Vaikas nepaleidžia mamos darželyje: kaip padėti mažyliui adaptuotis?

Nusprendėte leisti mažylį į vaikų darželį. Svarbus etapas, laukiantis visos šeimos - mažylio adaptacija vaikų darželyje.

Vaikų darželio pradžia - tai didelis pokytis visai šeimai. Psichologine prasme - tai didelis virsmas šeimoje, tai atsiskyrimo procesas, kuris tėvams kelia stiprias emocijas. Kyla nerimas, liūdesys, baimė. Tėvai dažniausiai nerimauja, kad vaikui nutiks kas nors tokio, ko nenutiktų būnant su jais. Iš esmės tėvai nebegali vaiko apsaugoti nuo išorinio pasaulio ir tai sukelia nemažai išgyvenimų. Nerimas dėl naujos patirties darželyje yra visiškai natūralus dalykas, svarbiausia iš anksto ruoštis šiam įvykiui, atkreipti dėmesį ir į savo, kaip tėvų, emocinę būseną.

Kartais tėvai turi užsilikusių asmeninių skaudžių patirčių, susijusių su darželio lankymu, tuomet kylantys jausmai yra ne tik apie dabartinę situaciją, bet ir apie neišspręstus vidinius skaudulius. Dažnai tėvai ima bandyti apsaugoti vaiką nuo savo išgyventų patirčių ir tarsi praranda realybės matymą, kad vaiko patirtis gali būti visai kitokia. Taigi ypač svarbu atskirti savo patirtis nuo vaiko, pasirūpinti savo psichologine būsena, pasidalinti ja vienas su kitu šeimoje, išsakyti garsiai, kas labiausiai kelia nerimą ar baimę ir pagalvoti, su kuo tai susiję, kiek tai atitinka dabartinę realybę.

Tėvai turi ruoštis darželiui kaip ir bet kokiam didesniam gyvenimo įvykiui. Todėl svarbu apgalvoti ruošiantis darželiui ir tam daugiau skirti laiko:

  • Vienas svarbiausių dalykų - domėtis vaiko raidos etapais, neskubinti savęs ir vaiko eiti į darželį, jeigu nei jūs, nei vaikas tam nesate pasiruošę.
  • Svarbu žinoti ir vaiko psichologinės raidos etapus ir neskubinti darželio lankymo, jei vaikas išgyvena stiprų atsiskyrimo nerimą.
  • Adaptaciją bendrai palengvina ir pasitikėjimas savo vaiku, jo adaptaciniais gebėjimais, tikėjimas galimybe mokytis ir išmokti, kaip komunikuoti apie savo poreikius kitiems, kaip prisitaikyti, kaip megzti santykius su kitais vaikais ir suaugusiais.
  • Palengvinti atsiskyrimo sukeltą nerimą gali tinkamas susipažinimas su darželiu, auklėtojomis, vidinėmis taisyklėmis, kad atsirastų pasitikėjimo jausmas.
  • Vaiką palikti darželyje lengviau, kai darželis matoma kaip saugi ir patikima vaikui vieta, o šie jausmai dažniausiai atsiranda su laiku.
  • Dalijimasis informacija, kalbėjimasis, žinių suteikimas sukuria pasitikėjimu grįstus santykius su auklėtojomis, kurie palengvins tėvų ir vaiko savijautą adaptacijos laikotarpiu.
  • Svarbiausia neignoruoti savo kaip tėvų jausmų, nebijoti pasidalinti savo patirtimis su pedagogais, klausti ir domėtis.
  • Atsakymai į rūpimus klausimus padės išsklaidyti baimes ir nerimą. Net ir paprasčiausi atsakymai į rūpimus klausimai gali padėti palengvinti tėvų adaptacijos procesą.
  • Svarbu reflektuoti savo atsiskyrimo patirtis. Prisiminę savo darželio ar mokyklos pradžios patirtis galite atrasti nemažai užsilikusių neišspręstų skaudulių, nuo kurių dabar bandote apsaugoti savo vaikus. Todėl atsiverdami ir pripažindami sau skaudžius dalykus galite iš jų išsilaisvinti ir lengviau priimti naujas patirtis.

