Kaip vaikui padėti atsisakyti čiulptuko: patarimai ir gudrybės
Kad ir kiek dviprasmiškai būtų vertinami čiulptukai, dažnai jie tampa puikiu pagalbininku, lengvinančiu mažylio miegą ar padedančiu lengviau nurimti įtemptose situacijose. Visgi atkeliauja laikas, kai pradedame galvoti, kaip geriausia atsisakyti čiulptuko. Deja, didžioji dalis įprastų atsisveikinimo būdų nėra ne tik pagarbūs vaiko atžvilgiu, bet ir dažnai nemalonūs, tokie kaip čiulptuko ištepimas garstyčiomis ar aitriosiomis paprikomis. Kai kurie jų nesaugūs, pavyzdžiui, čiulptuko įkirpimas, mat dalis čiulptuko gali atplyšti ir sukelti užspringimo pavojų. Žinoma, dažniausias būdas, ko gero, yra tiesiog čiulptuką paimti vaikui nematant ir pameluoti, kad nusinešė pelytė ar kažkas pavogė.
„Siūlyčiau neskubėti su šiais būdais. Pirmiausia todėl, kad mes patys nenorime būti apgaudinėjami, tad kodėl taip norime elgtis su savo vaikais? Vienas svarbiausių Pagarbios tėvystės (RIE) principų - visus pokyčius daryti su vaiku, o ne vaikui“, - pataria D. Šafranauskė.
Ką tai reiškia? Pirmiausia - mes į kiekvieną pokytį įtraukiame ir vaiką, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Kad mes kalbamės sąžiningai ir atvirai, vaikui suprantama kalba, kodėl šis pokytis yra reikalingas ir kaip jis vyks. Toks kalbėjimas leidžia vaikui nusiteikti, būti pokyčio dalimi, o taip pat stiprina pasitikėjimą tėvais ir mūsų tarpusavio ryšiu, nes nieko nėra daroma paslapčiomis.
Taip, tikėtina, kad sulauksime skirtingos reakcijos iš metinuko ir 3 metų vaiko, tačiau įtraukimas ir įsitraukimas yra vienodai svarbus.
Pradėkime nuo… tėvų nusiteikimo
Kad ir koks pokytis lauktų, svarbiausioji dalis - kaip mes, tėvai, dėl jo jaučiamės, Kokios mintys ir nuostatos sukasi mūsų galvose. Todėl prieš pradedant labai svarbu paklausti savęs: „Kodėl to reikia? Ar aš esu užtikrinta/-as dėl šio sprendimo? Ar tai geriausias sprendimas dabartiniu metu?“
Jei pradėdami pokytį jaučiame kaltę, baimę, manome, kad skriaudžiame vaiką ar netikime, kad jam pavyks užmigti be čiulptuko, mažyliai pajaus mūsų abejones, neužtikrintumą, jausis nesaugūs ir tik sunkiau atsisveikins su savo nusiraminimo objektu. Pasitikėkime vaikais, tikėkime savimi ir keliaukime į pokytį besidžiaugdami dėl naujo etapo. Taip, mažyliui reikės pagalbos, tikriausiai bus emocijų ir mes būsime šalia, kad jiems padėtume su jomis išbūti.
Kaip kalbėti su vaiku
Kalbėkime kuo paprasčiau ir trumpiau. Pateikime atsisveikinimą su čiulptuku kaip privilegiją: „Tu augi, jau labai greitai užaugsi tiek, kad galėsi atsisveikinti su čiulptuku. Oho, tai labai didelis pasiekimas!“ Papasakokime, koks bus gyvenimas be čiulptuko: tu išmoksi miegoti be čiulptuko, nebereiks jo pasiimti išeinant iš namų ir pan.
