Vaikų refliukso mitybos ypatumai

Gastroezofaginis refliuksas (GER) yra dažnas reiškinys kūdikiams ir vaikams, pasireiškiantis skrandžio turinio grįžimu į stemplę. Nors daugeliui kūdikių tai yra fiziologinis, laikinas procesas, susijęs su nesubrendusia virškinimo sistema (vadinamasis „laimingas atpylinėtojas“), kai kuriems vaikams refliuksas gali sukelti diskomfortą, skausmą ir net komplikacijas - tai vadinama gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Mityba vaidina esminį vaidmenį tiek GER, tiek GERL valdyme. Tinkamai parinkta dieta ir mitybos įpročiai gali ženkliai sumažinti simptomų dažnį bei intensyvumą, pagerinti vaiko savijautą ir užkirsti kelią galimoms ilgalaikėms problemoms.

Dažniausiai refliuksas pasireiškia per 2 pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius. Statistikos duomenimis, pieną ar pieno mišinį atpila daugiau nei pusė kūdikių. Refliuksas įprastai išsivysto skrandžio turiniui sugrįžtant į stemplę. Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl kūdikiai yra linkę į šį sutrikimą - neišsivystę stemplės sfinkterio (dar vadinamo rauku) raumenys. Stemplės ir skrandžio susijungimo vietoje yra iš raumenų sudarytas žiedas - sfinkteris. Ryjant maistą jis atsidaro ir maistas patenka į skrandį, o po to sfinkteris užsiveria ir skrandžio turinys negali grįžti atgal į stemplę. Tačiau nutinka taip, kad ši raumenų žiedo užkarda atsipalaiduoja ir tinkamai neužsiveria, tuomet skrandžio rūgštys pakyla į stemplę. Jei atpylimas rūgščiu turiniu kartojasi du ar daugiau kartų per savaitę ir ilgai tęsiasi, galima susirgti gastroezofaginio refliukso liga. Nuolat dirginama stemplės gleivinė pažeidžiama ir gali kilti jos uždegimas - ezofagitas.

Kūdikių atpylimas dažnai yra natūralus reiškinys, kurį sukelia anatominiai ypatumai. Mažylių apatinis stemplės sfinkteris nėra visiškai susiformavęs, todėl po valgio jie gali atpilti. Dažniausiai atpila mažesni negu trijų mėnesių kūdikiai. Jeigu kūdikio svoris normalus, jis linksmas, atpylimai neturi kelti tėvams baimę. Tačiau jeigu mažylis po valgio dažnai ir gausiai atpila, vemia ir šie negalavimai kartojasi, būtinai pasitarkite su gydytoju. Kiti kūdikį užklupusios gastroezofaginio refliukso ligos simptomai yra kosulys, kvėpavimo sutrikimas, o dėl to sutrinka mažylio maitinimas. Jeigu atvejis yra sunkesnis, refliuksas gali sukelti skausmą, pabloginti kūdikio gyvenimo kokybę. Jeigu kūdikis atpila maistą ir tampa dirglus, irzlus, dažnai diagnozuojamas refliuksas, tačiau kartais jį turintys kūdikiai gali iš viso neatpilti pieno. Kūdikiams, kurie serga būtent tyliuoju refliuksu, gali pasireikšti kiti gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) simptomai, pavyzdžiui, nervingumas. Kūdikiams, segantiems būtent šia refliukso forma, pieno gali ir neatpilti, todėl sutrikimą sunkiau pastebėti ir diagnozuoti. Taip pat kūdikiai, kuriems pasireiškia tylusis refliuksas, dažnai patiria įvairių maitinimosi sunkumų, todėl gali sulėtėti svorio augimas, svoris gali pradėti kristi.

Tėvai gali atkreipti dėmesį į kelis požymius, rodančius, jog kūdikis kovoja būtent su tyliuoju refliuksu. Jei įtariate, kad kūdikiui galėjo pasireikšti tylusis refliuksas, svarbu tai aptarti su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju.

Specifiniai maisto produktai ir jų įtaka refliukso simptomams

Tam tikri maisto produktai ir gėrimai yra žinomi kaip galintys provokuoti arba pabloginti refliukso simptomus. Jų poveikis gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus, individualaus jautrumo ir refliukso sunkumo laipsnio. Svarbu pabrėžti, kad ne visi vaikai reaguoja į tuos pačius produktus, todėl dažnai reikalingas individualus stebėjimas ir mitybos dienoraščio vedimas, siekiant nustatyti konkrečius „kaltininkus“.

