Pasitaiko ir vaikų, ir suaugusiųjų, kurie nori valgyti kreidą, smėlį, ledą ar kitus nevalgomus daiktus. Turbūt, nors kartą gyvenime yra tekę tai patirti - kai mažylis spėja paragauti nevalgomo dalyko - įsideda į burnytę smėlio, sniego, plastilino ar kačių maisto. Medicinoje tai apibūdinama terminu „pika“, šis žodis kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „šarka“. Kai vaikui 18-24 mėnesiai, vaikas ima intensyviai tirti aplinką per burną, ir tai yra normalus raidos etapas. Tačiau, jei šis įprotis išlieka ilgiau, būtina ieškoti priežasčių.

Tokie potraukiai dažniausiai rodo tam tikrų medžiagų organizme trūkumą. Neretas atvejis, kai maži vaikai nuolat paslapčia valgo smėlį. Smėlio, žemės, kreidos, tinko valgymas yra iškreipto skonio apraiška. Tai rodo, kad organizme mažėja geležies atsargų. Trūkstant geležies ar cinko neretai sutrinka skonio suvokimas.
Tėvams reikėtų vaiką nuvesti pas gydytoją, kad jis paskirtų kraujo tyrimus. Pavartojus geležies preparatų, vaikas dažnai nebenori kreidos ar smėlio. Tiesa, kartais smėlio valgymas gali signalizuoti, kad organizme yra parazitų. Leidimas vaikui žaisti daugiabučių namų smėlio dėžėse, švelniai tariant, yra tėvų apsileidimas, nes jos būna užterštos įvairiausiais parazitais.

Pasitaiko atvejų, kai daiktų ragavimas pažįstant pasaulį išlieka ilgiau dėl jutiminių vaiko ypatumų. Vaikas ima ir ragauja purvą, valgo plastiliną, dažus ar laižo sniegą - tai visai kiti, aštresni pojūčiai. Kartais tai gali būti ir psichikos sutrikimas, arba tiesiog būdas atkreipti aplinkinių dėmesį.
Kai vaikas valgo nevalgomus dalykus, svarbu atskirti, ar tai normalus raidos periodas, ar nebe. Niekada jokiomis priemonėmis nebausti vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus. Taip pat verta paminėti, kad mes, suaugusieji, valgome taip, kaip esame įpratę, o maži vaikai valgo įsiklausydami į save. Mes vaikus išmokiname valgyti taip, kaip nereikia valgyti.
Svarbu ne tik diagnozuoti priežastis, bet ir koreguoti kasdienį maitinimą. Geriausias apetito skatintojas - tai alkis. Dažna vaikų „nevalgumo“ priežastis yra per dažnas ir per gausus užkandžiavimas. Jei vaikas privalgo daug užkandžių, jis nenori normalaus maisto.
| Veiksmas | Patarimas |
|---|---|
| Užkandžiavimas | Daryti 3-4 val. pertraukas tarp valgymų. |
| Maisto pateikimas | Dėti nedideles porcijas, leisti vaikui rinktis. |
| Pavyzdys | Valgyti kartu su vaiku, rodyti gerą pavyzdį. |
| Pagalba | Įtraukti vaiką į patiekalų ruošimą. |
Vaikui gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais. Padarykite valgymo laiką laimingą ne tik valgymo prasme, bet ir šilto bendravimo, prieraišumo ir savitarpio supratimo laiku. Jei vaikas nevalgė maisto, nuneškite jį ir nesiūlykite alternatyvių užkandžių. Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį.