Vaikas po darželio piktas: kodėl taip nutinka ir kaip elgtis tėvams?
Kas vyksta, kai vaiką ištinka pykčio priepuoliai? Vaikas, patiriantis tantrumą, yra žmogus, reaguojantis su savo pirmykštėmis smegenimis, kurios jį skatina pulti, bėgti arba sustingti. Svarbiausia, kad tai nėra valingas vaiko pasirinkimas išvesti tėvus ar pedagogus iš proto - milžiniškas pyktis yra fiziologinė būsena. Tai ne šiaip pyktis... Tai pyktis, baimė, emocinis skausmas ir siekis išgyventi viename.
Kodėl vaikas grįžęs iš darželio tampa „velniuku“?
Pastebite, kad grįžęs iš darželio vaikas dažnai būna irzlus, išlieja susikaupusias emocijas ir sunkiai geba nurimti? Dažniausiai tai didelės sensorinės apkrovos, emocijų laikymo savyje, o kartais - paprasčiausio fizinio nuovargio ar net alkio pasekmė. Vakare pasireiškiantis vaikų irzlumas yra labai dažnas ir visiškai normalus reiškinys. Kai vaikas grįžta į namus, jam saugiausią aplinką, jo emocinė sistema tarsi atsipalaiduoja.
Berniukas darželyje mokosi bendrauti su bendraamžiais: kartu žaisti, gauti tai, ko nori, taip pat ir apsiginti, reikšti nuomonę. Tai vaikui gali kelti nemažai įtampos, varginti, o per dieną susikaupusias neigiamas emocijas paskatinti „išspjauti“ namuose. Tėvams svarbu stebėti tokio elgesio tendencijas. Jei vaikas yra irzlus be aiškios priežasties, greitai susierzina, tai gali būti fizinio nuovargio požymiai.
6 patarimai, kaip padėti savo vaikams kontroliuoti savo emocijas | UCLA sveiko gyvenimo patarimai
Kaip padėti vaikui nurimti ir išmokti valdyti pyktį?
Pirmiausia, tėvai turėtų kelti klausimą, ar vaikas yra pavalgęs, gerai išiegojęs? Psichologė-psichoterapeutė pataria grįžus namo leisti vaikui ramiai pabūti, neapkrauti jo klausimais apie tai, kaip jam sekėsi. Pirmiausia užtenka tik apkabinimo, mielo žodžio, mėgstamo užkandžio ir tylos.
Kuo mažiau kalbėkite - geriausia komunikuoti veidu, kūnu. Prisiminkite, kad tuo metu dirba pirmas vaiko aukštas - reptilijos smegenys, kurios fiksuoja ne žodžių turinį, o balsą. Vaikams labai svarbi rutina, dėl to rekomenduojama nuosekliai laikytis vakarinių veiklų sekos: grįžimas namo - poilsio laikas - vakarienė - vonia - pasaka - miegas. Rutina vaikams suteikia saugumo jausmą.
| Situacija | Rekomenduojamas veiksmų planas |
|---|---|
| Vaikas grįžta piktas | Leiskite jam ramiai pabūti, nesiūlykite gausybės veiklų. |
| Įvyko pykčio priepuolis | Užtikrinkite saugumą, būkite šalia, nepalikite vaiko vieno. |
| Vaikas muša, kanda | Sustabdykite, aiškiai pasakykite „ne“ ir pasiūlykite saugų būdą išlieti pyktį (pvz., pagalvę). |
Ar verta nerimauti dėl vaiko agresijos?
Agresija yra būdinga kiekvienam žmogui - tai instinktyvi elgesio forma, kurios esminis tikslas - savisauga. Svarbu suprasti, kad agresija savaime nėra blogis, tačiau netinkamai išreikšta ji gali sukelti problemų. Nereikia versti vaiko užgniaužti agresiją, nes tai gali virsti autoagresija ir pasireikšti savęs mušimu, skriaudimu, susirgimu kokia nors liga, kuri dažnai yra psichologinės kilmės.
Noriu akcentuoti, kad tantrumai vaikystėje - jokiu būdu nėra sutrikimas. Tai būsena, kuri ateina ir praeina. Tačiau, jei pastebima, kad šios būsenos vis dažniau aplanko vaiką, verta pasikonsultuoti su specialistais. Vaikai mokosi iš mūsų reakcijų, todėl labai svarbu atliepti vaikų emocinius poreikius ne tik priepuolių metu, bet ir apskritai kasdien.
Tėvams labai linkiu atskirti vaikų norus ir poreikius. Jei mums yra žinoma, dėl ko vaiką ištinka įsiūtis, būkime protingesni ir planuokime šiuos dalykus: informuodami vaiką apie tai, kas jo laukia, padėkite jam emociškai pasirengti. Ieškokime kuo daugiau nusiraminimo būdų santykyje su vaiku. Vaiko elgesys kalba apie vaiką, o mūsų reakcija į vaiko elgesį - apie mus, kaip tėvus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
