Kineziterapija nėštumo metu: nauda, rekomendacijos ir saugumas

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuomet organizme vyksta tiek fiziniai, tiek ir emociniai pokyčiai. Nėštumas yra fiziologinė sveikos moters būsena. Šiuo laikotarpiu fizinis aktyvumas dažniausiai mažėja, keičiasi medžiagų apykaita, endokrininės ir kitų fiziologinių sistemų veikla, bendras kūno masės centras, raumenų ir stuburo apkrova. Ne viena besilaukianti mama sutiks, jog nėštumo metu vargina įvairūs fiziniai nepatogumai, netgi skausmas.

Nėščiųjų kineziterapiją, tai speciali kineziterapijos sritis, skirta būsimoms mamoms. Kineziterapija nėštumo metu ir po gimdymo padeda palaikyti harmoningą organizmo sistemų tarpusavio veiklą. Tinkamai įvertinus moters savijautą nėštumo metu, reguliariai atliekant nėščiųjų mankštą ir masažą, nėštumo eiga tampa sklandesnė, gimdymas lengvesnis, o laikotarpis po gimdymo ir atsistatymas greitesnis.

Nėščioji atlieka lengvus kineziterapijos pratimus

Kineziterapijos nauda nėštumo metu

Ilgą laiką sportuoti nėštumo metu buvo nerekomenduojama baiminantis galimų nėštumo komplikacijų. Dabar žinoma, kad tinkamai subalansuotas fizinis aktyvumas nėštumo metu ne tik nekenkia, bet ir yra labai naudingas. Fizinis aktyvumas būsimai mamai yra tinkamiausias būdas sustiprinti sveikatą bei palaikyti gerą savijautą. Užsiėmimai padeda palaikyti gerą fizinę ir emocinę savijautą viso nėštumo metu bei padeda paruošti kūną gimdymui.

Reguliarus fizinis aktyvumas teikia visapusišką naudą visais gyvenimo etapais, taip pat nėštumo metu ir pagimdžius. Kineziterapija nėštumo metu yra naudinga ne tik mamai, bet ir vaisiui. Užsiėmimai salėje teigiamai veikia ne tik moters organizmą, bet ir patį vaisių, užtikrinant pilnavertę kraujotaką, tiekiančią deguonį bei maisto medžiagas.

Fizinė nauda:

  • Sumažina nugaros ir sąnarių skausmus: Kineziterapeutė Gabrielė Dobinskaitė atkreipia dėmesį, kad keičiantis kūno linijoms kinta ir kūno svorio centras, galintis sukelti galūnių tinimą, nugaros ir sąnarių skausmus. Kineziterapeutės vedamos nėščiųjų mankštos palengvina juosmens, nugaros, dubens, kojų skausmus.
  • Gerina kraujotaką ir mažina tinimą: Fizinis aktyvumas vandenyje gerina viso kūno, o nėštumo atveju ir placentos kraujotaką, taigi ir vaisiaus aprūpinimą deguonimi bei maisto medžiagomis.
  • Stiprina raumenis ir gerina laikyseną: Užsiėmimai yra orientuoti į laikysenos gerinimą, nugaros ir dubens srities stiprinimą. Kineziterapeutai stengiasi nėščiosioms padėti įdarbinti visus kūno raumenis, kad padidintų raumenų tonusą. Išskirtinis dėmesys skiriamas pilvo ir dubens raumenims.
  • Paruošia kūną gimdymui: Sustiprėję pilvo ir dubens dugno raumenys padeda greičiau atsistatyti po gimdymo. Nėščiųjų mankšta stiprina ir paruošia gimdymui dubens dugno raumenis.
  • Greitina atsigavimą po gimdymo: Sustiprėję pilvo ir dubens dugno raumenys padeda greičiau atsistatyti po gimdymo, sumažėja galimai nėštumo ir gimdymo sukelti nepatogumai, pavyzdžiui, hemorojus ar šlapimo nelaikymas.

