Pagalbinis apvaisinimas: kelias į tėvystę ir modernios galimybės
Vaiko gimimas yra vienas didžiausių gyvenimo stebuklų. Šiandien vis dažniau kelyje į šį stebuklą susiduriama su įvairiomis problemomis. Laimei, poroms, kurios susiduria su sunkumais pastoti, yra gydymo būdai, palengvinantys šį natūralų procesą. Pagalbinis apvaisinimas buvo pradėtas naudoti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, kai gimė pirmasis kūdikis, naudojant IVF. Nuo jos sukūrimo, naudojant pagalbinio apvaisinimo technologiją, visame pasaulyje jau gimė daugiau nei 8 milijonai kūdikių.
Kas yra pagalbinis apvaisinimas?
Pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas - tai apvaisinimas, kuomet sėkla yra įvedama į moters makštį arba gimdą specialiais prietaisais, o natūraliam apvaisinimui užtenka tiesiog sueities. Nevaisingumo gydymas apima daug skirtingų metodų ir technologijų, viena dažniausiai naudojamų - pagalbinis apvaisinimas.
Šis apvaisinimo metodas dažniausiai taikomas tuomet, jei vyras serga ligomis, trukdančiomis atlikti normalų lytinį aktą (sueitį) arba sutrikdančiomis jo dauginimosi funkciją. Dažniausiai pagalbinis apvaisinimas taikomas ištekėjusioms moterims, kurių vyrai nevaisingi, retkarčiais - vienišoms moterims arba lesbietėms. Dažniau būna apvaisinama su donoro sėkla, rečiau - su sutuoktinio. Sėkla gali būti įvedama iškart po to, kai gaunamas ejakuliatas, arba paimant specialiomis sąlygomis užšaldytą spermą.
Dirbtinio apvaisinimo procedūra susideda iš trijų etapų. Pirmajame etape iš moters ir vyro paimama sveika genetinė medžiaga (kiaušialąstės ir sperma). Antrasis dirbtinio apvaisinimo etapas - kiaušialąsčių ir spermatozoidų suliejimas, kuris atliekamas laboratorijoje. Trečiasis - užsimezgusių embrionų perkėlimas į moters gimdą. Apvaisinimo procesas yra sudėtingas, tam reikia aukštos kvalifikacijos specialistų ir specialios įrangos.
Kada verta kreiptis dėl nevaisingumo? Diagnostika ir konsultacijos
Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau, arba jei moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė. Taip pat reikėtų kreiptis, jei žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.
Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai. Tiriami abu partneriai. Nevaisingumo gydymas sukelia daugybę emocijų. Laukimas, nerimas ir gydymo proceso reikalavimai gali sukelti nusivylimą, sumišimą ir pasipiktinimą. Kuo daugiau žinosite apie tyrimus ir gydymo procesą, tuo mažiau nerimo ir rūpesčių jausite dėl savo būklės.
Konsultacijos dėl nevaisingumo
Konsultacijų metu gydytojas įvertina abiejų partnerių sveikatos istorijas bei galimas nevaisingumo priežastis ir paskiria reikiamus tyrimus. Konsultuotis rekomenduojama tiek moteriai, tiek vyrui. Suprasdami šios temos jautrumą, dėmesio skiriame ne tik medicininiams jos aspektams, bet ir poros emocinei bei psichologinei būklei.
Kiaušintakių pratekamumo tyrimai
Kiaušintakių būklė - vienas svarbiausių, natūralų pastojimą lemiančių veiksnių. Jų pratekamumo tyrimais, atliekamais pasitelkiant ultragarso arba rentgeno įrangą, nustatomi galimi kiaušintakių užakimai bei pažeidimai ir, jei reikia, parenkamas optimaliausias gydymo kelias - nuo medikamentinės ar chirurginės terapijos iki pagalbinio apvaisinimo.
