Knygos, kurias privalo perskaityti kiekvienas vaikas: lavinančios vaizduotę ir skatinančios meilę skaitymui

Kolekcijoje „Vaikų ir paauglių literatūra“ rasite kruopščiai atrinktas knygas, kurios lavina vaikų vaizduotę, kūrybiškumą ir skatina meilę skaitymui nuo pat mažumės. Klausydamiesi skaitomų pasakų ar patys skaitydami, vaikai ne tik mokosi kalbos, bet ir stiprina emocinį intelektą. Knygos tampa ne tik žinių šaltiniu, bet ir ypatingu ryšio su tėvais būdu - jaukus vakaro skaitymas gali tapti brangia tradicija. Šiuo metu vaikų literatūra išgyvena aukso amžių - tiek Lietuvos, tiek užsienio leidyklos kiekvieną mėnesį skaitytojus džiugina kokybiškomis ir įvairiomis knygų naujienomis, kurios, be abejonės, praturtina kiekvieno jaunojo skaitytojo vidinį pasaulį.

Kodėl skaitymas mokykloje kartais atgraso?

Mokykloje darome viską, kad tik mokiniai neskaitytų. Užtenka pažvelgti į vienuoliktos klasės lietuvių kalbos ir literatūros programą. Radvanas, Sarbievijus, Mickevičius, Baranauskas, Kudirka, Maironis, Šatrijos Ragana… Šie autoriai tikrai gali būti įdomūs mokytojams, filologijos studentams, literatūrologams. Jei manote, kad vyresniųjų klasių mokiniai sąžiningai skaito privalomus, programinius kūrinius ir kad jiems jų užtenka, tai, garbės žodis, jūs iš mėnulio nukritę. Jei ir perskaito, tai tie kūriniai dar labiau atstumia juos nuo grožinės literatūros, dažnai ir visam gyvenimui. Tad apie kokį visuomenės, kuri jau mokykloje išmokoma neskaityti, raštingumą galime kalbėti?

Ši problema akivaizdi ir pačių mokinių apklausose. Kaip sako vienas mokinys: „Šiomis dienomis skaitymo lygis yra stipriai nukritęs, dauguma mano pažįstamų vaikų, paauglių vengia skaitymo. Pagrindinė priežastis yra ta, kad jiems paprasčiausiai neįdomu. Privalomos literatūros kūriniai yra sudėtingesni ir reikalaujantys tam tikro „skaitytojo lygio“. Įsivaizduokite: septyniolikmečiui, kuris paskutinę knygą perskaitė prieš kokius penkerius metus (o tokių, esu minėjęs, tikrai pasitaiko), lietuvių kalbos pamokose mes duodame skaityti… „Sename dvare“! Kūrinį, kurį ir ne kiekvienas lietuvių filologijos studentas lengvai įveiktų! Toks mokinys, visų pirma, turi pamilti knygą, pradėti nuo jam įkandamų, intriguojančių kūrinių, pavyzdžiui, „Musių valdovo“ ar „Rugiuose prie bedugnės“, o tik tada pereiti prie sudėtingesnių senosios literatūros tekstų.

Privalomas neprivalomų knygų sąrašas: netradicinis požiūris į skaitymą

Šiame straipsnyje pateikiu savo sudarytą „Privalomą neprivalomų knygų sąrašą“. Jis jokiu būdu nepakeičia mokyklinės literatūros programos, tačiau gali tapti jai tam tikra alternatyva, skirta paskatinti 11-12 klasių mokinius skaityti papildomai. Pavadinau šį sąrašą „Privalomu neprivalomų knygų sąrašu“, o painų pavadinimą, kuris mokiniams, kaip ir tikėjausi, kėlė šypsenas, paaiškinau taip: tai - knygos, kurios nėra įtrauktos į privalomą 11-12 klasės kursą, tačiau kurias skaityti privaloma visiems, kas mokosi pas mane.

