, o iš jų išperėjo penkis strazdžiukus. Atbėgo lapė ir sako: - Strazdel, strazdel, veskis savo vaikelius, kirsiu eglelę. - Lape, lapute, nekirsk,- prašo strazdelis. - Mesk man vieną...
Už jūrų plačiausių
Už jūrų plačiausių, už kalnų aukščiausių gyveno našlė. Ji turėjo dukterį Onytę ir podukrą Alenytę. Tikrąją savo dukrelę motina neapsakomai mylėjo, o podukrą ėste ėdė. Onytė buvo negraži, pikta ir labai tingi mergaitė, o Alenytė - graži, gera ir meili. Susisuko kregždė lizdą po tiltu ir išsiperėjo vaikelius. - Kam tu susisukai lizdą po tiltu? Ar negalėjai geresnės vietos rasti? Čia visą laiką važiuoja, dunda ir trinksi, gali į vandenį nukristi. Motina...
- Aš dabar žinau
- Aš dabar žinau, kodėl taip pavargo kojos! - Dėl tavęs buvo visą laiką taip šilta! O...
Vakar Tadukas daug bėgiojo
Vakar Tadukas daug bėgiojo, dėl to šiandien ilgai miega. Saulutė, aukštai pakilusi, šviečia pro langinių plyšius į Taduko kambarį. Atbudusios musės laksto aplink lovelę. Viena musė nutūpė Tadukui ant veido ir bėgioja sau, veidelį laižydama. Tadukas sapnuoja avietes renkąs,...
Seniai seniai gyveno ūkininkas
Seniai seniai gyveno ūkininkas su žmona, bet neturėjo vaikų. Jie labai dėl to liūdėjo ir nežinojo, ką daryti. Vieną kartą pas juos atėjo senelis elgeta ir paprašė valgyti. Ūkininkai jį gražiai pavaišino ir pasiskundė, kad nesulaukia vaikų. Senelis liepė ūkininkei nupjauti...
Buvo sau ožkelė balta
Buvo sau ožkelė balta, barzdota, raguota. Turėjo gražų, mažą ožkelį. Tas ožkelis dideliai mylėjo savo motinėlę - vis paskui ją lakstė ir vis bliovė: mee! mee! Vieną kartą užėjo didelis šaltis. Tuomet ožka tarė ožkeliui: ,,Aš eisiu j mišką žalio šėko paėsti, o...
Vienas ponas valdė daug dvarų
Vienas ponas valdė daug dvarų ir visokio turto. bet jis vis sirgo ir sirgo, neturėjo sveikatos ir laimės. Jau apvažinėjo visokius gydytojus, išmėgino daug vaistų, tačiau sveikatos ir linksmumo neatgavo. Pagaliau kreipėsi į burtininkus užkalbėtojus, klausdamas jų patarimo. - Tamsta...
Prie kelio sėdėjo senas elgeta
Prie kelio sėdėjo senas elgeta ir ištiesęs ranką prašė praeinančių išmaldos. Pro šalį ėjo neturtingas berniukas. Elgeta ištiesė jam ranką ir paprašė išmaldos. Berniukas neturėjo ko duoti, tad žemai seneliui nusilenkė ir mandagiai atsiprašė.
Beeidami per mišką
Beeidami per mišką, trys račlai savo likimu skundėsi. - Ei,- sako,- kad mes galėtume nusikratyti savo pilvais, kokie turtingi paliktume! O dabar dirbk nedirbęs - visa tie prakeikti pilvai suryja. Išgirdo jų kalbą senukas ir klausia: - Ar jūs norite pilvais atsikratyti? - O...
Naujos pasakų interpretacijos
Šiuolaikiniai autoriai siūlo naujas, įdomias pasakų interpretacijas, kurios padeda vaikams suprasti pasaulį ir save:
- Pamokanti pasaka apie bebriuką Bronių, vis nukeldavusį savo koncertą vėlesniam laikui. Ką išmoko bebriukas (ir pasakos autorė!) apie vis atidedamus darbus.
- Pasaka apie gyvūnėlius, kuriems sniegas patinka labiau už lietų? Ką apie tai išmoko laputė Laima, geniukas Gediminas ir kiškiukas Karolis? Ar lietus tikrai jau toks blogas?
- Pasaka apie drambliuko Dominyko ir skruzdėlytės Simonos susitikimą. Kaip bėdai užklupus jie išmoksta nesikuklinti ir paprašyti pagalbos?
- Pasaka apie boružėlę, susitaikiusią su metų kaita. Ar pavyko jai sutikti rudenį?
- Pasaka apie darželio išvyką į parką ir pamoką kaip skirtingi vaikai gali žaisti skirtingai. Ir nieko tame nėra baisaus.
- Šuniukas Margis leidžiasi į kelionę, išmokiusią jį vertinti tai, ką turi.
- Pasaka apie mešką miegalę. Prieš miegą puikiai tinkanti pasaka vaikams, su pamokančia istorija. Kaip gyvūnėliai bandė mešką žadinti, ir kam geriausiai tai pavyko padaryti.
Šios pasakos, tinkamos skaityti prieš miegą, moko vaikus svarbių gyvenimo pamokų ir skatina vaizduotę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