Išsamūs ir kompleksiniai vyro spermos tyrimai (spermograma)
Spermograma leidžia įvertinti svarbiausius vyro vaisingumo rodiklius - spermatozoidų kiekį, judrumą, formą ir bendrą spermos būklę. Prireikus gali būti atliekami ir išplėstiniai tyrimai, tokie kaip DNR fragmentacijos ar MAR testas. Gauti rezultatai padeda nuspręsti, ar taikytinas natūralus pastojimo būdas, ar reikalingos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tyrimas greitas ir neskausmingas, tačiau labai reikšmingas diagnostikos procese.
Hormonų tyrimai dėl endokrininių sutrikimų
Moterų nevaisingumui įtakos dažnai turi hormonų pusiausvyros sutrikimai - ovuliacijos nebuvimas, policistinių kiaušidžių sindromas ar skydliaukės ligos. Atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai. Gydymas gali apimti medikamentinę korekciją, ovuliacijos stimuliaciją ar gyvenimo būdo pokyčius. Tinkamai diagnozuotas hormoninis disbalansas padidina pastojimo tikimybę.
Amžius ir vaisingumas
Faktai nesikeičia: su amžiumi pastoti tampa sunkiau. Kiaušialąsčių amžius atitinka mūsų pase įrašytą skaičių. Nepaisant to, kad reprodukcinis amžius ilgėja, vis dar reikia dėti nemažai pastangų norint susilaukti vaiko. Todėl vyresnės nei 35 metų moterys jau po šešių mėnesių nesėkmingų bandymų pastoti natūraliai turėtų kreiptis į ginekologą-reproduktologą. Palankiausias amžius gimdyti yra nuo 26 iki 35 metų. Tačiau jei ir sulaukusi 40 metų moteris vis tiek nori tapti sveiko vaiko mama, tokių galimybių yra, nors ir gerokai mažiau. Norint pasiekti gerų rezultatų iki 35 metų, reikia 5 kiaušialąsčių, o po 42 metų - jau 16.
Pagalbinio apvaisinimo procedūros: žingsniai ir metodai
Apvaisinimas įvyksta, kai bent vienas iš spermatozoidų patenka į kiaušialąstės citoplazmą ir apvaisina kiaušinėlio branduolį. Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos (išsiurbiant jas iš folikulų) kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Lytinės ląstelės nėra sukuriamos dirbtinai. Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje sukuriamos idealios sąlygos ląstelių susiliejimui - spermatozoido ir kiaušialąstės pasimatymas.
Intrauterininė inseminacija (IUI)
Intrauterininė inseminacija (IUI) - tai pagalbinio apvaisinimo procedūra, kurios metu specialiai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą. Ji dažniausiai taikoma atvejais, kai pora dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturi visaverčių lytinių santykių arba yra pakitusi spermos kokybė ar gimdos kaklelis. Procedūra trumpa, nereikalauja nejautros ir dažnai atliekama ambulatoriškai. Po inseminacijos lytinis gyvenimas turi būti sustabdomas 3 mėnesių laikotarpiui. Pagalbinio apvaisinimo efektyvumas siekia 7-22 proc. apvaisinant sutuoktinio sėkla, ir 30-60 proc. - donoro sėkla. Nors tai paprastesnis metodas nei apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), tam tikrais atvejais jis gali būti labai veiksmingas. Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ovuliaciją stimuliuojant vaistais.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) - viena pažangiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. IVF dažniausiai atliekamas tada, kai pastoti natūraliai nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo.
Procedūra atliekama keliais etapais: pirmiausia stimuliuojamos kiaušidės, tuomet atliekama folikulų (kiaušidžių) punkcija, apvaisinimas ir embrionų perkėlimas. Šis metodas taikomas visame pasaulyje ir pasižymi dideliu veiksmingumu. Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno, po stimuliacijos vaistais, surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Taip apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje.
Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI)
Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI) - tai procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi - žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma arba kai sperma išgauta chirurginiu (TESA) būdu. ICSI padidina apvaisinimo tikimybę tais atvejais, kai įprastas apvaisinimas nepavyksta.
Ši procedūra reikalauja didelio embriologo meistriškumo ir atsakomybės tam, kad iš tiesų būtų parinktas pats tinkamiausias spermatozoidas. Procedūra yra sudėtinga bei reikalauja aukštų laboratorinių kompetencijų.
Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI)
PICSI yra ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai. Ši procedūra dažniausiai rekomenduojama, kai ankstesnių ICSI bandymų metu embrionai arba neužsimezgė, arba buvo prastos kokybės. Pasirinkus fiziologiškai tinkamesnius spermatozoidus, padidėja tikimybė, kad embrionai vystysis sėkmingai.
Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA)
Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių. Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą - plona adata per odą paimamas sėklidžių audinys ir iš jo išskiriami gyvybingi spermatozoidai. TESA dažniausiai taikoma kartu su ICSI arba PICSI. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių TESA procedūros metu.
Pagalbinės reprodukcinės technologijos
Embrionų šaldymas (vitrifikacija)
„Baltijos Amerikos klinika“ buvo pirmoji Lietuvoje, įdiegusi ypač greitą embrionų ir kiaušialąsčių šaldymo metodą - vitrifikaciją. Šio proceso metu naudojamos specialios apsauginės medžiagos (krioprotektoriai), todėl šaldant embrioną jame nesusiformuoja ledo kristalai, ląstelių vidinė terpė nėra „subraižoma”, nepažeidžiamos vidinės ląstelių struktūros. Tai užtikrina didesnį embriono išgyvenamumą ir kokybę po atšildymo.
Atliekant kiaušidžių stimuliaciją ir folikulų punkciją, dažniausiai gaunama daugiau kiaušialąsčių, o atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūras - daugiau embrionų, nei perkeliama vieno ciklo metu. Tinkamos kokybės pertekliniai embrionai užšaldomi ir gali būti panaudoti vėliau, jei prireiktų papildomo bandymo ar pora norėtų susilaukti dar vieno vaiko. Moksliškai nėra įrodyta, kad užšaldymo-atšildymo procedūra kenkia būsimam kūdikiui. Skystame, žemos temperatūros (-196°C) azote visi biologiniai procesai tarsi sustoja laike. 2008 m., po klinikoje atliktos vitrifikacijos ir atšildytų embrionų patalpinimo gimė pirmasis „vitrifikuotas“ kūdikis Lietuvoje.
Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija)
Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) - tai galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai. Procedūra dažnai atliekama prieš onkologinį gydymą, esant genetinėms ligoms ar nusprendus motinystę atidėti dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos -196°C temperatūroje, todėl jų kokybė išlieka aukšta nepaisant prabėgusio laiko.
Užšaldytų ir atšildytų embrionų patalpinimas (FET)
Tai procedūra, kurios metu į moters gimdą patalpinamas(-i) atšildytas(-i) embrionas(-ai). Tinkamu moters ciklo metu embrionas per ploną kateterį švelniai įvedamas į gimdą. Sėkmės tikimybė tokia pati, kaip ir perkeliant neužšaldytus embrionus, o pora gali pasirinkti tinkamiausią laiką nėštumui planuoti.
Blastocistų auginimas ir patalpinimas
Kai kurie embrionai laboratorijoje stebimi ir auginami iki 5-6 dienų - ši vystymosi stadija vadinama blastocista. Kadangi šį etapą pasiekia tik dalis embrionų, siekiant geriausių rezultatų patartina išsirinkti stipriausius. Blastocistų perkėlimas į gimdą dažnai siejamas su didesne pastojimo tikimybe. Šis metodas ypač tinka atvejais, kai užsimezga keli kokybiški embrionai ir siekiama sumažinti embrionų perkėlimų skaičių.
Pagalbos nevaisingoms poroms būdai nuolat tobulinami, atsiranda vis daugiau galimybių padėti net tais atvejais, kai atrodo, kad padėti jau nebeįmanoma. Viena iš naujausių tendencijų pasaulyje - molekulinės genetikos pasiekimų taikymas poroms, kurios jau turi nesveikų vaikų ar ankstesnių nėštumų metu buvo nustatyta genetinių anomalijų. Tokioms poroms leidžiantys padėti metodai vadinami PGT-A (preimplantacinis genetinis embrionų tyrimas dėl aneuploidijos) ir PGT-M (preimplantacinis genetinis embrionų tyrimas dėl monogeninių / 1 geno mutacijų sukeliamų ligų).
