Vaikas viduriuoja: kada sunerimti ir kaip padėti?

Viduriavimas, arba diarėja, yra dažnas negalavimas, ypač mažų vaikų tarpe. Dėl nepakankamai susiformavusios virškinamojo trakto barjerinės funkcijos bei dažnesnio kontakto su infekcijų sukėlėjais, maži vaikai, taip pat lankantys darželį, dažniau linkę viduriuoti. Nors viduriavimas dažniausiai praeina namų sąlygomis, svarbu žinoti, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją.

Viduriavimas - tai būklė, kai tuštinamasi dažniau nei įprasta, o išmatos - skystos konsistencijos, vandeningos. Išmatos gali būti košelės ar vandeningos konsistencijos, kartais gleivėtos, žalios, su krauju ar pūliais. Viduriavimas pavojingas tuo, kad iš organizmo pasišalina per daug skysčių ir druskų, sutrinka normali žarnyno mikroorganizmų pusiausvyra.

Dažniausios viduriavimo priežastys vaikams

Vaikų viduriavimo priežasčių yra daug. Pagrindinės yra virusinės ir bakterinės infekcijos.

• Virusinės infekcijos: Dažniausiai jas sukelia norovirusas arba rotavirusas. Norovirusas plinta per užterštą maistą, vandenį ir paviršius arba nuo virusu užsikrėtusių žmonių. Rotavirusinę infekciją sukelia rotavirusai, kuria dažniausiai serga kūdikiai ir vaikai. Ja galima užsikrėsti oraliniu - fekaliniu būdu.
• Bakterinės infekcijos: Sunkų vaiko viduriavimą gali sukelti bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, šigelės (ši bakterija gali būti perduodama per rankas, vandenį ar maisto produktus), salmonelės ar kampilobakterijos.
• Parazitinės infekcijos (helmintozė): Parazitines infekcijas sukelia parazitai, tokie kaip Giardia lamblia arba kriptosporidijos, dažnai perduodamos per užterštą vandenį, maistą arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi.
• Neinfekcinės priežastys: Tokį viduriavimą gali sukelti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, stresas, disbiozė, prasta mityba, neprinokusių daržovių ir vaisių vartojimas, laktozės netoleravimas, dirgliosios žarnos sindromas, celiakija (glitimo netoleravimas), uždegiminės žarnyno ligos (pvz., opinis kolitas), nepageidaujama reakcija į vaistą (kuomet sutrikdoma natūrali bakterijų pusiausvyra žarnyne).
• Mitybos pokyčiai: Žarnyno funkcijos sutrikimas ir viduriavimas gali atsirasti dėl mitybos pasikeitimo. Pavyzdžiui, jei žindymo metu teko mamos pieną pakeisti mišiniu. Toks dietos pasikeitimas gali sukelti viduriavimą, tačiau tai laikina ir praeina pakankamai greitai. Kitas galimas variantas - naujų produktų ir papildomo maisto įvedimas. Tačiau šiuo atveju viduriavimas gali būti arba natūrali reakcija į naujus produktus arba alerginė reakcija.
• Kitos priežastys: Vyresniems vaikams viduriavimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, suvalgius daug netinkamo maisto (saldumynų, kepto ar riebaus maisto). Taip pat viduriavimą gali sukelti stresas, baimė, nervinė įtampa (vyresniems vaikams).

Dažniausiai vaikus kamuoja ūminis viduriavimas dėl rotavirusinės infekcijos. Mažyliui gali pakilti temperatūra, pūsti pilvuką, atsirasti diegliai, pykinti, vaikas gali vemti.

Pirmosios pagalbos principai ir gydymas

Pagrindinis ir esminis principas, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.

Atstatyti skysčių ir elektrolitų balansą yra svarbiausia viduriavimo gydymo dalis. Labai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Tai gali būti vanduo arba specialūs rehidratacijos tirpalai. Dažnai paklausus tėvų, kiek vaikas per dieną išgėrė skysčių, jie nežino arba žino netiksliai. Tad pirmas dalykas, pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti - girdyti jį skysčiais ir būtinai užsirašyti kiek vaikas skysčių išgėrė: imti lapą ir rašyti, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi.

Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas pagal vaiko svorį. Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis (kai vaikas sveikas) apima visus skysčius, kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vanduo, arbata, sriuba, sultys, sultingi vaisiai.

Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų. Laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti. Sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoja visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą.

Po kiekvieno vėmimo ir viduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui, pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą pavėmus, reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.

Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandoms po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių. Taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį. Galima skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu - šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti ir pan.

Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja, reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.

Vaiko mityba. Kai vaikas vemia ir viduriuoja, jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai. Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti, kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (traškučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai. Tėvai labai išsigąsta, kad vaikas nevalgo ir neretai padaro meškos paslaugą vaikui ir sau, pasiūlydami jam maisto, kurį jis labai mėgsta ir dažniausiai tai būna nelabai sveikas maistas, pvz., pica, bulvytės fri, pyragėliai, sūreliai ir pan.

Medikamentai. Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus - organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk, kad jie nekenktų mūsų vaikui ir kad jis pasveiktų. Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą. Vaistai, stabdantys viduriavimą ar vėmimą, gali padaryti nemažai žalos. Vienas dažniausių medikamentų, stabdančių viduriavimą, yra baltojo molio preparatai, tačiau jie taip pat stabdo ir virusų šalinimąsi lauk. Gerosios žarnyno bakterijos (probiotikai) yra svarbios žarnyno mikroflorai atstatyti.

Poilsis ir ramybė. Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina. Net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas - tėvų dėmesys, supratingumas ir globa. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek, kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta.

Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

Nors viduriavimas dažnai praeina savaime, svarbu atidžiai stebėti vaiko būklę, kad nepraleistumėte rimtesnių simptomų. Į medikus tenka kreiptis, jei:

• Pakyla aukšta kūno temperatūra (aukštesnė nei 38,5 ° C).
• Kankina stiprūs skausmai.
• Išmatose yra kraujo ar gleivių.
• Vaikas viduriuoja labai dažnai (daugiau nei 15-20 kartų per dieną).
• Vaikas viduriuoja ilgiau nei 2 dienas, o suaugusysis ilgiau nei 5 dienas (tai vadinamieji aliarmo simptomai).
• Vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.
• Vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus.
• Vaikas yra jaunesnis nei 12 mėnesių ir nevalgo bei negeria keletą valandų.
• Vaikas gausiai vemia.
• Išmatos juodos spalvos.

Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.

Neskubėkite vaiko, sirgusio žarnyno infekcija, leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz., kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas, persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine), virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.

Nors viduriavimas ir yra apsauginė organizmo reakcija, - mat taip jis ginasi nuo kenksmingų medžiagų, - jis gali būti itin pavojingas dėl komplikacijų, kai netenkama daug skysčių. Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai, pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.

tags: #vaikas #viduriuoja #kada #sunerimti

• naujagimio apranga žiemą: tėvų gidas
• sužinokite daugiau apie GIMK mokymus
• Viešo paskelbimo būdu dokumentų įteikimo tvarka
• ar fizinės bausmės veiksmingos auklėjant vaikus?
• Kaip išsirinkti geriausią vaikišką traktorių?