Dažniausiai refliuksą provokuojantys produktai:

• Šokoladas: Jame esantis metilksantinas (teobrominas) atpalaiduoja apatinį stemplės rauką (ASR) - raumenį, kuris veikia kaip vožtuvas tarp stemplės ir skrandžio. Atsipalaidavęs raukas leidžia skrandžio turiniui lengviau grįžti atgal į stemplę.
• Mėtų produktai (pipirmėtė, šaltmėtė): Panašiai kaip šokoladas, mėtos gali atpalaiduoti ASR, taip skatindamos refliuksą. Vengti reikėtų ne tik mėtų arbatos, bet ir saldainių, kramtomosios gumos su mėtomis.
• Riebūs ir kepti patiekalai: Riebus maistas (pvz., greitas maistas, riebi mėsa, svieste ar aliejuje kepti produktai, riebūs pieno produktai) lėtina skrandžio išsituštinimą. Kuo ilgiau maistas užsilaiko skrandyje, tuo didesnė tikimybė, kad dalis jo grįš į stemplę. Be to, riebalai taip pat gali mažinti ASR tonusą.
• Aštrus maistas: Prieskoniai, tokie kaip aitriosios paprikos, gali dirginti stemplės gleivinę, ypač jei ji jau yra pažeista dėl refliukso, ir sukelti rėmens pojūtį ar skausmą. Kai kuriems vaikams aštrus maistas gali ir tiesiogiai skatinti refliukso epizodus.
• Citrusiniai vaisiai ir jų sultys: Apelsinai, greipfrutai, citrinos, mandarinai ir jų sultys yra rūgštūs. Nors jie tiesiogiai nesukelia refliukso (t.y., neatsipalaiduoja ASR), jų rūgštis gali stipriai dirginti jautrią ar pažeistą stemplės gleivinę, sukeldama skausmą ir deginimo jausmą (rėmenį).
• Pomidorai ir jų produktai: Panašiai kaip citrusiniai vaisiai, pomidorai (ypač jų padažai, kečupas, picos padažas) yra gana rūgštūs ir gali dirginti stemplę.
• Svogūnai ir česnakai: Ypač žali, šie produktai kai kuriems vaikams gali išprovokuoti refliukso simptomus, galimai dėl ASR atpalaidavimo ar skrandžio dirginimo.
• Gazuoti gėrimai: Burbuliukai didina slėgį skrandyje, o tai gali „išstumti“ skrandžio turinį atgal į stemplę. Be to, dauguma gazuotų gėrimų yra rūgštūs ir/arba turi kofeino.
• Kofeinas: Randamas kavoje (nors vaikams ji nerekomenduojama), arbatoje (juodojoje, žaliojoje), kai kuriuose gazuotuose gėrimuose (pvz., kola), energetiniuose gėrimuose. Kofeinas atpalaiduoja ASR ir gali didinti skrandžio rūgšties gamybą.

Skrandžio rūgštingumą didina keptas, riebus, aštrus maistas; mėsa, pieno produktai, citrusiniai ir kiti rūgštūs vaisiai, rūgščios uogos, šokoladas, pipirmetės, mėtos, pomidorai ir jų patiekalai, agurkai, ridikėliai, krienai, pipirai, česnakai, svogūnai, žemės riešutai, saulėgrąžos, patiekalai su actu.

Maisto produktai, didinantys skrandžio rūgštingumą, mažina stemplės sfinkterio tonusą. Tai šokoladas, pipirmėtės, riebus maistas, citrusiniai vaisiai, pomidorai ir pomidorų padažai.

Vietoje riebaluose kepamo maisto, rinkitės ant grotelių ar orkaitėje keptus, virtus arba troškintus maisto produktus. Pomidorus keiskite morkomis, pupelėmis ir kitomis „švelnesnėmis“ daržovėmis.

Maisto produktai, kurie paprastai toleruojami geriau:

Nors individuali tolerancija skiriasi, yra produktų grupės, kurios rečiau sukelia refliukso simptomus ir gali sudaryti mitybos pagrindą:

• Neriebi mėsa ir paukštiena: Virta, troškinta ar kepta be riebalų vištiena (be odelės), kalakutiena, triušiena, neriebi jautiena.
• Žuvis: Neriebi žuvis (pvz., menkė, lydeka), paruošta tausojančiu būdu (virta garuose, troškinta). Riebesnė žuvis (pvz., lašiša) gali būti vartojama saikingai, stebint reakciją.
• Kiaušiniai: Dažniausiai gerai toleruojami, ypač virti ar kepti be riebalų.
• Daržovės (ne rūgščios): Morkos, bulvės, moliūgai, cukinijos, brokoliai (kai kuriems gali pūsti vidurius), agurkai, žaliosios pupelės. Geriausia vartoti virtas, troškintas ar keptas orkaitėje.
• Vaisiai (ne rūgštūs): Bananai, melionai, kriaušės, obuoliai (kai kuriems rūgštesni obuoliai gali netikti). Vaisių tyreles kūdikiai paprastai toleruoja gerai.
• Grūdiniai produktai: Avižinė košė, ryžiai (ypač rudieji), grikiai, pilno grūdo duona (jei nėra kitų jautrumų), makaronai. Skaidulos padeda virškinimui, tačiau per didelis jų kiekis staiga gali sukelti pilvo pūtimą.
• Neriebūs pieno produktai: Jei nėra alergijos karvės pienui, saikingai galima vartoti neriebų pieną, jogurtą, varškę. Kai kuriems vaikams pieno produktai gali pabloginti simptomus.
• Vanduo: Geriausias gėrimas troškuliui malšinti.