Emocinė nauda:

  • Kineziterapija nėštumo metu teigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę moters būklę.
  • Grupiniai užsiėmimai suteikia papildomos motyvacijos ir kuria draugišką, palaikančią atmosferą, kas svarbu ir fizinei, ir emocinei gerovei.
  • Nėščiųjų masažas padeda būsimai mamai jaustis geriau. Dažnai nėščioms moterims būdinga įtampa, nerimas, kuris susijęs su hormonų kaita, taip pat nemiga, nesugebėjimas atsipalaiduoti.
Moterys bendrauja grupiniuose kineziterapijos užsiėmimuose

Nėščiųjų kineziterapijos rūšys

Nėščiųjų kineziterapija skiriasi nuo įprastos kineziterapijos tuo, kad pratimai yra švelnūs, saugūs, efektyvūs bei pritaikyti prie nėštumo metu vykstančių kūno pokyčių.

Individuali kineziterapija

Individualių užsiėmimų metu kineziterapeutas skiria visą dėmesį tik jums. Jis atlieka išsamų būklės vertinimą ir sudaro pritaikytą programą, atsižvelgdamas į nėštumo trimestrą, sveikatos būklę bei jūsų individualius poreikius. Pirmosios konsultacijos metu yra įvertinama laikysena, raumenų būklė, galimi skausmai ar įtampos zonos. Toliau yra sudaroma pratimų programa, į kurią įeina kvėpavimo, tempimo, pusiausvyros ir raumenų stiprinimo pratimai. Individualūs nėščiųjų užsiėmimai vyksta tik su kineziterapeutu, todėl pratimai yra parenkami individualiai pagal moters nėštumo eigą, kūno ypatybes ir savijautą.

Grupinė kineziterapija

Grupinė nėščiųjų kineziterapija - puiki proga ne tik pasirūpinti savo kūnu, bet ir susipažinti su kitomis nėščiosiomis, dalintis patirtimi bei palaikyti viena kitą. Užsiėmimai vyksta mažose 3-5 mamų grupėse, todėl kineziterapeutas gali stebėti kiekvienos dalyvės savijautą ir pritaikyti pratimus pagal bendrą grupės lygį bei galimybes. Grupiniai nėščiųjų užsiėmimai vyksta mažose grupėse, todėl išlaikomas individualus dėmesys kiekvienai dalyvei. Užsiėmimo metu atliekami įvairaus intensyvumo pratimai, kurie padeda stiprinti dubens dugno, nugaros raumenis. Taip pat daug dėmesio yra skiriama laikysenos gerinimui bei kvėpavimo kontrolei. Pratimai parenkami pagal nėštumo laikotarpį, todėl kiekviena dalyvė juda pagal savo galimybes.

Grupė nėščiųjų atlieka tempimo pratimus

Kineziterapija vandenyje

Kineziterapeutė pasakoja, kad nėštumo metu itin rekomenduojama sportuoti vandenyje. Mankšta vandenyje nėštumo metu naudinga dėl kelių priežasčių. Pirma, fizinis aktyvumas vandenyje gerina viso kūno, o nėštumo atveju ir placentos kraujotaką, taigi ir vaisiaus aprūpinimą deguonimi bei maisto medžiagomis. Dėl vandens plūdrumo, mankštinantis vandenyje jaučiama tik apie 10 proc. savo kūno svorio, todėl sumažėja krūvis nugarai, sąnariams. Be to, vandens slėgis veikia kaip masažas, todėl sumažėja tinimai. Galiausiai vanduo turi raminančių, atpalaiduojančių savybių, todėl gerėja emocinė būklė, kuri, žinoma, taip pat labai svarbi besivystančiam vaisiui.

Kineziterapija vandenyje - tai unikali galimybė nėščiajai užsiimti mankšta nevarginant savo organizmo, nes vandenyje žmogaus kūnas sveria žymiai mažiau. Po baseino pagerėja savijauta, nuotaika, suaktyvėja medžiagų apykaita. Mankšta vandenyje lavina pusiausvyrą, didina raumenų tonusą, stiprina dubens raumenis, gerina medžiagų apykaitą, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Be to, pastebima, kad fizinis aktyvumas vandenyje gerina miego kokybę. Kineziterapeutės teigimu, net ir neturint galimybės vandenyje atlikti specialių pratimų, rekomenduojama plaukioti, nes plaukimas taip pat turi teigiamos įtakos vaisiaus vystymuisi nėštumo metu.