„Jokiu būdu negėdinkime vaiko dėl čiulptuko naudojimo. Juk ne kas kitas o patys jį ir davėme! Neverta pasitelkti ir gąsdinimų, kad, tarkim, bus negražūs dantukai. Vaikai iki galo nesupranta, kas čia per pavojus, tačiau gerai jaučia nesaugumo jausmą, kuris kaip tik skatina nepaleisti savo raminimosi priemonės. Deja, bet tokia komunikacija tarp eilučių sakome vaikui, kad jis kažkoks ne toks, nepakankamas, nedaro to, ko iš jo tikėtumėmės. Dėl šios priežasties tikrai patarčiau vengti panašių išvedžiojimų“, - pasakoja D. Šafranauskė.
Įtraukime vaiką
Vienas svarbiausių žingsnių po pokalbio - apsvarstyti, kaip pokytyje gali dalyvauti pats vaikas, kad niekas nebūtų daroma paslapčiomis. Kad vaikas matytų, kur iškeliavo jo čiulptukas. Galbūt galime prisiderinti prie vaiko interesų ir pasiūlyti atsisveikinimo su čiulptuku ceremoniją? Gal mažyliui patinka balionai ir čiulptukas gali pakilti į orą prikabintas prie baliono, galbūt padovanoti jį šuniukui, o gal apgyvendinti specialioje dėžutėje, kurioje gyvena nenaudojami čiulptukai?
„Nepamenu priešistorės, tačiau su dukromis buvau sutarusi, kad čiulptuką išmes į šiukšlių dėžę, nes ten keliauja nenaudojami daiktai. Jau buvome aptarę, kad atsisveikinsime su čiulptuku, tad keletą vakarų vis paklausdavau: „Ar jau nori išmesti?“ Dukros vis dvejodavo, kol vieną vakarą jaunėlė ryžtingai atsidarė šiukšliadėžę ir ten įmetė savo čiulptuką. Sesė nesiryžo. Ryte ant šiukšlių dėžės dukra rado siurprizą - maišelį kukurūzinių drambliukų (tuo metu tai buvo itin mėgiamas desertas). Antroji dukra čiulptuką išmetė po kelių dienų. Įtariu, kad jai motyvacijos pridėjo tie kukurūzai ant šiukšlių dėžės“, - dalijasi Dovilė.
Nors kukurūzais nemanipuliavau siūlydama jų, kaip apdovanojimą, visai šauni gali būti apsikeitimo strategija, kai vaikas atsisveikina su čiulptuku iškeisdamas jį į savo pasirinktą žaisliuką ar kitą daiktą. Svarbiausia - kuo daugiau sąžiningumo ir atviro vaiko įtraukimo į procesą.
Nepamirškime emocijų
Neapsigaukite, tai, kad vaikas dalyvauja atsisveikinime su čiulptuku, visai nereiškia, kad jis jo nepasiges ar neliūdės dėl jo. Turime prisiminti, kad čiulptukas per visa tą laiką, kol vaikas jį naudojo, tapo tikrai labai artimu vaiko draugu, todėl natūralu, kad šis išsiskyrimo procesas gali sukelti labai daug emocijų. Tai jokiu būdu nėra blogai. Emocijos tik įrodo, kad vaikas atsisveikina, išsiskira, išgedi savo turėto prisirišimo objekto.
Svarbiausias mūsų vaidmuo, šieme procese jį palaikyti, išbūti šalia, priimti emocijas ir liūdesį. Padėti jaustis saugiu tada, kai vyksta šitas pokytis.
Praktika rodo, kad įprastai emocijos dėl čiulptuko jo atsisakius netrunka ilgiau 3-4 dienų ar vakarų, jei buvo naudojamas tik užmigti. Ne tiek ir ilgai, kad būtų verta rizikuoti savo mažylio pasitikėjimu.
Kada ir kaip geriausia atsisakyti čiulptuko?