Vartokite daugiau maisto produktų, kurie mažina skrandžio rūgštingumą. Pavyzdžiui, bananų, arbūzų, avokadų, melionų, kokosų vandens, švelnaus skonio sriubų, virtų daržovių (bulvių, moliūgų, burokėlių). Taip pat į racioną galima įtraukti moliūgų sėklų, migdolų, anakardžių, graikinių ir pekano riešutų, sezamo sėklų.

Daržovėse yra mažai riebalų ir cukraus, jų pH dažniausiai šarminis, todėl padeda neutralizuoti skrandžio rūgštį. Imbieras turi natūralių priešuždegiminių savybių, tad yra gera ir natūrali rėmens bei kitų virškinimo trakto negalavimų gydymo priemonė. Avižiniai dribsniai. Pilno grūdo avizos yra puikus skaidulų šaltinis. Dieta, turinti daug skaidulų yra siejama su mažesne refliukso atsiradimo rizika. Necitrusiniai vaisiai. Liesa mėsa ir jūros gėrybės. Kiaušinio baltymas. Sveikieji riebalai. Sveikųjų riebalų šaltiniai yra avokadai, graikiniai riešutai, linų sėmenys, alyvuogių aliejus, sezamo aliejus ir saulėgrąžų aliejus.

Maitinimo būdai ir įpročiai

Ne tik tai, ką vaikas valgo, bet ir kaip jis valgo, turi didelę reikšmę refliukso valdymui, ypač kalbant apie kūdikius ir mažus vaikus.

Kūdikių maitinimas:

• Maitinimo padėtis: Kūdikį maitinti reikėtų kiek įmanoma statesnėje padėtyje (bent 45 laipsnių kampu). Po maitinimo palaikyti stačią ar pusiau stačią padėtį bent 20-30 minučių. Venkite maitinti gulintį kūdikį ar guldyti jį iškart po valgio. Nereikėtų sodinti kūdikio į kėdutę, kuri spaudžia pilvuką.
• Atrauginimas: Kruopštus atrauginimas maitinimo metu ir po jo padeda pašalinti prarytą orą, kuris didina slėgį skrandyje. Galima atrauginti kelis kartus maitinimo eigoje, ypač jei kūdikis valgo godžiai.
• Maitinimo dažnumas ir kiekis: Geriau maitinti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Perpildytas skrandis yra vienas pagrindinių refliukso rizikos veiksnių. Stebėkite kūdikio alkio ir sotumo signalus, neverskite suvalgyti daugiau nei nori.
• Mišinių tirštinimas: Kai kuriais atvejais, ypač esant dažnam atpylinėjimui, gydytojas gali rekomenduoti specialius tirštiklius (pvz., ryžių krakmolo pagrindu) arba antirefliuksinius (AR) pieno mišinius. Tirštesnis turinys sunkiau grįžta į stemplę. Svarbu: Niekada netirštinkite mišinio ar motinos pieno be gydytojo rekomendacijos ir priežiūros, nes netinkamas tirštinimas gali turėti neigiamos įtakos maistinių medžiagų pasisavinimui ar sukelti kitų problemų.
• Motinos pieno svarba: Motinos pienas yra lengviausiai virškinamas maistas kūdikiui. Jis greičiau palieka skrandį nei pieno mišiniai, todėl refliukso tikimybė gali būti mažesnė. Be to, žindymas leidžia kūdikiui pačiam kontroliuoti srautą ir kiekį. Jei žindančiai mamai kyla įtarimų, kad jos vartojamas maistas gali daryti įtaką kūdikio refliuksui (pvz., karvės pieno produktai, kofeinas), verta pasitarti su gydytoju dėl galimos eliminacinės dietos.
• Alergija karvės pieno baltymams (AKPB): Kai kuriems kūdikiams refliukso simptomai gali būti susiję su AKPB. Jei įtariama alergija (ypač jei yra ir kitų simptomų, pvz., odos bėrimai, viduriavimas, kraujas išmatose), gydytojas gali rekomenduoti bandomąjį laikotarpį vartoti hipoalerginius mišinius arba žindančiai mamai visiškai atsisakyti pieno produktų.

Kūdikio laikymas vertikalioje padėtyje po maitinimo (atrūginimas) gali padėti sušvelninti refliukso simptomus. Jei iškart po maitinimo guldysite kūdikį į lovelę miegui ar padėsite ant žaidimų kilimėlio, didėja tikimybė, kad jis pieną atpils. Beje, kūdikį kelis kartus atrūginkite ir to paties maitinimo metu. Pavyzdžiui, jei maitinate iš buteliuko, atrūginkite 30-50 ml pieno išgėrusį mažylį, o jei krūtimi - bent porą kartų per tą patį maitinimą.

Idealu kūdikį maitinti kas 2-3 valandas. Tai reiškia, kad kūdikis turėtų valgyti dažniau ir vieno maitinimo metu gauti mažiau mililitrų pieno ar pieno mišinio. Taip pat puiki išeitis - ant buteliukų naudoti žindukus su mažesnėmis skylutėmis (ir atitinkamai mažesniu tekėjimo srautu).