Nėščiosios mankštinasi baseine

Kineziterapijos pratimų skirtumai pagal nėštumo trimestrus

Kineziterapijos užsiėmimai viso nėštumo metu skiriasi. Kiekviename etape moters kūnas keičiasi. Atsižvelgiant į nėštumo trimestrą, išsikeliami atitinkami tikslai, pritaikomos aerobinės ir raumenų stiprinimo treniruotės.

Kineziterapijos tikslai ir pratimai nėštumo trimestrais
Nėštumo laikotarpis Kineziterapijos tikslai Rekomenduojami pratimai ir ypatumai
Pirmas trimestras (1-16 savaitės) Pagerinti kraujotaką, sumažinti nuovargį, išlaikyti raumenų tonusą. Pratimai yra lengvi, švelnūs. Reikia atsargiai dozuoti fizinį krūvį ir parinkti pratimus, kurie nedidintų vidinio pilvo slėgio. Ypač atsargiai reikia dirbti laikotarpiais, kurie atitinka menstruacijas. Nerekomenduojami staigūs judesiai.
Antras trimestras (17-32 savaitės) Gerinti laikyseną, stiprinti dubens dugną bei giliuosius raumenis, paruošti kūną gimdymui. Kūnas stabilizuojasi, todėl daugiau dėmesio yra skiriama laikysenai, dubens dugnui bei giliųjų raumenų stabilizacijai. Tinka visos pradinės padėtys, tik negalima gulėti ant pilvo. Nuo 29-30 nėštumo savaitės, reikia nedaryti pratimų, kurių metu keliamos abi ištiestos kojos.
Trečias trimestras (33-40 savaitės) Didžiausias dėmesys skiriamas gimdymo pasiruošimui. Svarbiausi yra atsipalaidavimo pratimai, dubens dugno raumenų tempimo, pratimai, skirti kryžmens ir klubo sąnarių, dubens ir šlaunies sąnarių ir stuburo bei juosmens paslankumui didinti. Nuo 37 nėštumo savaitės reikia nėščiąją mokyti stangintis, t. y. pratimais ugdyti sąlyginius refleksus.

Pirmosios konsultacijos metu kineziterapeutas įvertina laikyseną, raumenų būklę, galimus skausmus ar įtampos zonas. Konsultacijos metu, prieš pradedant mankštų programą, kineziterapeutas įvertina moterį veikiančius rizikos faktorius, nėštumo eigą, bazinį pasirengimo lygį. Gydytojas įjungia žalią arba raudoną šviesą sportui, o kineziterapeutas sudaro individualią sporto programą, atsižvelgdamas į nėščiosios fizinę būklę, nėštumo trimestrą ir kitus kūno parametrus.

Geriausi kvėpavimo metodai kiekvienam gimdymo etapui

Svarbūs aspektai ir saugumo gairės

Taip, tinkamai prižiūrimi ir pritaikyti kineziterapijos pratimai yra saugūs viso nėštumo laikotarpiu. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mankštintis 150 minučių per savaitę. Vis dėlto nėštumo metu sporto rekomendacijos yra labai individualios, todėl dėl mankštos šiuo laikotarpiu visada geriau pirma pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.

Kada sportuoti galima?

  • Remiantis naujausiomis rekomendacijomis, visos moterys, kurios neturi komplikacijų nėštumo metu, turėtų užsiimti fizine veikla, net jei iki gimdymo nesportavo, turi viršsvorio ar serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu.
  • Nėštumas - ne liga, todėl jo metu nereikėtų nutraukti mėgstamų veiklų, taip pat ir sporto, jei būsima mama iki nėštumo sportavo ir buvo fiziškai aktyvi.
  • Pavojaus atliekant pratimus ar nepageidaujamų pojūčių pavyksta išvengti jei atsižvelgiama į nėščiosios savijautą bei sumažinamas įprastas krūvis nuo 30 % iki 70 %.
  • Dubens dugno raumenų pratimai turi/gali būti atliekami kasdien, tikslu sumažinti šlapimo nelaikymo tikimybę.

Kada sportuoti nerekomenduojama arba reikia nutraukti?