Vaikų odontologė, viena iš knygos „Stebuklingas dantų pasaulis“ autorių Marija Borisovaitė-Petrulienė, sako, kad čiulptuką reikia rinktis atsakingai, naudoti tik tada, kai reikia, ir atsisakyti bent jau iki vaikas sukanka dveji. „Jeigu čiulptukas naudojamas itin dažnai ir ilgai, gali pakenkti ne tik sąkandžiui, bet ir vaiko kalbai“, - sako vaikų odontologė.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Marija Borisovaitė-Petrulienė - Papasakokite, kaip išsirinkti tinkamą čiulptuką? Ką vertėtų žinoti prieš renkantis? - Kiekvienas kūdikis turi įgimtą čiulpimo poreikį ir tame, kad rinksitės naudoti čiulptuką, nėra nieko blogo, nes jis padeda vaikui nusiraminti ir užmigti. Žinoma, reikėtų neskubėti kišti čiulptuko vos tik gimus kūdikiui, o palaukti, kol susidėliosite žindymo rutiną, kadangi iš pat pradžių čiulptukas gali ją sutrikdyti. Kai kurie kūdikiai išvis atsisako čiulptukų, todėl mamos jaudinasi, kad vaikas čiulpia pirštą, tačiau dėl to nereikėtų nerimauti. Žinoma, galime rasti daug informacijos apie čiulptukų žalą, tačiau, vaikų odontologai ir ortodontai sutaria, jog atsisakius čiulptuko tinkamu metu, neigiamų padarinių neturėtų būti. Čia svarbu kalbėti apie tai, kad tėvai vaikui išrinktų ortodontinį čiulptuką, kadangi netinkami populiarūs čiulptukai gali turėti neigiamos įtakos vaiko žandikaulio ir gomurio formavimuisi.
Ortodontiniai čiulptukai yra plokščiu liežuvėliu, o galiukas apvalus ir imituoja mamos spenelį, kuris yra išgaubtas iš viršaus ir plokštesnis apačioje. Tokie čiulptukai užtikrina, kad vaikas kvėpuos ne pro burną, kas daro neigiamą įtaką sąkandžiui, o pro nosį. Be to, ortodontiniai čiulptukai padeda taisyklingai vystytis viršutiniam žandikauliui ir gomuriui. Svarbu rinktis tinkamą čiulptuką, kad būtų išvengta netaisyklingo žandikaulio ir gomurio vystymosi bei atviro ar kryžminio sąkandžio formavimosi. Pasitarkite su savo gydytoju odontologu, jeigu abejojate čiulptuko pasirinkimu - jis tikrai pasiūlys tinkamiausią variantą. Ir, žinoma, nepamirškite čiulptukų reguliariai keisti, tinkamai prižiūrėti, sterilizuoti atsižvelgdami į rekomendacijas.
- Iki kelerių metų geriausia atsisakyti vaikui čiulptuko ir ką daryti, jeigu pavėluota tą padaryti laiku? - Geriausia čiulptuko atsisakyti iki 2 metų, o pats tinkamiausias laikas tą daryti - kūdikiui esant 6-12 mėnesių, kadangi tuo metu vaikas jau pradeda mokytis kalbėti. Kai kurioje literatūroje, straipsniuose ir tyrimuose nurodoma, kad sąkandžiui čiulptukas nepakenks net ir iki 3-4 metų, tačiau kuo greičiau vaikas jo atsisakys, tuo bus geriau. Kai vaikas paaugęs, čiulptuko atsisakymas gali tapti rimtu išbandymu, todėl mano patarimas - netraumuoti vaiko ir, atsižvelgiant į jo poreikius, atrasti tinkamiausią būdą, kaip atsisveikinti su čiulptuku. Pirmiausia, stenkitės kaip įmanoma mažinti čiulptuko naudojimo laiką. Kai vaikas nusiramina ar užmiega, čiulptuką paimkite. Vėliau čiulptuko, tikėtina, reikės vis mažiau, ypač, jeigu surasite būdų, kaip vaikui nusiraminti be jo - galbūt pakaks vaiką paglostyti, paimti ant rankų ir su juo pabūti.
Galima pabandyti ir prakirpti čiulptuką arba nukirpti galiuką palaipsniui vis mažinant jo dydį - galiausiai vaikui bus nepatogu jį čiulpti, nes jis nebeatliks savo funkcijos, ir čiulptuko nebereikės. Jeigu vaikas paaugęs, galite susitarti, kad čiulptukui jis per didelis (bet jokiu būdu jo negėdinti!) ir pasiūlyti atiduoti mažesniam vaikučiui, čiulptukų fėjai arba netyčia pamesti. Galite derinti kelis būdus ir apdovanoti vaiką miela dovanėle ar palikti laiškelį, kai atsisveikinsite su čiulptuku, tad čia reikalingas ir tėvų išradingumas. Svarbiausia atsižvelgti į vaiką, jo būdą ir pasistengti, kad čiulptuko atsisakymas netaptų trauma.
| Būdas | Aprašymas |
|---|---|
| Susitarkite su vaiku | Kai vaikas yra laikomas pakankamai suaugusiu, galite susitarti, kad čiulptuką padovanosite mažesniam vaikui, kuriam jo labiau reikia. |
| Atpratinkite pamažu | Iš pradžių neduokite čiulptuko dieną, vėliau susitarkite, kad jį duosite tik prieš miegą. |
| Ekstremalus atpratinimas | Vieną dieną čiulptukas gali tiesiog prapulti ir nebeatsirasti. Šis būdas pareikalaus kantrybės. |
| Nemalonaus skonio čiulptukas | Čiulptuką galima patepti druska ar kitu nemėgstamu produktu, kad jis keltų nemalonias sąsajas. |
| Naujų įpročių formavimas | Pasiūlykite vaikui ką nors naujo (pvz., suvalgyti sausainį), kas pakeistų seną rutiną, kurioje buvo čiulptukas. |
| Nukirpkite čiulptuko galiuką | Vaikas pastebės, kad čiulptukas nebėra toks patogus, todėl greitai praras savo vertę. |
| Ruoškitės iš anksto | Nukirpkite čiulptuko galiuką ir apie tai praneškite vaikui, pavyzdžiui, sakydami, kad nuo gimtadienio jis taps suaugęs ir čiulptukas nebeveiks. |
| Čiulptuko slėpynės | Pasakykite vaikui, kad čiulptukas dingo ir leiskite jam ieškoti kartu, kol jis bus pamirštas. |
| Mainai | Pasiūlykite vaikui mainus: naktį ateis čiulptukų fėja ir išmainys čiulptuką į dovanėlę. |
| Nuspręskite kartu | Kalbėkitės su vaiku, klauskite jo nuomonės, kada jis galėtų atsisakyti čiulptuko, ir laikykitės susitarimo. |
Dažniausios tėvelių klaidos:
- Netinkamas laikas atpratinimui (pvz., kai vaikas pradeda eiti į darželį ar atsiranda naujagimis).
- Vaiko gėdinimas ar gąsdinimas, kas gali atimti pasitikėjimą savimi ir sukelti baimių.
- Pyktis ir nebuvimas kantriu, kai vaikas priešinasi.
- Nepakankamas dėmesys vaikui ir pažadų nesilaikymas.
Čiulpimas - tai visiškai natūralus kūdikio refleksas. Net būdamas gimdoje, mažylis jau pradeda čiulpti savo nykštį ar pirštus. Tik gimęs naujagimis mėgsta čiulpti nykštį, čiulptuką ar įvairius daiktus. Tai padeda jam jaustis saugiam, laimingam ir lengviau pažinti supančią aplinką. Todėl poreikis čiulpti ypač padidėja, kai kūdikis atsiduria nepažįstamoje aplinkoje, yra neramus ar pavargęs. Tačiau ilgai užsitęsęs čiulpimas, pavyzdžiui, naudojant čiulptuką, gali sutrikdyti taisyklingą burnos augimą ir sąkandžio formavimąsi.
Mokslininkai neturi vieningos nuomonės, kada būtina atsisakyti šio daikto. Vieni jų pataria tai padaryti dar iki metų, kiti - šiek tiek vėliau. Dauguma vaikų savaime atsikrato šio įpročio būdami 2-4 metų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