Vos tik pradėjęs dirbti lietuvių kalbos mokytoju ėmiau sudarinėti sąrašą knygų, kurios galėtų išties patikti mokiniams. Siūlomame sąraše - beveik 90 kūrinių, kurie ne atgraso nuo knygų, bet sugrąžina meilę literatūrai ir iš tiesų sudomina jaunus žmones. Žinutė buvo labai aiški: VISIEMS MANO MOKINIAMS SKAITYTI NUO ŠIOL YRA PRIVALOMA. Maišto pavyko išvengti, nes pasiūlytas užduoties vertinimas mokiniams pasirodė paprastas ir patrauklus: viena perskaityta knyga - vienas dešimtukas. Kiek knygų perskaitai, tiek dešimtukų gauni. Tiesa, neatlikta užduotis (per mėnesį papildoma knyga neperskaityta) taip pat vertinama - vienetu. Gal vienetų rašymas ir neskamba pernelyg „pedagogiškai“, tačiau būtent tuo šis metodas ir skiriasi nuo paprastų rekomendacijų, į kurias daugeliui mokinių būtų „nusišvilpt“.

Štai ką apie tai sako patys mokiniai:

• „Nesu užsidegęs knygų fanatikas, todėl man skaityti savo noru yra sunku. Bet kai buvau priverstas atsiversti Džordžo Orvelo „1984-uosius“, mano rutina tiesiog pasikeitė. Tai yra neprivalomas kūrinys, kuris paskatino mane paimti knygą į rankas kiekvieną dieną."
• „Pirmą kartą buvau nustebinta ir supratau, kad mokytojui iš tikrųjų rūpi, ką jis dėsto savo pamokose ir kokias užduotis skiria. Vien tik mokytojo pastangos sukurti knygų (ir filmų) sąrašą nustebino. Ypač šita užduotis naudinga tiems, kurie nėra linkę skaityti privalomų knygų arba tiesiog mėgsta modernesnius, laisvesnio pobūdžio kūrinius."

Metodo įgyvendinimas ir iššūkiai

Atsiskaitymams skiriu vos vieną pamoką per mėnesį. Pradžioje mokslo metų mokinius patikrinu labai paprastai: paprašau atpasakoti siužetą, išsamiau paanalizuojant labiausiai įsiminusius epizodus, aptariant veikėjų ypatybes ir pan. Dažniausiai užtenka vien žvilgtelėti į per pamoką mokinio prirašytus lapus, kad įsitikintum, jog knygą jis iš tiesų įveikė. Dėl šios priežasties visas sąraše esančias knygas aš pats esu perskaitęs (tai irgi akcentuoju, kad mokiniai nenorėtų sukčiauti). Mokslo metų pabaigoje mokiniams jau duodu sudėtingesnį atsiskaitymą - parašyti samprotavimo arba literatūrinę dėstymo pastraipą, remiantis skaitytu kūriniu. Kai knyga sudomina mokinį, jis ir pats linkęs visa tai padaryti.

Geros knygos sugrąžina tikėjimą literatūra, ugdo skaitymo įprotį, raštingumą, rašymo stilių, gebėjimą reikšti savo mintis, kritinį mąstymą, plečia kultūrinį akiratį, formuoja individualų skaitančiojo santykį su pasauliu. Ar galime teigti, kad daug skaitantis mokinys geriau išlaikys ir Valstybinį brandos egzaminą? Žinoma! Matyti, kaip mokiniai atranda Dostojevskį, Orvelą, Selindžerį ir kitus autorius, yra tiesiog neįkainojamas jausmas. Kai kurie moksleiviai ateina į atsiskaitymą spindinčiomis akimis, nes patyrė milžinišką malonumą, skaitydami „Nusikaltimą ir bausmę“ arba jau minėtus „1984-uosius“, noriai dalinasi savo įspūdžiais.

Privalomos knygos jaunesniems moksleiviams

Pirmos ir antros klasės privalomų knygų sąrašas sudarytas atsižvelgiant į tai, kad mokinukai dar tik pradeda skaityti. Į sąrašą įtraukti vertingi kūriniai, kurie apima tautosaką, grožinius tekstus, lietuvių klasikų kūrinius vaikams, taip pat šiuolaikinių autorių tekstus. Skaitydami tautosakos ir grožinius tekstus, vaikai išmoksta įžvelgti autorių išmonę, vertinti kalbos turtingumą ir grožį.