Teisiniai ir etiniai aspektai bei valstybės parama
Jūs turite teisę į dirbtinį apvaisinimą, jei labai sunku arba neįmanoma natūraliai susilaukti vaiko. Dirbtinė reprodukcija yra donoro arba genetinių tėvų spermos ir kiaušidžių (gametų) dirbtinis suliejimas, jei natūraliai yra sunku ar neįmanoma susilaukti vaiko. Jūsų teisė susilaukti vaiko dirbtinio apvaisinimo būdu yra saugoma teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Tačiau darbas su žmogaus ląstelėmis yra susijęs su tam tikrais teisiniais ir etikos klausimais, todėl šios teisės įgyvendinimui gali būti taikomos tam tikros sąlygos ir apribojimai.
Egzistuoja tam tikri etinio pobūdžio apribojimų, pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo procedūra negali būti naudojama žmogaus klonavimui. Neleidžiama pasirinkti vaiko lyties, išskyrus atvejus, kai konkrečios lyties vaikas gali paveldėti genetinę ligą. Jums reikės sudaryti specialų susitarimą su medicinos įstaiga, kad būtų atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra. Informacija apie konkretų dirbtinį apvaisinimą atvejį ir donorystę yra paslaptis. Jei naudojote donoro ląstelę, jūsų tapatybė negali būti atskleista donorui. Jūsų asmeniniai duomenys bus įtraukti ir saugomi nevaisingų šeimų ir dirbtinės reprodukcijos registre, kurį naudoja jūsų pasirinkta medicinos institucija. Šie registrai nėra viešai prieinami.
Lietuvoje dirbtinę apvaisinimo procedūrą iš dalies finansuos valstybė, jei įvykdysite tam tikrus reikalavimus. Jei atitinkate įstatyme nustatytus reikalavimus, valstybė finansuoja pagalbinį apvaisinimą. „Northway" vaisingumo centruose Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) yra teikiamos PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos. SVARBU: jeigu pora kreipiasi į vaisingumo specialistą dėl nevaisingumo priežasčių diagnostikos ar gydymo, esant kitoms, nei anksčiau paminėtoms indikacijoms, taip pat jei jie neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 20 d. įsakyme Nr. V-1447 nustatytų reikalavimų, valstybė nefinansuos jūsų dirbtinio apvaisinimo procedūros.
Specialistų pagalba ir klinikos
Nevaisingumo gydymas - tai jautrus ir atsakingas procesas, kuris prasideda nuo nuoširdaus pokalbio ir abipusio pasitikėjimo. Kiekviena pora yra unikali, kaip ir jos kelias į tėvystę. Su kiekviena pora dirbame individualiai, įsigilindami į jos situaciją, patirtį ir lūkesčius. Mūsų tikslas - ne tik taikyti pažangiausius gydymo metodus, bet ir būti šalia viso proceso metu.
Vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome teikti diagnostikos bei gydymo paslaugas poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problema. „Baltijos Amerikos klinikos“ Vaisingumo centre taikomi patys moderniausi, pasaulyje gerai žinomi vaisingumo problemų diagnostikos ir gydymo metodai. „Northway“ vaisingumo centrai teikia visas pagalbinio apvaisinimo paslaugas: pagalbinį apvaisinimą moters kūne - intrauterininę inseminaciją (IUI), pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF), mikromanipuliacines IVF procedūras ICSI, PICSI, spermatozoidų aspiraciją iš sėklidžių (TESA) ir jų judrumo atstatymą, atvirą sėklidžių biopsiją (Micro-TESE), atliekama embrionų bei lytinių ląstelių vitrifikacija (šaldymas). Vaisingumo centre „Northway" Rygoje vykdomos kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programos. Pagalba yra teikiama pacientams, kuriems reikalingas pagalbinis apvaisinimas su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis, tame tarpe ir vienišoms moterims.
tags: #vlk #dirbtinis #apvaisinimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
