Formuojama lopšelio-darželio kultūra: tradicijos, ugdymas ir bendruomenė
Lopšelis-darželis „Mastis“ Telšiuose švenčia savo veiklos 60-metį. Per šį laikotarpį įstaiga išugdė nemažą būrį telšiškių, kurie, tapę simbolinėmis gervelėmis, pasklido po Lietuvą ir pasaulį. Daugelis jų nepamiršo „Masčio“, augina čia savo vaikus ir provaikaičius, dažnai grįždami į darželį kaip į mielus vaikystės namus.
Viena iš prioritetinių krypčių lopšelyje-darželyje „Mastis“ yra etnokultūros puoselėjimas. Mokytojai tampa etninės kultūros pradmenų ugdytojais, jos saugotojais ir skleidėjais, ypač vertinant tai, kad ne kiekvienoje šeimoje dvasinis protėvių palikimas yra tinkamai vertinamas, puoselėjamas ir perduodamas vaikams. Darželio ugdymo turinys ir veiklos glaudžiai susiję su metų sezoniškumu, kalendorinėmis šventėmis, artima aplinka ir Žemaitijos išskirtinumu. Etninės temos ir medžiaga panaudojama pažintinėje (gamta, papročiai, istorija), meninėje (folkloras, kūrybinė vaiko raiška, tautodailė), žaidybinėje (liaudies žaidimai), komunikacinėje (tautosaka), darbinėje ir vaidybinėje veikloje.
Įstaigoje įkurta senovinių rakandų, namų apyvokos daiktų, liaudies meno dirbinių „Seklytėlė“. Lankydamiesi „Seklytėlėje“ vaikai gali susipažinti su liaudies menu, amatais, taip pat išbandyti ir palaikyti rankose eksponatus. Direktorės teigimu, žemaičių kalbos vartojimas, jos autentiškumo atskleidimas ir etninio paveldo unikalumas yra ypač svarbūs darželio bendruomenei.
„Mastis“ plėtoja ne tik įprastas, bet ir unikalias, pačių sukurtas tradicijas bei šventes. Mažieji įstaigos skaitovai yra pelnę daugybę apdovanojimų Lietuvos vaikų ir moksleivių - lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų - konkursuose „Tramtatulis“. Darželio mokytojai taip pat susibūrė į ansamblį, dainuoja šventėse ir dalyvauja konkursuose. Kitos darbuotojos dalijasi gėlių ir vaistinių augalų auginimo paslaptimis, kuria rankdarbius ir prisideda puošiant įstaigos erdves.
„Masčio“ kolektyvas vienija 27 žmones, ir kiekvienas čia yra svarbus. Ilgamečiai darbuotojai, paskyrę įstaigai daugiau nei 30 metų, yra mokytojai D. Bumblauskaitė, J. Jankauskienė, Vilija Kergienė, J. Rubavičienė ir A. „Jų ir likusių darbuotojų dėka atsakingai ir su meile ugdomi 111 vaikų, saugomos tradicijos“, - sakė D.
Raseinių lopšelis-darželis „Saulutė“ aktyviai dalyvauja sveikatą stiprinančio ugdymo veiklose. 2025 m. lapkričio 3 d. įstaiga dalyvavo nuotolinėje respublikinėje metodinėje praktinėje konferencijoje „Sveikas vaikas - stipri pradžia: universalus požiūris į sveikatos ugdymą ikimokykliniame amžiuje“. Konferencijoje patirtimi dalinosi ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Reda Jocienė, pristatydama pranešimą „Sveikas maistas-sveikos gyvensenos dalis“. Raseinių lopšelis-darželis „Saulutė“ priklauso sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui ir yra pripažintas Aktyvia mokykla.
Siekiant ugdyti visapusiškai sveiką vaiką, į ugdymo procesą integruojamos sveikos gyvensenos vertybės. Šios vertybės formuojasi per kasdienį patyrimą, žaidimą, suaugusiųjų pavyzdį ir bendruomenės atmosferą, o ne per vieną pokalbį. Darželyje vaikai turi unikalią galimybę atrasti sveiko maisto pasaulį - pažinti, paragauti, išmokti rinktis.
Sveikos mitybos kelyje taikomas patyriminis ugdymo metodas, grindžiamas realiomis patirtimis, kaip iš sėklos išauginamas sveiko maisto produktas. Ikimokyklinukai stebi daržovių auginimo procesą iš arti ir patys prie jo prisideda. Gaminimas kartu yra dar vienas būdas paskatinti vaikų domėjimąsi daržovėmis ir norą jų paragauti. Veiklos metu prisimenamos daržovių savybės ir jų nauda sveikatai, lavinami smalsumo, stebėjimo, lyginimo, ragavimo ir kalbėjimo gebėjimai. Per maisto ruošimą ugdomas bendradarbiavimas, kantrybė ir higienos įgūdžiai.
Darželyje vaikai tyrinėja, kas nutinka kukurūzų grūdeliui jį kaitinant, stebi, klauso, apibūdina pojūčius ir pastebėtus pokyčius. Vaikai praturtina žodyną sąvokomis: šiluma, sprogsta, spragėsius, garas, traškus. Kepdami drauge „popkornai“ skleidžia savotišką muziką, kur kiekvienas kukurūzas turi sau būdingą garsą. Kepimas vaflinėje visada sukelia vaikams daug emocijų - garsai, kvapai, laukimas - tai visapusiškai juos įtraukiantis procesas.
Vaikai dalyvauja nuo pradžios iki pabaigos: maišo tešlą, pila į vaflinę, stebėja, ragauja, kalba apie sveikus ingredientus, naudojant viso grūdo miltus ir mažiau cukraus. Veiklos metu ugdomi bendravimo, bendradarbiavimo bei savarankiškumo gebėjimai, lavinami kalbiniai įgūdžiai, įvardijant ingredientus, jų savybes, kvapus, skonius ir tekstūras.
Vaikai išsako mintis, ar galima iš turimų vaisių ir daržovių sukurti „paveikslą“. Jie vardija žinomus vaisius ir daržoves, spėlioja, kokias figūras, veidukus ar gyvūnus galėtų sukurti. Vaikai dėlioja, komponuoja, kurdami „valgomą paveikslą“. Kūrybinio proceso metu stebimi ir klausinėjami vaikai apie jų kūrinius, prašoma apibūdinti formas, spalvas, kvapus. Prieš suvalgant savo meną, vaikai pristato bendraamžiams savo lėkštes, pasako kūrinio pavadinimą ir iš ko kūrė. Veikla skatina vaikų kūrybiškumą, pojūčių pažinimą ir pozityvų santykį su sveiku maistu.
Aptariama sulčiaspaudės paskirtis ir saugus naudojimas. Nusiplovę obuolius vaikai paeiliui deda obuolių gabalėlius į sulčiaspaudę, stebi, kaip iš vaisiaus išteka sultys, kaip keičiasi garsas, kvapas, spalva. Vaikams ragaujant ką tik išspaustas sultis aptariamas skonis, ar saldu, ar rūgštu, ar tokias sultis norėtų gerti dažniau, kodėl jos vadinamos „vitaminų šaltiniu“. Vaikai bando dalintis žiniomis, kodėl sveika gerti natūralias sultis ir kuo jos skiriasi nuo pirktinių.
Skatindama bendrystę, įstaiga organizuoja bendrą vaistažolių arbatos rinkimą, ruošimą ir gėrimą. Arbata skaniausia iš pačių užsiaugintų vaistažolių, kurias ikimokyklinukai prižiūrėjo, stebėjo jų augimą ir nurinko. Gerdami arbatas vaikai susipažįsta su kvapais, spalvomis, skoniais, pradeda suvokti priežasties-pasekmės ryšį - pasodino sėklą → prižiūrėjo → užaugo → galima panaudoti. Vaikai įgyja patirtį apie sveikatos stiprinimą natūraliu būdu.
Ugdytiniai turi galimybę pamatyti, pauostyti, paragauti pačių užsiaugintų ir tėvelių dovanotų ramunėlių, čiobrelių, mėtą, liepų žiedų, kmynų arbatų. Ši veikla padeda vaikui užmegzti ryšį su gamta, lavina pojūčius, skatina smalsumą ir atsakomybę, ugdo sveikos gyvensenos pagrindus ir teikia bendravimo džiaugsmą.
Aptariama, kad ir namuose vaikai kartu su tėveliais sodino, džiovino, degustavo ir atnešė į darželį vaistingųjų augalų. Darželyje užaugintus daigus dovanojamos šeimoms į namus. Namuose augindami moliūgus vaikai stebėjo moliūgo augimo etapus, mokėsi prižiūrėti augalą: laistyti, stebėjo jo pokyčius. Su tėveliais išbandė moliūgo panaudojimą virtuvėje: sriubai ar kepiniams. Tėveliai fotografavo šeimose išaugintas daržoves.
Veikloje, kai mamos kartu su vaikais gamina salotas darželyje, ugdomas vaikų sveikos mitybos suvokimas ir pozityvus požiūris į sveiką gyvenimo būdą. Vaikai, stebėdami ir praktiškai dalyvaudami gaminimo procese, įgijo praktinių įgūdžių, lavino savarankiškumą, atsakomybę ir bendradarbiavimo gebėjimus. Kiekvienas pasodintas augalas, išgerta arbatos puodelio šiluma ir nuoširdi šypsena - tai maža sveikatos sėkla, iš kurios dygsta stipri, gyvybinga bendruomenė.
tags: #lopselio #darzelio #kultura #formuojama
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