Trečios klasės skaitymo programa moko vertinti skaitymą kaip svarbią ir malonią veiklą, skatina smalsumą, ieškoti savo santykio su tekstu, lyginti patirtis. Skaitomi vertingiausi, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs klasikinės ir šiuolaikinės (lietuvių ir kitų tautų) vaikų literatūros kūriniai. Šiose klasėse skaitomi vertingiausi, kultūrai pažinti svarbūs tautosakos, klasikinės ir šiuolaikinės literatūros kūriniai ar jų ištraukos. Mokomasi suvokti mitų, sakmių, padavimų meninę išmonę, aptariama smulkioji tautosaka, jos savitumas. Skaitomos liaudies pasakos, aptariamos etinės vertybės, kompozicijos ir raiškos ypatumai.

Klasika tapusios vaikų knygos, kurias verta perskaityti kiekvienam

Puikus metas prisiminti klasika tapusias knygas, kuriomis mėgavosi jau ne viena vaikų karta. „Vilniaus galerija“, remdamasi užsienio spauda ir įvairių portalų įvertinimais, sudarė vaikiškų leidinių, kuriuos verta perskaityti kiekvienam vaikui, sąrašą. Tiesa, rinktis knygas vietoj televizoriaus, planšetės ar kito išmaniojo įrenginio tikrai verta. Juk knygų skaitymas plečia vaiko žodyną, lavina vaizduotę ir skatina mąstyti, knygose aprašomomis temomis. Vietoj to, kad be jokio tikslo mažametis vargintų akis žaisdamas kompiuterinius žaidimus, skaitydamas knygas jis turės galimybę praplėsti savo akiratį ir atsipalaiduoti.

1. Antoine de Saint-Exupéry, „Mažasis princas“

Nesenstanti klasika. Viena iš populiariausių visų laikų knygų (ne)vaikams. Istorija apie mažojo princo smalsumą, keliones, draugystę, meilę ir nusivylimą, prijaukintą lapę ir įspūdingus saulėlydžius primena, kad širdimi matyti galima kur kas ryškiau nei akimis. Šią alegorinę pasaką verta perskaityti tiek vaikams, tiek suaugusiems - išminties kupina knyga padės suvokti, kokie dalykai gyvenime svarbiausi, kaip elgtis su draugais ir kaip mylėti supantį pasaulį. Verta pasigrožėti ir paties St. Exupery kurtomis iliustracijomis.

2. Lewis Carrollas, „Alisa stebuklų šalyje“

Tai - pasakojimas apie jauną mergaitę, vardu Alisa, kuri per triušio urvą patenka į požeminį stebuklų pasaulį su fantastiškomis būtybėmis. Ir nors knyga gyvuoja jau daugiau nei 150 metų, ji vis dar nepasitraukia iš vaikams rekomenduojamų knygų sąrašo. Leidyklos „Obuoliukas“ išleistą knygą iliustravo H. K. Anderseno medalį pelniusi dailininkė Lisbeth Zwerger. Išskirtinis L. Zwerger braižas paverčia šią knygą meno kūriniu.

3. Astrida Lindgren, „Pepė Ilgakojinė“

Tikriausiai šis sąrašas neįsivaizduojamas ir be rašytojos Astridos Lindgren knygų, o ypač be žymiosios raudonplaukės Pepės - žaismingos ir nenuspėjamos mergaitės, išsiskiriančios savo požiūriu ir nebijančios pakovoti už savo tiesas. 1943 metais išleista knyga jau išversta į daugiau nei į 250 kalbų ir yra vienas geriausių visų laikų parduodamų leidinių. Iš tikrųjų vaikams reikėtų pasiūlyti visas Astridos Lindgren knygas, jei jų dar nėra skaitę. Tiek Karlsonas, tiek Emilis, tiek kiti jos sukurti personažai ir jų istorijos tikrai nepaliks abejingų ir daug ko išmokys.