Pradėkime nuo to, kad nuo pat pirmos kūdikio dienos svarbiausias žmogus jam būna mama. Kaip elgtis turėtų mama, kad vaikui augant jis neprisirištų tik prie jos vienos? Kūdikystėje svarbiausia mamai išmokti atpažinti vaiko poreikius ir kuo greičiau juos patenkinti. Jeigu mama patenkina vaiko poreikius tada formuojasi saugus prieraišumas, pasitikėjimas mama. 4-5 mėnesį kūdikis ima skirti šeimos narius nuo svetimų. Taigi svarbu, kad kūdikis socializuotųsi ir būtų ne tik su mama. Nėra vieno recepto tinkamo visoms mamoms, kaip auginti vaiką, kad jie būtų neprisirišę prie mamos. Vaikai skiriasi savo jautrumu ir poreikiu nuolat turėti mamą šalia. Vaikui augant mama turėtų pasakyti, kada išeina ir kada maždaug sugrįš vaikui suprantama kalba. Neturėtų būti netikėtų ilgų mamos dingimų iš vaiko gyvenimo.

Ar apskritai čia yra mamos „indėlis“, kad paaugęs (dvejų metų) vaikas nenori pasilikti nei su tėčiu, nei su kitais šeimos nariais, verkia, kai mama išeina? 2 metų vaikas natūraliai geriausiai jaučiasi su mama (pagrindiniu globėju/augintoju), taip pat ir vaiko ašaros yra natūralu, kai ji išeina. Svarbiausia, kaip vaikas elgiasi toliau. Jei vaikas greitai nusiramina ir toliau užsiima mėgstama veikla, ar noriai bendrauja su aplinkiniais. O mamai grįžus, pasitinka ir noriai žaidžia, pasakoja ką veikė, tada bėdos nėra. Svarbiausia, kaip vaikas jaučiasi be mamos. Net jau 2 metų vaikai gali gudraut ir žino, kad reikia daugiau paverkti ir mama niekur neis arba pasiims kartu. Kodėl vieni vaikai atsisveikina su mama lengviau, o kiti sunkiau, priklauso nuo vaiko įgimto jautrumo, temperamento, turimos patirties, kaip sekėsi išbūti, kai buvo paliktas, kiek vaikas gerai jaučiasi su kitais artimaisiais ir kokį ryšį turi su kitais žmonėmis (tėčiu, močiute ar aukle).

Jei jau susidūrėme su tokia situacija, kaip turėtų elgtis mama? Ar profilaktiškai vaiką bent valandai palikinėti su tėčiu? Ar laukti, kol jis „išaugs“? Reiktų elgtis, kuo natūraliau ir pagal vaiko ir mamos poreikius. 2-3 metų vaikai iš tikrųjų turi daug norų, nevaldomų emocijų. Tad visą laiką 24 val. išbūti yra sunku su mažais vaikais. Tad mamai pravartu kartais palikti vaiką tėčiui ar kitų artimųjų priežiūrai. Svarbiausia su vaiku atsisveikinti kuo greičiau ir, jei jau supranta, pasakyti, kada grįš. Pvz.: kai pamiegosi pietų miegelio, grįšiu. Galima kurti savo atsisveikinimo ritualą, tik kuo trumpesnį. Tas, kas lieka su vaiku, smagiai atsisveikina ir kuo greičiau stengiasi nukreipti vaiko dėmesį prie įdomios veiklos - kaladėlių, knygučių ir t.t. Jei mama visą laiką bus su vaiku, ji pervargs, bus pikta ir negebės skirti produktyvaus dėmesio vaikui.

Kokios dažniausios priežastys būna tokių įgeidžių būti tik su kažkuriuo vienu iš tėvų? Vaikui vienu metu sunku būti su abiem tėvais, tada jis ima konkuruoti dėl tėvų dėmesio sau. Vaikam paprasčiau ir lengviau bendrauti vienu metu su vienu iš tėvų. Tas, kuris labiau patenkina vaiko poreikius, moka smagiau užsiimti su vaiku tas ir tampa mėgstamiausiu. Vaiko prisirišimas prie žmonių didėja nuo smagaus laiko leidimo kartu.

Kada tai dažniausiai pasireiškia ir kada praeina? Vaikui mama labai svarbi iki 1 metų ir paskui poreikis sustiprėja apie 3 m. Jei vaikas saugiai jaučiasi su mama, kai išmoksta vaikščioti ir tyrinėti pasaulį, mamos reikia šiek tiek mažiau. 3 metais vaikai jau turi atmintį, su kuo smagiau laiką leisti kartu, tad jau gali rinktis, su kuo labiau nori būti. Dažniausiai prisirišimas apie 3 metus sustiprėja prie priešingos lyties tėvo. O nuo 4-5 metų vaikai ima daugiau rasti bendrų veiklų su savos lyties tėvu.

Pasitaiko situacijų, kai vaikas ne tik nenori likti su tėčiu, bet ir nenori, kad tėtis jį praustų, maitintų ir pan. Kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis tėtis? Imtis iniciatyvos? Rodyti, kad jam liūdna dėl to? Manipuliuoti vaiko jausmais tikrai nereikia. Tėčiai pirmiausia turėtų pradėti daugiau žaisti su vaikais. O tada žaidimai gali prasitęsti vonioje, rengiantis, prausiantis, valgant. Reikia būti kūrybingiems ir tikrai pelnysite vaikų dėmesį. Tėčiai jei nori, tikrai sugeba būti gerais žaidimų draugais. O nuo čia jau tik vienas žingsnis prie pareigų vykdymo.

Ką daryti, jei vaikui tokie įgeidžiai atsirado netikėtai. Tarkime, grįžus po atostogų dvejų metų vaikas nebenori ne tik į darželį, bet ir pasilikti su močiute? Ką daryti tokiu atveju? Mažiau traumuosite vaiką, jei pradžioje kurį laiką neleisite į darželį, iki atsiras vėl saugus prieraišumas prie mamos ir vaikas gebės likti pas močiutę. O tada jau vėl pratinti prie darželio. Kitas variantas leisti į darželį ir stebėti, kaip jaučiasi darželyje. Jei vaikai išgyvena stresą, dažniau serga, būdingi nepaaiškinami skausmai. Adaptacija darželyje gali užtrukti iki pusės metų.

Ar tiesa, kad kuo daugiau vaikas praleidžia laiko su mama, tuo sunkiau jam būna su ja atsisveikinti? Nebūtinai. Svarbu ir ką vaikas veikia su mama. Jei mama nuolat užsiima ir skiria maksimaliai individualaus dėmesio vaikui, tada vaikas gali labai norėti likti su mama. Taip pat skiriasi vaikų poreikis bendrauti su kitais vaikais.

Kaip rasti tą viduriuką - kiek dėmesio skirti vaikui, kad paskui jis netaptų „mamyčiuku“? 2-3 metais vaiko didėja poreikis bendrauti su kitais vaikais. Šiuo laikotarpiu naudinga pradėti vaiką vesti į darželį, žaidimų aikšteles. Taip pat kartais vaiką palikti tėčio/močiutės/kitų artimųjų priežiūrai. Niekada nedarykite už vaiką to, ką jis gali pasidaryti pats. Skatinkite vaiko bendravimą su kitais vaikais ir suaugusiais žmonėmis. Mokykite, kaip reikia sveikintis, atsisveikinti. Kaip megzti draugystes, pasisakant vardus.

Kada dėl tokios situacijos jau reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistus? Į specialistus reikėtų kreiptis: Jei vaikas, likęs kitų žmonių priežiūrai, verkia/isterikuoja/sustingsta ir nieko nedaro visą laiką, kol nėra mamos. Jei pradėjus lankyti darželį, vaikui prasideda tikai, mikčiojimas, nepaaiškinami skausmai, naktiniai košmarai, sugrįžta nuolatinis šlapinimasis į kelnes dienos ar nakties metu, nors jau buvo išmokęs sulaikyti.

Prieš ruošiant vaiką į darželį, svarbu pasidomėti, kaip jam sekasi socializuotis.

vaikas žaidžia su kitais vaikais

Kaip pasiruošti darželiui?

  • Pasakokite apie darželį, aiškinkite, kodėl vaikai ten vedami, kodėl jūs norite, kad jis ten eitų. Pavyzdžiui: „Vaikų darželis - tai toks didžiulis namas su žaidimų aikštelėmis, kur mamos ir tėčiai atveda savo vaikučius. Ten jie viską daro kartu - valgo, žaidžia, eina pasivaikščioti. Vietoje manęs ten bus teta - auklėtoja, kuri tavimi rūpinsis, kaip ir kitais vaikais. Darželyje yra daugybė žaisliukų, o su vaikais galėsi žaisti įvairiausius žaidimus“. Arba: „aš labai noriu eiti dirbti, tu jau paaugai ir mums atrodo, kad pats metas tau pradėti eiti į darželį. Ryte aš tave nuvesiu į darželį, o vakare pasiimsiu.

  • Kai einate pro vaikų darželį, linksmai priminkite vaikui, kad jau rudenį (pavasarį) galės jį lankyti. Mažyliui girdint pasakokite giminaičiams ir pažįstamiems apie tai, kaip jūs didžiuojatės savo vaiku, nes jis jau ruošiasi eiti į darželį.

  • Pasakokite vaikui apie vaikų darželio dienos ritmą: kas, kada ir kaip ten daroma. Kuo aiškiau pasakosite, tuo ramiau ir tvirčiau jausis mažylis, pradėjęs lankyti darželį. Klauskite vaiko, ar jis atsimena, ką veiks darželyje, kai visi vaikai grįš iš pasivaikščiojimo lauke, kur pasidės savo daiktus, kas jam padės nusirengti ir ką veiks po pietų? Matysite, ar gerai vaikas suvokė, ar prisimena? Darželyje mažylį dažniausiai baugina nežinia.

  • Kalbėkite su vaiku ir apie sunkumus, kurie gali iškilti vaikų darželyje. Aptarkite, ką tada reikia daryti. Pavyzdžiui: „Jei norėsi atsigerti, prieik prie auklėtojos ir pasakyk: „Aš noriu gerti“, auklėtoja įpils tau vandens. Jei norėsi į tualetą, pasakyk auklėtojai“. Nesudarykite vaikui iliuzijos, kad viską, ko jis užsinorės, auklėtoja išpildys. Paaiškinkite jam, kad grupėje bus daug vaikų ir kartais jam teks palaukti savo eilės. Galite vaikui pasakyti: „Auklėtoja negali padėti apsirengti iš karto visiems vaikams, todėl tau teks šiek tiek palaukti.“ Galima pažaisti darželį su lėlėmis.

    vaikas žaidžia su lėle
  • Būdami kartu su vaiku pirmąsias dienas grupėje, mama ar tėtis turėtų jaustis laisvi ir atsipalaidavę, daug bendrauti su auklėtojomis. Didžiausia nauda vaikui būna ne tada, kai vaiko artimieji patys išgąstingai tyrinėja aplinką, nepaleidžia vaiko rankos, o tada, kai atsipalaiduoja ir vaikas ima jausti saugią atmosferą. Jis turi pajusti, kad auklėtojos - mamos draugės ir kad čia yra saugu. Reikia pastebėti, kad kartais mamyčių sėdėjimas užtrunka per ilgai ir vaikas dar labiau jautrinamas, tik neišvengiamas atsiskyrimas nukeliamas vėlesniam laikui.

  • Gerai, kai vaiko dienos režimas namie sutampa su gyvenimo ritmu darželyje. Reikėtų stengtis ir poilsio dienomis nenukrypti nuo įprastos dienotvarkės. Daugeliui vaikų sunkiausia darželyje miegoti, todėl tokiems vaikams patartina pradžioje darželyje likti iki miego. Apskritai vertėtų nedaryti spaudimo dėl miego, jei jam neramu.

  • Vaikai puikiausiai jaučia, jei tėvai abejoja darželio lankymo tikslingumu. Lengviau ir greičiau prie darželio pripranta tie vaikai, kurių tėveliams vaikų darželis - vienintelė išeitis.

  • Namie žaiskite darželį (mums labai pasiteisino lego duplo), galite ir su lėlytėmis žaisti. Skaitykite knygeles apie darželį.

  • Pasakokite kokia bus dienos eiga ir kada pasiimsite.

  • Mums padejo, kai savo masinytes pradejo nestis i darzeli. Aukletojos pirmas savaites jam teleidzia pasilikt valandai kiekviena diena, bet po truputi didinam laika ir jau prasilauze, dabar net bega i darzeli ir net neapsisuka atgal ate pasakyt. Skausmingas laikotarpis buvo, bet tikiuos ir jums situacija pageres! Svarbu, kad turetu su savim kazka, kas primintu namus, nes tokie mazyliai issiskirti nenori, nes nesupranta ar mama palikus gris ar ne.

  • Manau auklytes turetu daugiau empatijos turet sitam reikale. Beda ta, kad LT darzelio grupeje labai daug vaiku, tikrai neimanoma visu ant ranku paimt. Bet aukletoja turetu "sprest" sita reikala su tevais. Mano sunus buvo absoliutus "rankinukas", tai aukletoja tiesiog pamoke namuose maziau imt ant ranku, apkabint geriau ir pan. Gavau ir as komentaru is darzelio direktores pavaduotojos, kad ale labai nori buti apaikabines, daug demesio reikalauja, o jos negali tiek laiko skirti. Bet pasitaike labai jautrios aukletojos ir skyre tiek demesio kiek reikejo. Verke ilgai... Ir dabar dar kartais tenka tempte nutempti i darzeli...

  • Palengvina trumpi atsisveikinimai, pasakymai, ką mamytė veiks, kol vaikas bus daržely (papusryčiausi, pažaisi ir mamytė tave pasiims).

  • Maniskiai žaisdavo, bet ryte reikdavo kuo greičiau išeiti , nes kitaip sunkesnė diena, tai sutareme ,kad tik įvedus pro duris paduodu vaiką ir išeinu , dukra buvo tokia, kad jei svetimas pakalbindavo tai atrodo nustodavo kvėpuoti, isitempdavo, bet auklyte jai tiko tai auklyte ir paimdavo ją man iš rankų ir nurenkdavo , o as iškart pro duris , jei tik minutę uztrukdavau viskas ašaros , nepaleidžia ir visą dieną ne toks vaikas. Mums gelbėjo būtent personalo supratingumas ir gan greit jau ėjo savo noru, tik reikėdavo gal net metus kuo greičiau išeiti .

  • Tokio amžiaus vaikas labai gerai pajaučia mamos emocijas. Jei pati stresuojat ir pergyvenat, vaikui irgi tas darželis atrodo lyg baubas. Meginkit kuo neutraliau kalbėt apie darželį, aukletojas.

  • Beje, glaustymasis yra visiskai normalu, nes vaikas (ypac buves kasdien tik su mama) - yra iprates prie kontakto - mylavimo, supimo, glostymo ir pan.

Adaptacija vaikų darželyje - tai procesas, reikalaujantis kantrybės ir supratimo tiek iš tėvų, tiek iš vaiko.

Adaptacijos laikotarpiu svarbu bendrauti su auklėtojomis, dalintis pastebėjimais ir rūpesčiais. Bendradarbiavimas su pedagogais gali padėti greičiau ir sklandžiau įveikti sunkumus.

Jei vaikas ilgai ir sunkiai adaptuojasi, svarbu atkreipti dėmesį į jo elgesį namuose, miego kokybę, apetitą. Jei pastebite ryškių neigiamų pokyčių, verta pasikonsultuoti su specialistais.

Kaip paruošti vaiką ikimokykliniam ugdymui ar darželiui: būtini mokytojo patarimai

Niekada negąsdinkite vaiko darželiu! Manome, kad Jums puikiai seksis! Šiame nelengvame Jūsų ir vaiko gyvenimo etape nebūsite vieni. Jums visada pasiruošę padėti profesionalūs pedagogai ir specialistai.

tags: #vaikas #nepaleidzia #mamos #darzelyje



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems