Paauglys padavė tėvus į teismą dėl sportinio spaudimo
Sportas - sveikata ir suaugusiems, ir vaikams. Tačiau vienam 15-mečiui trūko kantrybė: esą dėl spaudimo be atvangos sportuoti jis savo tėvus ruošiasi paduoti į teismą. TV3 šaltinių duomenimis, vaikas šiuo metu mokosi ir sportuoja užsienyje, mat užsiima profesionalia sporto šaka. Tačiau išvykus prasidėjo nesutarimai su tėvais.
Likę Lietuvoje jie esą iš paauglio griežtai reikalauja, kad vaikas koncentruotųsi į sportą. „Jaučia didesnį spaudimą iš tėvų būtent užsiiminėti sportu konkrečioje srityje, kur iš jo reikalaujama laikytis režimo, neatsižvelgiama į jo prašymus - į pertraukas, poilsio rėžimą, mokymąsi, bendravimą su bendraamžiais“, - paaiškino advokatė Renata Rynkevičiūtė-Jančiauskienė.
Tėvai jaunuoliui nuolaidų nedarė - jam skirtas advokatas
Iš pradžių 15-metis kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Po ilgų bandymų susitarti gražiuoju, tarnyba vaikui skyrė advokatę. Pasak jos, vaikas mėgino tėvus įtikinti, kad sportinis krūvis jam per didelis, taip pat spaudimas ir sportuoti, ir tuo pačiu gerai mokytis - sunkiai pakeliamas. Tačiau tėvai griežtai laikėsi savo nuomonės.
Tada vaikui beliko bylinėtis. „Nėra, kad jis nusprendė ir užsinorėjo. Tėvai tiesiog nenori girdėti arba turi savo tvirtą poziciją, sunku yra įkalbėti - belieka tik kelias į teismą. Mano asmeninėje advokato praktikoje, tokių situacijų nebuvo“, - pridūrė advokatė.
Vaiko teisės ir tėvų lūkesčiai
Nors toks atvejis - byla prieš tėvus dėl spaudimo sportuoti - pirmas, advokatė pasakojo, kad yra ir kitų atvejų Lietuvoje, kuomet paaugliai savarankiškai mėgina apginti savo teises ir paduoda tėvus į teismą. „Dėl nepertraukiamo mokymosi, dėl išlaikymo, dėl gyvenamosios vietos“, - priežastis vardijo R. Rynkevičiūtė-Jančiauskienė.
Pagal Lietuvos civilinį kodeksą, vaikai nuo 14-os metų dėl, jų nuomone, paminamų jų teisių, gali kreiptis į Valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją arba tiesiogiai į teismą. Visgi, kalbinti tautiečiai atžalas, kurie teismui skundžia savus tėvus, vertina neigiamai: „Nenormalu, man atrodo.“ „Kad turi tokią teisę tai normalu, žiūrint ir kaip, ir už ką.“ „Poreikiai labai dideli pas vaikus, jie nežino, kas yra vaikų pareigos tiesiog.“ „Labai blogai - aš keturis užauginau, visi nieko nesakė, visi mokinosi, baigė mokslus. Jokios neturi teisės - vaikai yra vaikai.“
Teisinė pagalba nepilnamečiams ir statistika
Nepilnamečiams vaikams valstybė užtikrina nemokamą teisinę pagalbą, kai jie kreipiasi į teismą dėl savo teisių gynimo, kai yra traukiami administracinėn atsakomybėn ir, tam tikrais atvejais, baudžiamosiose bylose. Šiemet atvejų, kai vaikai prašo teisinės pagalbos, viršija 40-imt. Prieš kelis metus tokių būta gerokai daugiau - per 70-imt. Tiesa, nepilnamečiai teisinės pagalbos prašo ne tik tada, kai nesutaria su tėvais. „Yra buvę atvejų, kai kreipėsi dėl teisinės pagalbos, kai turėjo ginčą su darbdaviu, kai yra susidariusi vienokia ar kitokia skola dėl žalos atlyginimo“, - teigė Valstybės garantuojamosios teisinės pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželiėnė.
Tiesa, nors ne visi vaikų skundai virsta bylomis, pačių skundų vaikų teisėms daugėja. Apie galimai pažeistas jų teises vaikų teisių gynėjams užpernai pranešė virš 190 vaikų, pernai - virš 230, o šiais metais per 10 mėnesių kreipėsi jau 186 vaikai.
Kraštutinė priemonė - teismas
„Teismas - tai yra kraštutinė priemonė. Pirma priemonė, dėl ko vaikai skambina, yra dėl santykių su tėvais, kai kuriais atvejais smurtinės situacijos - ar tai fizinis, ar tai psichologinis smurtas“, - tikino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Tiesa, vaiko teisių vadovė prisimena atvejį, kai 16-os metų vaikas iš nedidelio miestelio taip pat norėjo paduoti tėvus į teismą, mat vaikas buvo labai gabus muzikai, tad norėdami lavinti jo talentą, tėvai kartu su atžala susitarė ir jį užrašė į specialią mokyklą kitame mieste. Tačiau vaikas apsigalvojo. „Pamatė vaikas, kad jam ta mokykla netinka - ar dėl santykių, ar dėl mokymo struktūros, gal dar kokių buvo priežasčių ir vaikas nusprendė grįžti atgal į savo gyvenamojo rajono mokyklą ir tėvai, aišku, nesutiko. Sako, gi tu perėjai - tu turi mokytis“, - pasakojo I. Skuodienė.
Tėvų lūkesčiai ir šeimos nesutarimai
Vaiko teisių vadovė pastebi, kad esminė priežastis, kodėl šeimos narių nesutarimai virsta net bylomis teismuose, ta - jog tėvai kelia pernelyg didelius lūkesčius vaikams. „Visų pirma, pasižiūrėti, ar čia mano lūkestis yra, ar tai čia mano nepabaigti tie būreliai, kurie nebuvo, o gal aš neturėjau galimybės lankyti, gal čia mano lūkesčiai į vaiką“, - patarė tarnybos vadovė.
Beje, iki šiol dauguma lietuvių vaikų bylų prieš tėvus baigėsi taikos sutartimi.
Kodėl klausyti tėvų ar laikytis taisyklių | Eiluotinė vaikų istorija | Įžvelgti meilę už taisyklių Atsakingas
Išlaikymo byla: dukra prieš motiną
Nors ir nutraukė santykius su šeimos nariais, nors ir daugiau su jais nebenorėjo turėti reikalų, tačiau Rimantei (vardas pakeistas) vis tiek teko akis į akį susitikti su savo motina - ši, sulaukusi pensinio amžiaus, dukrą padavė į teismą ir pareikalavo priteisti išlaikymą. „Vaikai privalo rūpintis savo tėvais senatvėje“, - savo ieškinyje teismui nurodė Rimantės motina Natalija (vardas pakeistas).
Moteris tikino, kad su sutuoktiniu yra sulaukę pensinio amžiaus, gauna labai mažas pensijas, kurių net neužtenka „elementariems poreikiams patenkinti“. „Nekilnojamojo turto neturiu, mano vardu yra registruotos dvi transporto priemonės - 18 metų senumo „Volvo“ ir 12 metų senumo „Citroen“, su vyru laikinai gyvename draugų, kurie išvykę į užsienį, bute - kito būsto, kur galėtume prisiglausti, neturime, o išsinuomoti negalime dėl nepatenkinamos materialinės padėties“, - moteris teigė, kad ji taip pat privalo rūpintis neįgaliu sutuoktinio sūnumi iš pirmosios santuokos, o jos dukra „yra darbinga, dirba gerai apmokamą darbą“.
Per mėnesį vos 68,7 Eur pajamų gaunanti pensininkė išlaikymui teisėjų paprašė jai kas mėnesį priteisti po 200 eurų. Tuo metu dukra kategoriškai nesutiko su tokiu reikalavimu ir pareiškė, kad nemato pagrindo išlaikyti savo motinos - esą ši sugriovė jos gyvenimą, todėl ji tebenori tik kuo greičiau pamiršti savo vaikystę ir paauglystę, o gimdytojos bei patėvio - net nematyti savo akyse.
Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltą bylą dėl išlaikymo priteisimo išnagrinėję teisėjai stojo į pensininkės pusę - iš dukros priteisė po 100 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Rimantės patirtis ir teismo sprendimas
Ši byla atskleidė, kokios didelės nuoskaudos kankina savo motinos išsižadėjusią ir dabar naują šeimą sukūrusią moterį - Rimantė teigia, kad paauglystėje patyrė ne tik psichologinį bei fizinį smurtą, bet ir net seksualinę prievartą.
„Kai gimiau, mano tėtis tuo metu atliko būtinąją karinę prievolę sovietų armijoje, - teismui nurodė Rimantė. - Buvo dar maža, todėl tokių dalykų negaliu prisiminti, bet žinau, kad man gimus motina vedė su santuoka nesuderinamą gyvenimo būdą, todėl mano tėvų santuoka iširo. Po jos nutraukimo likau gyventi su motina, po kurio laiko ji ištekėjo už kito vyro, mama pagimdė dar tris vaikus, bet vienas jų yra neįgalus.“
Neįgaliuoju vaiku, Rimantės teigimu, motina nesirūpino ir dar 1994 m. nutarė atiduoti į globos namus, o 2005 m. lapkritį parašė pareiškimą, kuriuo oficialiai atsisakė savo neįgalaus vaiko. Tuo metu kiti jos vaikai yra sveiki, dabar jau yra pilnamečiai ir gyvena savarankišką gyvenimą.
„Civiliniame kodekse yra numatyta, kad teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams, - atsiliepime į teisme pareikštą motinos ieškinį nurodė Rimantė. Ir paaiškino, kodėl ši įstatymo nuostata turėtų būti taikoma būtent jai. - Motina manimi nesirūpino, neauklėjo ir neprižiūrėjo, o kadangi ji vengė atlikti motinos pareigas man būnant nepilnamete, manau, turėčiau būti atleista nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingą motiną.“
Anot Rimantės, nors ji ir užaugo kartu su motina, tačiau esą „ji su patėviu tik tenkino minimalius fiziologinius poreikius - nupirkdavo maisto, drabužių“. „Mano motina su manimi sistemingai elgėsi žiauriai, nesudarė palankių sąlygų visapusiškai vystytis, neparengė savarankiškam gyvenimui visuomenėje, - teigė ji. - Tiek motina, tiek patėvis man būnant nepilnamete nuolat naudojo psichologinį bei fizinį smurtą. Kai lankiau mokyklą, motina su patėviu mane už gautą blogesnį pažymį pririšdavo prie stalo, mušdavo metaline sagtimi ar viela, iškeikdavo necenzūriniais žodžiais. Taip buvo žeminamas mano orumas.“
Be to, Rimantės teigimu, fizinį smurtą prieš ją naudojo ir patėvis: „Visa tai vyko motinos akyse.“ „Namuose nebuvo sudaromos sąlygos mokymuisi, kiekvieną dieną nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro jėga mane versdavo atlikti su jų dirbtinių gėlių pardavimo verslu susijusius paruošiamuosius darbus, o jeigu jiems paprieštaraudavau, mane bausdavo diržu ar kokiu kietu daiktu, žalodavo rankas, - Rimantė patirtų nuoskaudų negali pamiršti iki šiol. - Mama ir patėvis neatsižvelgdavo, kad mokykloje man būdavo užduodami namų ruošos darbai - jiems verslas buvo pirmoje vietoje.“
Apie paauglystės metais patirtą pragarą savo namuose prabilusi moteris teigė, kad daugybę metų savyje slėpė didžiulę paslaptį, bet dabar, kai motina pareikalavo ją išlaikyti, ji jau nebegali daugiau tylėti. „Žiaurus elgesys mūsų šeimoje pasireiškė ir tuo, kad patėvis prie manęs nuola seksualiai priekabiavo, visa tai buvo žinoma ir motinai, tačiau į tai ji žiūrėjo atmestinai, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nutrauktas smurtą, seksualinis priekabiavimas, - Rimantė mano, kad motina jos nemylėjo. - Liūdna, bet aš turiu pripažinti, kad užaugau smurtinėje aplinkoje, nuolat buvau išnaudojama, traumuojama tiek fiziškai, tiek emociškai savo patėvio.“
Jos teigimu, nors prieš ją dažniausiai smurtaudavo patėvis, tačiau motina toleravo tokį elgesį su savo nepilnamete dukra: „Ji nesiėmė jokių priemonių nutraukti šį smurtą, nuolatinį fizinių bausmių taikymą, juo labiau - seksualinę prievartą. Toks motinos neveikimas taip pat turėtų būti traktuotinas kaip žiaurus elgesys su savo vaiku, patirtos psichologinės traumas man išliks visam gyvenimui.“
Būtent dėl to Rimantė ir išėjo iš namų, kai tik sulaukė pilnametystės: „Išėjau iš namų, mūsų santykiai nutrūko, o dabar, kai ji sulaukė senatvės, mane prisiminė.“
Iki mirties išlaikyti savo motiną dukra atsisakė - esą ji kas mėnesį turi bankui mokėti įmokas už paimtą paskolą, taip pat draudimo įmokas, daug pinigų išleidžia savo sūnaus lavinimui, taip pat šeimoje yra ir kitų būtinų išlaidų. Rimantė mano, kad motina meluoja, teigdama, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai siekia 68,70 Eur: „Tikėtina, ji turi pajamų, kurių nenurodo, be to, jos sutuoktinis turi sąskaitą Ispanijos banke. Mano motina yra pati kalta, kad šiuo metu yra tokia jos padėtis - reikėjo anksčiau galvoti ir pasirūpinti būsima senatvės pensija.“
Teismo interpretacija ir įrodymai
Į motinos ir dukros nesutarimus įveltas teismas, nors ir pripažino, kad dukra turi pareigą rūpintis tėvais, tačiau pažymėjo, kad vaikai gali būti atleisti nuo šios pareigos, jei tėvai nevykdė savo pareigų jiems.
Teismas stojo į šiuo metu sunkiai gyvenančios pensininkės pusę ir pažymėjo, kad savo tėvų išlaikymu turėtų rūpintis ne tik Rimantė, bet ir savarankišką gyvenimą gyvenantys kiti jos vaikai. O jeigu šie nesutiks prisidėti prie motinos išlaikymo, ši taip pat galės pareikšti ieškinį teisme.
Teismo teigimu, Rimantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių paaiškinimus, jog motina dukros neprižiūrėjo, ja nesirūpino, taip pat nebuvo jokių įrodymų, kad motina žinojo, jog šios sutuoktinis priekabiavo prie nepilnametės podukros. Negauta įrodymų ir dėl prieš nepilnametę naudoto fizinio smurto.
„Kita vertus, pati atsakovė nurodė, kad ieškovė ją rengdavo, slaugydavo, kai ši sirgdavo, išleisdavo į gimtadienius, stovyklas ir pan., todėl remtis jos parodymais apie naudojamą smurtą, seksualinį priekabiavimą - nėra pagrindo, - pabrėžė teismas. - Be to, nelabai suprantama kodėl, jeigu, anot atsakovės, jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, seksualinis priekabiavimas, atsakovė apie tai neprasitarė savo tikram biologiniam tėvui ar kaimynei.“
„Atsakovei neįrodžius, jog ieškovė vengė atlikti savo motinos pareigas ar savo motinos pareigas atliko priešingai atsakovės kaip nepilnamečio vaiko interesais, įvertinęs šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą turtą, šeiminę padėtį, atsakovės kreditorinius įsipareigojimus, mokėtinų kas mėnesį mokesčių sumą, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė turi vieną nepilnametį vaiką, kurį turi išlaikyti, kad ieškovė yra pensininkė, jai reikalinga parama, jog jokių įrodymų, kad ieškovę išlaiko kiti jos du pilnamečiai vaikai, ieškovė nepateikė, jog ieškovė, turi teisę kreiptis dėl išlaikymo priteisimo ir iš kitų dviejų darbingų, pilnamečių jos vaikų, teismas ieškinį tenkina iš dalies“, - sprendime nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas.
„Civiliniame kodekse nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis; Konstitucijoje yra įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą, - pažymėjo teisėjas Virginijus Kairevičius. - Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kuomet asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį.“
Anot teisėjo, teismas turi teisę, o ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus: „Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis ir panašiai, tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams turi būti kaltas, o aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas.“
Rimantės apeliacinį skundą atmetęs teisėjas pabrėžė, kad ji nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, jog „motina jos neprižiūrėjo, ja nesirūpino, taip pat žinojo apie Rimantės patėvio seksualinį priekabiavimą (jei toks ir buvo)“. Nors apie tai teismo posėdyje paliudijo Rimantės motinos kaimynė, tačiau teismas jos parodymais nesirėmė: „Liudytoja asmeniškai Rimantės atžvilgiu naudojamo fizinio, psichologinio smurto ar seksualinio priekabiavimo nematė, o apie galimas įrodinėjamas aplinkybes žino tik iš atsakovės žodžių. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus Rimantės parodymus, jog jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas ir tuo labiau seksualinis priekabiavimas.“
Teismas pabrėžė, kad nors tarp motinos ir dukros kilo ginčas, tačiau nenustatyta, jog motina nesirūpino, neauklėjo savo dukros ar netinkamai atliko motinos pareigas. „Pažymėtina, jog Rimantė pati nurodė, kad imotina ją augino, rengdavo, slaugydavo, kai ji sirgdavo, išleisdavo į gimtadienius, stovyklas, o tai, jog, pasak apeliantės, ji buvo verčiama dirbti pradėtame motinos dirbtinių gėlių versle, taip pat nepatvirtina, jog motina vengė atlikti savo pareigas nepilnametei dukrai“, - teisėjas V. Kairevičius pažymėjo, kad Rimantės motinai yra reikalinga parama ir dukra privalo ja pasirūpinti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