4. E. B. White, „Šarlotės voratinklis“

„Jei būčiau paprašyta sudėti vieną knygą į kosmoso kapsulę, kuri siunčiama į tolimą galaktiką, nusiųsčiau E. B. White šedevrą apie draugystę, praradimą, nuolankumą ir mirtingumą“, - apie knygą atsiliepia Amerikos literatūros kritikė Maureen Corrigan. Iš tiesų, „Šarlotės voratinklis“ yra knyga, kurią vienabalsiai rekomenduoja žymiausi pasaulio rašytojai, kritikai ir literatūros apžvalgininkai. Istorija pasakoja apie narsios mergaitės Fernės išgelbėtą paršelį, netikėtai šilumą ir draugystę atradusį voriukės Šarlotės draugijoje. Knygą skaitantys vaikai ne tik galės mėgautis jautria ir gražia istorija, bet ir suvoks daug gyvenimo pamokų, kurios subtiliai įpintos į kūrinio siužetą.

5. Roaldas Dahlis, „Čarlis ir šokolado fabrikas“

Ko gero, tai viena tų Roaldo Dahlo knygų, kuri itin sužadina vaikišką vaizduotę. Iš neturtingos šeimos kilęs Čarlis, dievinantis šokoladą, netikėtai laimi bilietą į stebuklingą šokolado fabriką, kur ir prasideda berniuko bei kitų bilietus laimėjusių vaikų nuotykiai. Šis kūrinys tikrai sužadins vaikišką vaizduotę ir pamokys skaitytoją svarbių gyvenimo pamokų.

6. J. K. Rowling, „Haris Poteris“

J. K. Rowling sukurtos legendinės Hario Poterio istorijos tikriausiai nė nereikia pristatinėti - kone visi pasaulio vaikai yra girdėję apie šį burtininką ir paslaptingą magijos pasaulį, kuriame jis gyvena. Patraukia kalba parašytas kūrinys, kuriame nestinga įtampos ir nuotykių, gali padėti pamilti knygas. Visos knygos pilnos nenuspėjamų nuotykių, draugystės išbandymų ir magiško pasaulio stebuklų. J. K. Rowling pasaulis išmokys skaitytojus draugystės svarbos, tolerancijos, žmogiškų vertybių ir skatins vaizduotę, tad jos knygas tikrai verta perskaityti visiems vaikams.

7. L. Frankas Baumas, „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“

Tai viena populiariausių literatūrinių pasakų pasaulyje. Joje pilna šviesaus džiugesio ir stebuklų. Istorija, užauginusi jau kelias vaikų kartas, vis dar nepraranda aktualumo, įkvepia tikėti stebuklais ir savimi, drąsiau svajoti bei mažiau bijoti. Įdomios Franko Baumo istorijos lavina kūrybiškumą, gebėjimą rasti sprendimus netikėtose situacijose, skatina pasitikėjimą savimi, ugdo empatiją, gebėjimą suprasti ir atpažinti jausmus.

8. Louisa May Alcott, „Mažosios moterys“

Istorijos centre - keturios seserys: Megė, Džo, Betė ir Eimi, gyvenančios nepasiturinčioje šeimoje ir privalančios išmokti džiaugtis kasdieniais dalykais. Mergaitės, o ypač veikėja Džo, gali tapti puikiu pavyzdžiu, kaip siekti savo svajonių, rūpintis kitais ir atleisti. 1868 metais Louisos May Alcott išleistą knygą iškart pamilo skaitytojai, populiari ji išlieka ir iki šių dienų. Kūrinys skatina apmąstyti šeimos santykius, moterų vaidmens pokyčius, lyginant su dabartiniais laikais ir kitus aktualias bei nesenstančias temas.

9. Maurice Sendakas, „Kur gyvena pabaisos“

„Kur gyvena pabaisos“ - ne vieną apdovanojimą (pvz. Vaikų literatūros Nobeliu vadinamą Hanso Christiano Anderseno premiją) susišlavęs kūrinys, kerintis tiek istorija, tiek turtingomis iliustracijomis. Šią knygą, dalyvaudami tradiciniuose Velykų skaitymuose vaikams, skaitė ir JAV prezidentas Barakas Obama su žmona Michelle Obama. Istorija sukasi apie berniuką Maksą, kuris už savo elgesį pasiunčiamas miegoti be vakarienės. Netrukus kambaryje ima dėtis neįtikėtini dalykai, ir berniukas pradeda pažintį su įvairiausiomis būtybėmis. Kerinti istorija tikrai prikaustys dėmesį ir išmokys svarbių dalykų.

10. Aleksander A. Milnas, „Pūkuotuko pasaulis“

Mikę Pūkuotuką, apvalainą meškiuką, veikiausiai puikiai žino kiekvienas. Tai - lengva, jauniausiems skaitytojams patraukli istorija, kurią jau gebantys skaityti vaikai su malonumu sudoros patys, o mažesnieji mielai pasiklausys skaitomos artimųjų. Šis personažas knygoje patiria daugybę įvairių nuotykių, aktyviai susipažįsta su gamta, draugauja su įvairiais miško žvėreliais. Mikė Pūkuotukas leis mažamečiams įdomiu keliu pažinti gamtą ir išmokys vaikus paprastumo bei gerumo.

11. Johanna Spyri, „Heida“

Nors pirmą kartą ši istorija išleista dar 1881-aisiais - tai iki šiol aktuali literatūros klasika bei vienas žinomiausių šveicarų kūrinių, skatinantis domėtis žmogaus vidiniu pasauliu, patikėti, kad energija, gerumas ir gebėjimas džiaugtis suminkština net atšiauriausių žmonių širdis, o vidinė laisvė yra svarbiau už socialinius stereotipus.

12. Anna Sewell, „Juodasis Gražuolis“

Tai visame pasaulyje žinomas ir skaitytojų pripažintas kūrinys, pirmą kartą išleistas dar 1877-aisiais, pasakojantis apie nepaprastą žirgo gyvenimą XIX a. Anglijoje. Jautri istorija atskleidžia paprastą, klasikinį požiūrį į santykius, į vaikus, į aplinką, kurio kartais pasiilgstame šiuolaikiniame pasaulyje. Ši istorija atlaikė laiko išbandymą, visų pirma, dėl nesikeičiančios meilės žirgams.

Šiuolaikinės lietuvių vaikų knygos, vertos dėmesio

Jeigu visos šios knygos jau buvo perskaitytos, verta pasidairyti į kitas klasika virtusias knygas arba griebtis lietuvių rašytojų, kurie taip pat parašė ne vieną dėmesio vertą knygą. Pavyzdžiui, verta vaikams pasiūlyti tokias knygas kaip Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Dūdaitės „Sivužas“, Kotrynos Zylės „Mažas kaip vabalėlis“, Vytauto V. Landsbergio ir Dalios Karpavičiūtės „Kas tas Pūkis?“, Vytautės Žilinskaitės „Kelionė į Tandadriką“ ir kitas. Patiems nerandant konkretaus kūrinio, gera mintis yra kreiptis į bibliotekos darbuotojas.

Kodėl suaugusieji vis dažniau skaito vaikų literatūrą?

Visgi vaikų literatūrą noriai ir su didžiuliu pasimėgavimu skaito ne tik vaikai, bet ir vis daugiau suaugusiųjų. Vaikų literatūros personažai dažnai vertina paprastumą, yra nepretenzingi, užjaučiantys, ištikimi ir tolerantiški. Kembridžo universiteto akademikė dr. Louise Joy teigia, jog, jos manymu, suaugę vis dažniau renkasi skaityti vaikų literatūros klasiką savo malonumui, nes tuose kūriniuose randa vertybes ir pojūčius, kurių yra išsiilgę. Vienos iš tokių vertybių - tiesioginis, gyvas ir nuoširdus bendravimas, tolerancija kitoniškumui, ekscentriškumui ar net skanaus, namuose ruošto maisto, primenančio vaikystę, skonis. Mokslininkės teigimu, vaikų literatūra suaugusiesiems dažnai simbolizuoja atsitraukimą nuo tikrovės, kuri ne visada džiugina.

tags: #vaikiskos #knygos #kurias #privalo #perskaityti #kiekvienas

• Etika ir vertybės globos namuose
• Formų, spalvų ir motorikos ugdymas su Eichhorn
• ugdymo ypatumai darželyje „100 spalvų“
• vaikų globos namų transformacija Lietuvoje
• Vizgirdos verslo pasiekimai