Jei pieno mišiniu maitinamas kūdikis itin dažnai atpila, jam pasireiškia gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) ar tyliojo refliukso simptomai, gali tekti keisti pieno mišinį. Tokiu atveju, taip pat galima įtarti, kad problemas sukelia ne pieno mišinys, bet netinkamas buteliukas. Išbandykite buteliukus su vožtuvėliu (angl. anti-colic).

Tai, ką valgo mama, valgys ir kūdikis, t. y. visos medžiagos (nors jų kiekiai ir nedideli) patenka į mamos pieną. Kaip ir suaugusiesiems, taip ir kūdikiams tam tikri maisto produktai sukelia diskomfortą, pilvo pūtimą. Todėl maitinančioms mamoms patartina vesti maisto dienoraštį (t. y. Verta su gydytoju pasitarti, nuo kokio maisto pradėti primaitinimą tam tikrais produktais.

Vyresnių vaikų maitinimo įpročiai:

• Mažesnės porcijos, dažnesni valgiai: Kaip ir kūdikiams, vyresniems vaikams rekomenduojama valgyti 5-6 kartus per dieną mažesnėmis porcijomis, užuot persivalgius 2-3 kartus. Tai padeda išvengti skrandžio perpildymo.
• Valgymo laikas: Labai svarbu nevalgyti likus bent 2-3 valandoms iki miego (tiek naktinio, tiek pietų). Gulima padėtis skatina refliuksą, todėl skrandis turėtų būti kuo tuštesnis einant miegoti.
• Lėtas valgymas ir kramtymas: Skubotas valgymas ir nepakankamas maisto sukramtymas apsunkina virškinimą ir gali prisidėti prie refliukso. Skatinkite vaiką valgyti ramiai, gerai sukramtant kiekvieną kąsnį.
• Gėrimai valgio metu: Venkite didelio kiekio skysčių gėrimo valgio metu, nes tai didina skrandžio turinio tūrį. Geriau gerti tarp valgių.
• Tinkama apranga: Aptempti drabužiai, ypač veržiantys juosmenį, didina spaudimą pilvo ertmėje ir gali pabloginti refliuksą.
• Fizinis aktyvumas po valgio: Intensyvi fizinė veikla (bėgiojimas, šokinėjimas) iškart po valgio gali išprovokuoti refliuksą. Po valgio geriau rinktis ramesnę veiklą.

Stenkitės valgyti reguliariai, dažnai ir nedidelėmis porcijomis. Valgykite ne vėliau kaip likus 3 valandoms iki miego. Praktikuokite sąmoningą valgymą - valgykite iš lėto, sėdėdami kuo įmanoma tiesiau. Taip pat atidžiai stebėkite, ar kasdien išgeriate pakankamą kiekį vandens.

Jei refliukso simptomai nėra sunkūs, gali užtekti pakoreguoti mitybą. Kūdikiui patariama rinktis tirštesnį maistą, taip pat - maitinti dažniau ir mažesniais kiekiais. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems rekomenduojama vengti kepto, rūkyto, rūgštaus ir aštraus maisto, raugintų produktų, gazuotų ir kofeino turinčių gėrimų. Netinka ir rūgštaus pieno produktai, taip pat česnakai ir svogūnai. Vietoj greitai paruošiamų sausų pusryčių, užpilamos sriubos ar košės gaminkite maistą patys. Valgykite mažesnėmis porcijomis ir dažniau, nepersivalgykite, kad neperpildytumėte skrandžio. Įpratinkite vaiką valgyti neskubant.

Planuokite ramesnius, mažesnius valgymus ir palikite laiko ramiai pailsėti po jų. Po maitinimo laikykite kūdikį vertikaliai, o vyresniam vaikui pasiūlykite trumpą pasivaikščiojimą. Namus paverskite „be dūmų“ zona, o virtuvėje laikykite po ranka skanesnių, bet nedirginančių alternatyvų - natūralaus jogurto, avižų, bananų, liesos paukštienos, daržovių užkandžių. Mokykite vaiką atpažinti kūno signalus - sotumą, diskomfortą - ir paversti tai žaidimu („kūno detektyvai“).

Bendrieji mitybos principai vaikams su refliuksu

Pereinant nuo konkrečių produktų ir maitinimo būdų prie bendresnių gairių, svarbu formuoti sveikos mitybos pagrindus, kurie ne tik padės valdyti refliuksą, bet ir užtikrins visavertį vaiko augimą bei vystymąsi.