Kineziterapija nėštumo metu yra saugi, bet kai kuriais atvejais užsiėmimus reikėtų atidėti arba nutraukti. Fizinė veikla nutraukiama, jei svaigsta galva, atsiranda dusulys - ima trūkti oro, jaučiamas krūtinės veržimas, jei prasideda kraujavimas iš lytinių takų, atsiranda blauzdų (raumenų) tirpimas, taip pat jei susilpnėja vaisiaus judesiai.

Sportuoti griežtai nerekomenduojama ir tais atvejais, kai yra priešlaikinio gimdymo rizika, ūmus karščiavimas, atsiranda sunki toksikozė, membranos įtrūkimų. Taip pat jei sportuodama nėščioji jaučia ūmius skausmus nugaros, pilvo srityse, didelį nuovargį ar sutrinka rega, ima dažnai susitraukinėti gimda, nėščioji alpsta ar jaučia silpnumą, atsiranda tachikardija, pykinimas, susilpnėja vaisiaus judesiai, pastebimi staigūs kūno temperatūros pokyčiai. Visais šiais atvejais būtina skubi gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija. Prieš pradedant kineziterapinius užsiėmimus rekomenduojama pasitarti su gydytoju akušeriu ginekologu ir įsitikinti ar nėra kontraindikacijų, dėl kurių negalima fizinė veikla.

Gydytojas konsultuoja nėščiąją

Bendrosios rekomendacijos sportuojant:

  • Prieš pradedant lankyti užsiėmimus grupėje, būtina pirminė individuali konsultacija.
  • Pulsas neturi būti didesnis kaip 140 k/min.
  • Stebėti, kad mankšta nepasidarytų „anaerobiška” - nepritrūktų kvapo.
  • Vilkėti medvilninę sportinę aprangą bei avėti spec. avalynę.
  • Nesimankštinti karštą vidurdienį ar šiltame, tvankiame kambaryje.
  • Pradėti sportuoti patariama nuo 2-3 kartų per savaitę po 30 minučių ir palaipsniui ilginti laiką, nepamirštant gydytojo ginekologo pritarimo ir kineziterapeuto priežiūros.
  • Kineziterapeutė atkreipia dėmesį, kad sportuojant nėštumo metu itin svarbu objektyviai įvertinti savo jėgas ir nepersistengti.

Specializuotos programos ir problemų sprendimas

Grupinės nėščiųjų treniruotės su kineziterapeutu - tai specializuotos užsiėmimai, padedantys būsimoms mamoms pasiruošti gimdymui ir palaikyti puikią fizinę savijautą viso nėštumo metu. Šių treniruočių metu daugiausia dėmesio skiriama unikaliems nėščiųjų poreikiams, įskaitant laikysenos pokyčius, raumenų disbalansą ir dubens dugno sveikatą. Pratimai ir tempimo užduotys pritaikomi pagal asmeninius poreikius, o kineziterapeutas užtikrina, kad judesiai būtų saugūs ir efektyvūs.

Dažnai nėštumo metu, dėl nuolat besikeičiančios dubens padėties bei didėjančios apkrovos nugaros raumenims, atsiranda nugaros bei strėnų skausmai, dėl kraujotakos sistemos ir medžiagų apykaitos pokyčių pradeda tinti kojos. Specialių pratimų pagalba neleidžiama atsirasti nugaros skausmams arba padedama juos sumažinti. Taip pat galima taikyti kinezioteipavimą, kuris yra nemedikamentinis būdas skausmo slopinimui.

Pasak kineziterapeutės, gana dažnas reiškinys yra diastazė (pilvo raumenų išsiskyrimas), kai nėštumo metu atsiskiria tiesieji pilvo raumenys ir suardo pilvo sienos vientisumą. Taigi, kineziterapijos užsiėmimų metu skiriamas dėmesys pilvo raumenų stiprinimui. Kineziterapinių užsiėmimų metu yra stiprinami viso kūno raumenys, ypatingą dėmesį skiriant liemens, dubens dugno bei kojų raumenims. Taip pat stiprinami pečių linijos, rankų raumenys, dubens raiščiai, didinamas klubų sąnarių paslankumas bei stuburo ir sąnarių stabilumas. Įtraukiami ir aerobinės ištvermės pratimai, išmokstama taisyklingo kvėpavimo ir atpalaidavimo pratimų.

tags: #fizioterapija #nestumo #metu



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems