Dujinių balionėlių nepilnamečiams savigynai įteisinimo rizika
Diskusijos dėl dujinių balionėlių savigynai įteisinimo nepilnamečiams nuo 14 metų kelia susirūpinimą dėl galimų neigiamų pasekmių. Nors kai kurie Seimo nariai siūlo tokią iniciatyvą, argumentuodami tėvų siekiu apsaugoti vaikus ir siekiu atbaidyti užpuolikus, policija ir kiti ekspertai įžvelgia reikšmingų rizikų.
Policijos departamento duomenimis, 2022 m. Lietuvoje nuo nusikalstamų veikų nukentėjo 1522 vaikai. Nors šis skaičius per pastaruosius trejus metus stabiliai mažėja, bet kokia rizika nepilnamečių saugumui yra svarbi.
Galimos rizikos ir neigiamos pasekmės
Viena pagrindinių policijos įžvelgiamų rizikų yra ta, kad dujiniai balionėliai gali būti naudojami ne tik savigynai, bet ir nusikalstamoms veikoms bei administraciniams nusižengimams daryti. Policija pažymi, kad paaugliai gali norėti išbandyti balionėlius ant savo bendraamžių, siekdami parodyti viršenybę, pasityčioti ar įvykdyti kitus neteisėtus tikslus.
Be to, kyla abejonių dėl nepilnamečių gebėjimo atskirti, kur baigiasi būtinoji gintis ir prasideda savigynos priemonių naudojimas keršto ar kitais neteisėtais tikslais. Tai gali lemti, kad balionėliai bus naudojami ne tik apsiginti, bet ir užpulti ar grasinti.
Kita svarbi problema - nepilnamečių iki 16 metų atsakomybė už padarytus nusižengimus. Jei įteisinus dujinius balionėlius nepilnamečiams iki 16 metų bus pritaikyta atsakomybė, už jų padarytus nusikaltimus ar nusižengimus turės atsakyti tėvai, įtėviai, globėjai ar mokyklų atsakingi asmenys. Tai, pasak policijos, suteiktų nepilnamečiams teisę „be pareigos atsakyti už savo veiksmus“.
Taip pat prognozuojama, kad dujiniai balionėliai gali būti naudojami paauglių žaidimams, pavyzdžiui, pripurškiant dujų patalpose siekiant nutraukti ugdymo procesą ar transporto priemonėse, norint sutrikdyti ekskursiją.
Pareigūnai pabrėžia, kad dujinio balionėlio turėjimas savaime negarantuoja, jog nepilnametis jį panaudos iškilus būtinajai ginties sąlygoms. Pagrindinis veiksnys, lemiantis asmens apsiginimą, yra jo valia ir ryžtas. Be to, nerimaujama, kad piktavališkai nusiteikę asmenys, žinodami apie galimybę paaugliams turėti dujinius balionėlius, gali imtis didesnio galingumo ginklų.
Užsienio šalių praktika
Daugumoje Europos šalių įstatyminė bazė, reguliuojanti dujinių balionėlių įsigijimą, yra panaši į dabartinę Lietuvoje - leidžiama įsigyti tik nuo 18 metų. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Belgija, Danija, Graikija, Airija, Malta, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija, dujiniai balionėliai civiliams asmenims apskritai uždrausti.
Yra ir išimčių: nuo 14 metų balionėlį galima įsigyti tik Vokietijoje, o nuo 16 metų - Latvijoje, Kroatijoje, Serbijoje ir Italijoje.
Statistiniai duomenys
Lyginant 2020-2022 metų statistinius duomenis, stebima tendencija, kad nukentėjusiųjų vaikų skaičius Lietuvoje stabiliai mažėja. 2020 m. nukentėjo 1720 vaikų, 2021 m. - 1614, o 2022 m. - 1522. Tarp nukentėjusiųjų 2022 m. buvo 833 berniukai ir 719 mergaičių.
Taip pat pastebėta, kad 2022 m. mažiau vaikų nukentėjo nuo plėšimų, ženkliai sumažėjo vaikų, patyrusių fizinį skausmą.
2022 metais 84 asmenys (visi pilnamečiai) buvo nubausti už ginklų, įskaitant dujinius balionėlius, nešiojimą neblaiviam. Iš 30 asmenų, nubaustų pagal šį straipsnį, dujinis balionėlis buvo konfiskuotas. Dar 93 asmenys (visi pilnamečiai) buvo nubausti už ginklų, kuriems nereikalingas leidimas (tarp jų ir dujiniai balionėliai), laikymo ar nešiojimo taisyklių pažeidimus. Iš 11 asmenų, nubaustų pagal šį straipsnį, dujinis balionėlis buvo konfiskuotas.
| Metai | Nukentėjusiųjų skaičius |
|---|---|
| 2020 | 1720 |
| 2021 | 1614 |
| 2022 | 1522 |
Kaip išvengti dujų sprogimo namuose – dujų saugos ekspertas
Nepaisant statistikos, rodančios bendrą vaikų nukentėjimo nuo nusikalstamų veikų mažėjimą, siūlymas leisti nepilnamečiams nuo 14 metų turėti dujinius balionėlius savigynai kelia rimtų abejonių dėl galimo šių priemonių netinkamo panaudojimo ir didesnių rizikų visuomenės saugumui.
tags: #vaikiskas #balionelis #susales #sumazejo
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