• Subalansuota ir įvairi mityba: Nepaisant tam tikrų apribojimų, vaiko mityba turi išlikti kuo įvairesnė, kad būtų gaunamos visos būtinos maistinės medžiagos, vitaminai ir mineralai. Draudžiamų produktų sąrašas neturėtų būti pernelyg ilgas ar taikomas be pagrindo. Griežtos eliminacinės dietos turėtų būti taikomos tik nustačius aiškų ryšį tarp konkretaus produkto ir simptomų, ir idealiu atveju - prižiūrint gydytojui ar dietologui.
• Skaidulų svarba: Pakankamas skaidulinių medžiagų kiekis (iš daržovių, vaisių, viso grūdo produktų) yra svarbus normaliai žarnyno veiklai ir gali padėti reguliuoti skrandžio išsituštinimą. Tačiau staigus didelio skaidulų kiekio įvedimas gali sukelti pilvo pūtimą, kuris savo ruožtu gali pabloginti refliuksą. Skaidulų kiekį didinti reikėtų palaipsniui.
• Pakankamas skysčių vartojimas: Svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių, ypač vandens. Dehidratacija gali pabloginti virškinimo procesus. Tačiau, kaip minėta, reikėtų vengti didelio skysčių kiekio vienu metu, ypač valgio metu ar prieš miegą.
• Svorio kontrolė: Vyresniems vaikams ir paaugliams antsvoris ar nutukimas yra reikšmingas refliukso rizikos veiksnys. Papildomas svoris, ypač pilvo srityje, didina intraabdominalinį slėgį, kuris „stumia“ skrandžio turinį aukštyn. Sveika mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas, padedantys palaikyti normalų kūno svorį, yra svarbi refliukso valdymo dalis.
• Maisto alergijų ir netoleravimo įvertinimas: Kaip minėta kalbant apie kūdikius, maisto alergijos (pvz., AKPB, kiaušinių, kviečių) ar netoleravimas (pvz., laktozės) gali pasireikšti simptomais, panašiais į refliuksą, arba jį pabloginti. Jei įtariamas maisto jautrumas, būtina kreiptis į gydytoją alergologą ar gastroenterologą tiksliai diagnozei nustatyti. Nereikėtų patiems eksperimentuoti su griežtomis dietomis, nes tai gali lemti mitybos nepakankamumą.

Jei vaikas ar jūs turite antsvorio, stenkitės jį sumažinti.

Refliukso supratimas platesniame kontekste

Nors mityba yra kertinis akmuo valdant vaikų refliuksą, svarbu suprasti ir kitus aspektus, susijusius su šia būkle.

Fiziologinis vs. Patologinis refliuksas:

Fiziologinis gastroezofaginis refliuksas (GER) yra normalus reiškinys daugumai kūdikių iki vienerių metų amžiaus. Jis pasireiškia atpylinėjimu po valgio, tačiau kūdikis gerai auga, yra patenkintas ir neturi kitų sveikatos problemų. Dažniausiai tai praeina savaime, kūdikiui augant, pradedant valgyti tirštesnį maistą ir daugiau laiko praleidžiant vertikalioje padėtyje.

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) diagnozuojama tada, kai refliuksas sukelia reikšmingus simptomus ar komplikacijas. Tai gali būti:

• Prastas svorio augimas ar svorio kritimas
• Maitinimo sunkumai (atsisakymas valgyti, skausmas valgant, užspringimas)
• Dirglumas, verksmingumas, ypač susijęs su maitinimu
• Mieguistumas, energijos stoka
• Kvėpavimo problemos (lėtinis kosulys, švokštimas, pasikartojančios pneumonijos, apnėjos epizodai)
• Ezofagitas (stemplės uždegimas), galintis pasireikšti skausmu ryjant, kraujavimu (kraujas atpiltame turinyje ar išmatose)
• Vyresniems vaikams: rėmuo (deginimo jausmas už krūtinkaulio), regurgitacija (maisto atrijimas į burną), krūtinės skausmas, lėtinis gerklės skausmas, užkimimas, dantų emalio erozijos.

GERL reikalauja atidesnio gydytojo įvertinimo ir dažnai kompleksinio gydymo, kur mitybos korekcija yra tik viena dalis.

Jeigu refliukso simptomai nėra sunkūs, gali užtekti pakoreguoti mitybą.

Jei refliukso simptomai yra ryškesni, efektyviausi vaistai yra protonų siurblių inhibitoriai (pvz. omeprazolis).

Jei atpylimas rūgščiu turiniu kartojasi du ar daugiau kartų per savaitę ir ilgai tęsiasi, galima susirgti gastroezofaginio refliukso liga.

Gastroezofaginis refliuksas gali būti ne tik suaugusiems, tačiau ir vaikams.

Didžiausią įtaką refliukso atsiradimui turi anatominiai apatinio stemplės rauko pokyčiai, gyvenimo būdo bei mitybos įpročiai.

Pagrindinė anatominė prielaida GERL atsiradimui yra apatinio stemplės rauko nepakankamumas bei diafragmos stemplinės angos skrandžio išvarža (sutrumpintai hiatinė išvarža), kuomet dalis skrandžio išsiveržia aukščiau diafragmos - raumeninės pertvaros, skiriančios pilvo ertmę nuo krūtinės ląstos. Dėl šio anatominio defekto dingsta natūralus barjeras, atsiranda palankios sąlygos vykti gastroezofaginiam refliuksui. Tačiau toli gražu ne visi, kuriems diagnozuota hiatinė išvarža, serga GERL.

GERL pirmiausia diagnozuojama pagal šiai ligai būdingus tipinius simptomus.

Endoskopinis stemplės ir skrandžio tyrimas patvirtina arba paneigia GERL diagnozę.

Jeigu Jums pasireiškia lengvi refliukso simptomai, pirmieji žingsniai, kuriuos turite atlikti, yra mitybos korekcija.

