Vaikų kūryba dažnai tampa tiltu tarp asmeninių išgyvenimų ir didžiųjų istorinių įvykių. Puikus pavyzdys - Sausio 13-osios įvykių atgarsiai vaikų piešiniuose. „Į kvietimą piešiniuose pavaizduoti taikos ir Lietuvos laisvės siekį atsiliepė visos šalies vaikai“, - prisimenama apie istorinį piešinių konkursą. Tuo metu Dovilė, kuri 1991-aisiais dar tik ėjo į pradinę klasę Kauno Dainavos mokykloje, buvo itin paveikta Sausio 13-osios įvykių, o šiandien jos šeima prisimena tą laikotarpį kaip itin patriotinį.
Vaikų piešiniai buvo pradėti moksliškai tyrinėti prieš maždaug šimtą metų, siekiant aptikti juose laipsniškų pokyčių, rodančių vaiko brendimą ir jo raidos pasiekimus. Viena iš labai stiprių idėjų raidos psichologijoje yra ta, kad vaiko piešinius ir žaidimą galima vertinti kaip universalią kalbą, kuria naudodamasis vaikas pasakoja unikalią ir savitą istoriją apie save ir savo pasaulį.

Ikimokyklinis amžius yra puikus laikas piešti, tuos piešinius tyrinėti ir tais piešiniuž džiaugtis. Svarbu atkreipti skaitytojų dėmesį, kad vaiko piešiniuose atsiskleidžia, kaip vaikas patiria ir suvokia jį supantį pasaulį. Tėvai ir pedagogai kartais nėra tikri, kaip reaguoti į vaiko piešinius, tačiau svarbiausia - išlikti atviriems.
Vaikų kūrybiškumas ir dvasingumas dažnai susipina religinėse bendruomenėse. Pavyzdžiui, minint Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios jubiliejų buvo surengtas mokinių piešinių ir rašinių konkursas. „Piešiniuose vaikai dažniausiai vaizduoja bažnyčios pastatą įvairiais metų laikais, išreiškia savo fantazijas, kaip atrodo Dangaus karalystė“, - pasakoja klebonas Vidas Smagurauskas. Kiekvieno mokinio darbas - gražus prisidėjimas prie bažnyčios šventės, tarsi maža spindinti žvaigždutė bendrame parapijos gyvenime.
Štai keletas faktų apie istorinę Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kuri dažnai tampa piešinių objektu:
| Objektas | Savybės |
|---|---|
| Architektūra | Renesanso bruožai, gotikinė presbiterijos arka |
| Statyba | Akmenų mūro pamatai, molio plytų sienos |
| Statusas | Įtraukta į Kultūros vertybių registrą 1993 m. |
Ne tik vaikai, bet ir talentingi dievdirbiai per amžius kūrė sakralinius objektus, tokius kaip Kalėdų prakartėlės. Ryškiausią pėdsaką paliko Jonas Danauskas, kurio prakartėlės šiandien saugomos įvairiose Lietuvos bažnyčiose. „Tai valstietiškos pasaulio sampratos, doro ir teisingo gyvenimo simbolis“, - apie meistro darbus rašė menotyrininkas Stasys Latonas.

tags: #vaikiskas #paveikslas #baznycia