Esant didelei hiatinei išvaržai ar detalesnių tyrimų metu nustačius ryškų skrandžio turinio refliuksą į stemplę, galimas ir operacinis išvaržos gydymo būdas.

Vienas svarbių indikatorių, nurodančių, kad operacija padės ženkliai sumažinti refliukso simptomus yra tai, kad rūgštį slopinantys vaistai (omeprazolis ir kiti šios grupės preparatai) labai gerai ar visiškai panaikina refliukso simptomus.

Maistas, kurį valgome, neabejotinai turi įtakos skrandžio gaminamos rūgšties kiekiui.

Kaip dažnai pastebimas Jūsų rėmuo? 1. 2. 3. 4. 5. Jei pasakėte „taip“ du ar daugiau kartų, tikėtina, kad Jums yra gastroezofaginio refliukso liga. Norėdami pasikonsultuoti su specialistu, susisiekite su mumis. Reikia pagalbos?

Refliuksu vadinamas skrandžio turinio grįžimas į stemplę. Kūdikystėje tai labai dažna ir dažniausiai fiziologinė būsena (vadinamas paprastas regurgitavimas), o vyresniems vaikams refliuksas gali pasireikšti rėmeniu, krūtinės deginimu, kosuliu ar gerklės dirginimu. Svarbiausia tėvams - atskirti įprastą, augimui netrukdantį reiškinį nuo situacijų, kai reikia gydytojo apžiūros ar specifinio gydymo.

Kūdikių apatinis stemplės raukas dar nesubrendęs, jie dažnai maitinami skysčiais ir daug guli - todėl pienas lengvai „pakyla“. Jei vaikas gerai auga, išlieka žvalus, neatsisako maisto ir nepatiria nuolatinio skausmo, tai paprastai laikoma fiziologiniu refliuksu ir praeina savaime iki 12-18 mėn.

Kaip pasireiškia refliuksas?

Maitinkite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Po maitinimo laikykite vertikaliai 20-30 min. Rūpinkitės žindymo technika. Miegas - tik ant nugaros, ant kieto, lygaus paviršiaus. Storosios mitybos priemonės (thickening). Galimas alergeno pašalinimas. Valgyti mažiau, bet dažniau. Nevalgydinti 2-3 val. prieš miegą.

Ką tėvai gali padaryti namuose?

Daugeliu atveju pakanka išsamios anamnezės ir apžiūros. Kai reikia, atliekami tyrimai: pH-impedanso stebėsena (parodo rūgštaus ir nerūgštaus refliukso epizodus), endoskopija (įvertinama stemplės gleivinė, paimama biopsija), kontrastiniai rentgenologiniai tyrimai (tariant anatomines problemas).

Jei refliuksą lydi egzema, kraujosruvos išmatose, stiprus pilvo pūtimas, miego sutrikimai, intensyvus neramumas - įtariamas karvės pieno baltymo netoleravimas. Tokiu atveju gydytojas siūlo ribotą diagnostinę eliminaciją (2-4 sav.) ir vėliau - kontroliuojamą grąžinimą.

Jei kūdikis auga, šlapinasi, yra žvalus ir atpylimai nedideli - dažniausiai tai fiziologinis reiškinys. Kūdikiams saugaus miego taisyklė - lygus, kietas paviršius be pagalvių, volų, pledukų. Čiužinio pakėlimas namų priemonėmis didina uždusimo riziką. Tirštinimas gali sumažinti regurgitaciją daliai kūdikių. Tinkamą būdą ir priemonę (mišinį ar tirštiklį) parenka gydytojas/dietologas; žindomiems - aptarkite, koks tirštiklis tinka motinos pienui.

Ne. Daugeliui pakanka anamnezės ir stebėsenos. Vaistai skiriami tik esant indikacijoms ir apibrėžtam laikotarpiui.

Dauguma kūdikių - taip, iki 12-18 mėn.

Taip, ypač naktimis ir gulint.

Įrodymai nevienareikšmiai. Kai kuriems kūdikiams probiotikai gali sumažinti pilvo diskomfortą, tačiau refliukso jie neišgydo.

Gastroezofaginis refliuksas (GER) yra dažnas reiškinys kūdikiams ir vaikams, pasireiškiantis skrandžio turinio grįžimu į stemplę. Nors daugeliui kūdikių tai yra fiziologinis, laikinas procesas, susijęs su nesubrendusia virškinimo sistema (vadinamasis „laimingas atpylinėtojas“), kai kuriems vaikams refliuksas gali sukelti diskomfortą, skausmą ir net komplikacijas - tai vadinama gastroezofaginio refliukso liga (GERL).

Šiame straipsnyje detaliai nagrinėsime mitybos aspektus, susijusius su vaikų refliuksu, pradedant nuo konkrečių maisto produktų ir maitinimo būdų įtakos, pereinant prie bendrųjų mitybos principų ir baigiant platesniu požiūriu į refliukso valdymą kaip kompleksinę problemą.

Kai reikia, atliekami tyrimai: pH-impedanso stebėsena (parodo rūgštaus ir nerūgštaus refliukso epizodus), endoskopija (įvertinama stemplės gleivinė, paimama biopsija), kontrastiniai rentgenologiniai tyrimai (tariant anatomines problemas).

Jei refliukso simptomai nėra sunkūs, gali užtekti pakoreguoti mitybą.

Lengvo refliukso malšinimui dažniausiai padeda nereceptiniai antiacidiniai vaistai.

Chirurginis gydymas taikomas tik kraštutiniu atveju.

Daugelis kūdikių GELR išauga iki 18 mėn.

Nepermaitinkite kūdikio. Jei kūdikis nuolat permaitinamas, GERL simptomai gali paaštrėti. Taigi, laikykitės gydytojo rekomendacijų, kiek maisto kūdikis turėtų gauti kiekvieno maitinimo metu.

Maitinkite kūdikį dažniau: maždaug kas 2-4 valandas dienos metu ir pagal poreikį naktį (pavyzdžiui, kai kūdikis pabunda) ar kaip nurodė gydytojas.

Mišinio konsistencijos koregavimas.

Sukurkite saugią miego aplinką. Būtina naudoti tvirtą čiužinį, o paklodė turi būti prigludusi. Taip pat čiužinukas turi būti plokščias. Miegui kūdikį guldykite ant nugaros. Guldymas ant šono nėra laikomas saugia padėtimi, nes kūdikiai gali nusiridenti. Visų kelionių automobiliu metu naudokite tinkamą kėdutę. Jei grįžus namo ar kažkur nuvykus kūdikis užmigo autokėdutėje, nepalikite kūdikio joje miegoti.

Tinkamai parinkta dieta ir mitybos įpročiai gali ženkliai sumažinti simptomų dažnį bei intensyvumą, pagerinti vaiko savijautą ir užkirsti kelią galimoms ilgalaikėms problemoms.

Mitybos vaidmuo kompleksiniame refliukso valdyme.

Apibendrinant, mitybos ir maitinimo įpročių korekcija yra pirmo pasirinkimo ir dažnai labai efektyvus būdas valdyti vaikų refliukso simptomus, ypač lengvesniais ar vidutinio sunkumo atvejais. Pradedant nuo konkrečių provokuojančių produktų vengimo ir maitinimo technikos pritaikymo kūdikiams, pereinant prie bendrųjų sveikos mitybos principų formavimo vyresniems vaikams, galima ženkliai pagerinti vaiko savijautą.

Svarbu atminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, todėl kas tinka vienam, gali netikti kitam. Atidus stebėjimas, kantrybė ir bendradarbiavimas su gydytoju bei, prireikus, dietologu, yra raktas į sėkmingą refliukso valdymą. Mitybos pokyčiai turėtų būti įgyvendinami palaipsniui, užtikrinant, kad vaikas gautų visas augimui ir vystymuisi būtinas maistines medžiagas.

Reikia pabrėžti, kad dieta nėra panacėja, ypač sergant GERL. Sunkesniais atvejais gali prireikti medikamentinio gydymo (pvz., vaistų, mažinančių skrandžio rūgštingumą), o labai retais atvejais - net chirurginės intervencijos. Tačiau net ir taikant kitus gydymo metodus, tinkama mityba išlieka svarbiu palaikomuoju veiksniu, padedančiu kontroliuoti simptomus ir gerinti gyvenimo kokybę.

Galiausiai, nereikėtų nuvertinti ir psichologinio aspekto. Nuolatinis vaiko diskomfortas, maitinimo sunkumai gali kelti stresą visai šeimai.

Pirmaisiais metais kūdikiai patiria įvairių negalavimų. Itin dažnas - pieno arba pieno mišinio atpylimas. Šis visiškai natūralus reiškinys dar vadinamas gastroezofaginiu refliuksu (GER). Jei ši liga yra nepastebima ir negydoma, kūdikis gali netekti apetito ir priaugti mažai svorio. Taip pat liga gali sukelti kosulį, vėmimą, kūdikis gali garsiai kvėpuoti (tai vadinama švokštimu).

Nurijus maistą, jis keliauja per stemplę ir patenka į skrandį. Stemplės apačioje yra žiedo formos raumuo, vadinamas sfinkteriu (rauku). Atsivėręs sfinkteris leidžia maistui patekti į skrandį. Taigi, šiam raumeniui nefunkcionuojant tinkamai, pienas arba pieno mišinys su skrandžio sultimis (rūgštimis) vėl patenka į stemplę ir gali sukelti vėmimą.

GERL dažniausiai diagnozuojama atsižvelgiant į simptomus.

Virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija. Stemplės pH ir varžos matavimas. Per kūdikio nosį kišamas kateteris, leidžiantis apžiūrėti visus organus nuo stemplės iki skrandžio.

Palengvinti GERL simptomus galite koreguodami kūdikio gyvenimo būdą.

Vaistas padeda sumažinti skrandžio rūgštingumą.

Rūgštinis refliuksas yra šiuolaikinės visuomenės „rykštė“: dėl intensyvaus gyvenimo būdo, netinkamos mitybos, piktnaudžiavimo alkoholiu, nikotinu ir kofeinu „skrandžio graužimo“ arba rėmens simptomus epizodiškai patiria bene kiekvienas žmogus. Sergant refliukso liga, dažniau kaip du kartus per savaitę patiriamas skrandžio rūgšties atpylimas, graužimo, deginimo pojūtis nuo stemplės iki gerklės ar nosiaryklės, kartumo, rūgštumo skonis burnoje. Refliukso ligos išsivystymą lemia daugybė priežasčių: nuo genetikos iki gyvenimo būdo įpročių. Pastebima, jog daliai žmonių refliuksas paūmėja šiltuoju metų laiku. Tai siejama su pakitusiu dienos režimu, mitybos įpročiais. Ilgi vasaros vakarai, dažni piknikai ir išvykos į gamtą su artimaisiais, kada dažniau mėgaujamės „sunkiu“ maistu ir įvairiais gėrimais, paaštrina rėmens simptomus.

Alkoholis ir nikotinas daugeliui žmonių paskatina skrandžio rūgštingumo padidėjimą. Alkoholis rūgština organizmą ir atpalaiduoja apatinę stemplės dalį, didindamas rėmens riziką. Tuo tarpu nikotinas atpalaiduoja vožtuvą tarp stemplės ir skrandžio, taip pat padidindamas rėmens riziką. Esant nusilpusiam imunitetui, refliukso simptomai paaštrėja. Daugeliu atveju refliukso kontrolei tereikia palaikyti sveikus gyvenimo būdo įpročius, derinant su skrandžio rūgštingumą mažinančių nereceptinių vaistų vartojimu. Specialistai rekomenduoja rinktis antacidinius vaistus, kuriuose yra magnio. Gastrotuss sirupas bei kramtomos tabletės nuo refliukso, kurių sudėtyje yra magnio alginato - puikus pasirinkimas siekiant sumažinti refliukso simptomus, išvengiant nemalonių virškinimo trakto šalutinių poveikių. Gastrotuss mechaniniu būdu sukuria barjerą, kuris neleidžia skrandžio turiniui bei rūgštims kilti aukštyn, tuo pačiu nepaveikia virškinimui reikalingų skrandžio skysčių, todėl nesutrikdo virškinimo proceso.

Refliuksas yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių virškinamojo trakto sutrikimų, kai nurytas maistas iš skrandžio grįžta atgal į stemplę. Kartais ištinkantis refliuksas sveikam žmogui didelių problemų nesukelia. GERL nesunku supainioti su peršalimu. Vaikas skundžiasi ryklės skausmu, kosėja, užkimęs. Kvėpavimo organai pažeidžiami daugeliui gastroezofaginio refliukso kamuojamų vaikų.

Gastroezofaginis refliuksas (GERL) yra būklė, kai apatinis stemplės sfinkteris/raukas tinkamai neužsiveria ir skrandžio turinys, dažniausiai rūgštus, patenka atgal į stemplę. Šis sveikatos sutrikimas labai dažnas ir yra paplitęs net tarp 10 - 20% viso pasaulio gyventojų (dažniausiai vakarų šalyse). Tam tikro laipsnio refliuksas į stemplę, ypač po valgio, yra fiziologinis, t.y. normalus reiškinys, kuris žmogui jokių simptomų nesukelia, yra trumpalaikis ir nevyksta nakties metu. Tačiau gausesnis skrandžio rūgšties atsiliejimas į stemplę ir jos gleivinės dirginimas sukelia deginimo pojūtį epigastriume (duobutėje), už krūtinkaulio ar gerklėje. Rėmuo gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų ar ilgiau, ir dažnai pablogėja po maisto. Kas yra rėmuo žino beveik kiekvienas žmogus ir kartas nuo karto pavalgęs riebaus, aštraus, kepto ar greito maisto pajunta šią nemalonią būseną.

Rėmuo: deginimo jausmas/skausmas už krūtinkaulio epigastriumo srityje. Skrandžio turinio atpylimas.

Kiti simptomai: pasunkėjęs skausmingas rijimas, prikimęs balsas, pykinimas, vėmimas nepraėjus valandai po valgio, žagsėjimas, blogas burnos kvapas, datų ėduonis. Galimi ir negalavimai, nesusiję su virškinimu: gerklės skausmas, sausas kosulys ir kosulio priepuoliai naktį, net dusulio priepuoliai.

Jeigu liga negydoma, nuolat pažeidžiama stemplė ima randėti, todėl ji gali susiaurėti, sutrinka rijimas, o ilgainiui gresia net stemplės vėžys.

Ligai nustatyti atliekamas endoskopinis tyrimas, kartais skiriami ir kiti tyrimai.

Lengvo refliukso simptomų malšinimui dažniausiai užtenka vaistinėse parduodamo nereceptinio vaistinio preparato.

tags: #vaikiskas #refliuksas #dieta

• Kūryba, įkvėpimas ir paveldas
• Specialus prietaisas naujagimio galvai: nauda ir naudojimas
• Studijos Lietuvoje
• Žurnalistas Audrius Bačiulis
• Priežiūra gimdymo metu