Vaikų pilietybės teisės: principai ir Lietuvos taikymai

Pilietybė yra suverenios valstybės atributas. Ji nėra vien formali teisės kategorija, ji visada neatsiejamai susijusi su suvereniteto, nacionalinio identiteto, politinės santvarkos, asmens teisių klausimais. Europos konvencija dėl pilietybės nustato, jog pilietybė yra teisinis ryšys tarp asmens ir valstybės, kuris nenurodo asmens etninės kilmės. Pilietybė neretai suprantama kaip nuolatinis teisinis ar politinis teisinis asmens ir valstybės ryšys. Antai V. Vadapalas rašė: „Pilietybė laikoma nuolatiniu teisiniu ryšiu, kuriuo asmuo susijęs su valstybe nepriklausomai nuo to, kur aš asmuo bebūtų“.

1989 m. Vaiko teisių konvencijos nustatyta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę saugoti savo identitetą, įskaitant pilietybę (8 str.). Vis dėlto valstybės nėra visiškai laisvos savo nacionaliniais įstatymais ar sudarytomis tarptautinėmis sutartimis nustatydamos pilietybės teisinį reguliavimą. Šio ir valstybės pareigos ir teisės. Šiaip vienos pusės, valstybė gina savo pilietį, nepriklausomai kur jis gyventų - namie ar svetur. Šiaip antros pusės, pilietis turi ne tik pareigas valstybei, bet ir teises. Šiaip demokratinei valstybei, pilietybės klausimas yra vienas svarbiausiųjų. Pilietybės klausimas visa savo svarba buvo iškilęs tiek prieš Nepriklausomybės atkūrimą, tiek po jos. Neprarado aktualumo šis klausimas ir dabar.

Pilietybės samprata teisės literatūroje

Teisės literatūroje pateikiami įvairūs pilietybės apibendrinimai. Pilietybė neretai suprantama kaip nuolatinis teisinis ar politinis teisinis asmens ir valstybės ryšys. Antai V. Vadapalas rašė: „Pilietybė laikoma nuolatiniu teisiniu ryšiu, kuriuo asmuo susijęs su valstybe nepriklausomai nuo to, kur aš asmuo bebūtų“. Apibendrindami pilietybę apie asmens teisinį ryšį su valstybe rašė P. Kairys ir M. Požarskas: „Pilietybė - žmogaus priklausymas tam tikrai valstybei, jo nuolatinis teisinis ryšys su tam tikra valstybe pasireiškia tuo, kad pilietis valstybei turi tam tikras pareigas ir naudojasi atitinkamomis teisėmis“. A. Pumputis teigia, jog pilietybė yra „stabilus teisinis politinis ryšys tarp valstybės ir asmenybės“. S. Šiau nuomone, „pilietybė yra nuolatinis politinis teisinis asmens ir valstybės ryšys“. Šiaip valstybei, tarpusavio teises ir pareigas. J. Šia sąmoningas, dokumentiškai suformintas pasirinkimas būti tam tikros valstybės nariu, valdiniu, prisiimant įstatymais apibrėžtas pareigas ir tikintis Konstitucijoje deklaruojamas teises. Pasak, V. Šiau, požiūriu, kad pilietybė yra asmens priklausymas valstybei, teisinis ar politinis teisinis priklausymas valstybei, galima pritarti tik su tam tikromis išlygomis: jeigu žodžiu „priklausymas“ norima pabrėžti asmens ir valstybės teisinio, politinio teisinio ryšio elementus; norima konstatuoti, kad nurodytasis asmens priklausymas valstybei sukuria tokią teisinę“ bekklę, dėl kurios asmuo turi tam tikras teises ir laisvių visumą ir gali valstybės globa bei gynyba naudotis tiek savo valstybės, tiek už jos ribų.

Apibendrinant pilietybę, asmens ir valstybės teisinis ryšys dažnai pabrėžiamas ir užsienio teisės literatūroje. Antai F. Šia ryšį, kuris tvirtina asmenį tam tikroje valstybėje. F. Šia individą su valstybe, visumą. O. Tiunovo nuomone, pilietybė yra pastovus teisinis asmens ryšys su valstybe, ir to ryšio pagrindas yra asmens pagrindinių teisių ir laisvių pripažinimas. Antai M. Akehurstas ir P. Malanzukas teigia, jog „pilietybė - tai statusas, kai asmuo tam tikrai valstybei priklauso tarptautinės teisės tikslais“. M. Bagalajus ir B. Išidz rašė, kad pilietybė yra asmens teisinė priklausomybė valstybei, kad valstybė pripažįsta asmenį visateisiu konstituciniu santykių subjektu.

Šia naujajam laikotarpiui bei pasikeitusiam pilietybės santykiui su gerovės valstybe, valdymo prievarta, ekonomikos globalizacija. M. Mulardo pateikiami penki diskursai, asocijuojami su pilietybe, turintys, jo nuomone, šia reikšti pasipriešinimą naujajam gerovės valstybės spaudimui demokratijos kontekste. Vartotojiškas pilietis (The Public Citizen) samprata grindžiama patariamosios demokratijos, stiprios demokratijos bei demokratijos kultūros koncepcijomis. Vartotojiškas pilietis (The Independent Citizen) - tai „pilietis laikinos ir savanoriškos sutarties pagrindu“. Šia (The Independent Citizen) aiškinimas komponuojamas klasikinio rinkos liberalizmo, konkurencijos ir rinkos ekonomikos kontekstus. Šia priešingybė, griežtai komponuojama socialinė erdvė ir kontekstas, bendruomenė su jai būdingu identitetu. Šia priešingybė, nes jis tvirtai remiasi pilietybės socialine dimensija. Pilietybė apibrėžiama naryste, o pastaroji - dalijimusi gyvenimiškąja patirtimi. G. Delanty pilietybės sampratos kilmę glaudžiai sieja su laisvės idėja, o ši glaudžiai susijusi su tautiškumo principu. G. Delanty moderniosios pilietybės modelis aprašomas kaip: ši pilietybė lemia ne kilmė, tautybė, o gyvenamoji vieta; priešingai nei tautybė, ji neturi išsiskirti nacionalinėje valstybėje; svarbiausia nutraukti pilietybės ir tautinius ryšius; pilietybė susijusi su dalyvavimu naujai sukurtose politinėse institucijose; ponacionalinė pilietybė yra neatskiriamai susijusi su kultūriniu pliuralizmu.

XX a. Šia pilietybės santykius, visuma, t. y. Šiais įvairios šalių literatūroje dažniausiai pabrėžiamas asmens ir valstybės teisinis ryšys. LR Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 31 d. Šia. „Pilietybė yra valstybės atributas. Pilietybė nėra vien formali teisės kategorija, ji visada yra neatskiriamai susijusi su tautos ir valstybės suvereniteto, nacionalinio identiteto, asmens teisių ir laisvių klausimais“. Ne asmens priklausymas valstybei lemia asmens ir valstybės teisinį ryšį. Pilietybė laikant asmens priklausymu valstybei, neatskleidžiama, kas yra minėtas asmens priklausymas valstybei. Kita vertus, ir ne asmens bei valstybės teisinis ryšys lemia asmens priklausymą valstybei. Teigiant, jog kuris nors iš šių požymių, t. y. Atkreipiame dėmesį, kad pilietybės, kaip asmens ir valstybės teisinio ryšio, samprata yra patvirtinta ir 1997 m. Pilietybė paprastai yra suprantama kaip asmens ir valstybės nuolatinis teisinis ryšys. LR Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 13 d. Šia. Asmens ir valstybės teisinis ryšys yra nuolatinis, nes jis yra pastovus, nenutrūkstamas. Pilietybės pastovumas reiškia, kad pilietybė laikoma nuo įgijimo iki jos netekimo, pilietybė egzistuoja nuolat, kad jos savaime neveikia jokie laikini veiksniai; pilietybei atsirasti (kai ji yra suteikiama); pilietybei pasibaigti (kai jos netenkama), būtina kiekvienos šalies - asmens ir valstybės - atitinkami veiksmai. Pilietybė yra nuolatinis, nepertraukiamas asmens ir valstybės teisinis ryšys. Šiuo, ir tęsiasi tol, kol asmuo miršta ar netenka pilietybės. Šio teisinis ryšys su valstybe išlieka, kad ir kur pilietis bebūtų: ar valstybėje, kurios pilietis jis yra, ar už jos ribų, t. y. Šiam šiam išvykus į kitą valstybę, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, nenutrūksta. Pilietybės santykiai visada yra teisiniai, jų buvimas visada konstatuojamas teisine forma. Tai suponuoja, kad pilietybės santykiai yra reguliuojami teisės aktais - konstitucija, įstatymais, tarptautinėmis sutartimis ir kt. Pilietybės santykiai visada yra teisiniai santykiai. Šiuo ar asmens be pilietybės: kai užsienietis ar asmuo be pilietybės išvyksta iš valstybės, jo teisinis ryšys su valstybe nutruksta. Pilietybė reiškia asmens teisinę narystę valstybėje, atspindi asmens teisinę priklausomybę tautai, kaip valstybėje organizuotai bendruomenei (valstybinei bendruomenei). Šia buvo jų tėvai (vienas iš tėvų). Paprastai yra skiriamas pilietybės pastovumas erdvėje ir laike. Šiuo neatsižvelgiant į tai, kur jis yra: ar savo valstybėje, ar už jos ribų, t. y. bet kurioje kitoje. Šiai pareigas. Šiuo, ir trunka tol, kol asmuo miršta ar netenka pilietybės pagal tos valstybės įstatymus. Absoliuti asmens dauguma įgyja pilietybę gimdami; pilietybė gali būti suteikiama, jeigu asmuo atitinka įstatymuose nustatytas sąlygas. Šis pagrindu. Minėta, pilietybė pasibaigia asmeniui mirus, asmuo taip pat gali netekti pilietybės įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse nustatytais pagrindais. Šis ir valstybės ryšys yra abipusis. Šia. Tarptautinis Teisingumo Teismas Nottenbohm byloje apibrėždamas pilietybę nurodė, kad tai "teisinis ryšys, grindžiamas socialiniu prisirišimo faktu, tikruoju ryšiu tarp egzistencijos, interesų ir sentimentų, kartu su abipusiu teisių ir pareigų egzistavimu". Reikia pažymėti, kad Nollebohm byla buvo susijusi su pilietybės įgijimu natūralizacijos būdu. Pilietybė lemia asmens teisinį statusą. Pilietybės turėjimas - tai prielaida turėti visas teises ir laisves, patvirtintas Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose, taip pat vykdyti nustatytas pareigas. LR pilietybės įstatymo 3 str. Šioje LR Konstitucijoje tiesiogiai nedetalizuota, ką reiškia žodžiai „Lietuvos Respublikos pilietybė“ (12 str. 1 d.). Sisteminiu ir loginiu požiūriu galima aiškinti įvairiai. Viena vertus, pagal 13 str. Šiam užsienyje), 38 str. Šiam ir 139 str. Šio politinis teisinis pasitikėjimo ir pagalbos santykis. Šioje valstybinėje bendruomenėje forma. Tai patvirtina LR Konstitucinio teismo šia aiškinimas: „Sprendžiant, ar užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės yra nusipelnęs Lietuvos valstybei, atsižvelgtina į tai, kad pagal Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį nuopelnai valstybei yra būtina sąlyga, kad atsiradęs ne bet koks, o ypatingas asmens ir valstybės ryšys, t. y.

Pažymėtina, kad nors Lietuvos ir užsienio valstybių teisės literatūroje yra pateikiami įvairūs pilietybės apibendrinimai, juose neretai pabrėžiami skirtingi požiūriai, vis dėlto tie apibendrinimai papildo vienas kitą, jie nėra suderinami tarpusavyje. Teikiant kiekvieną apibendrinimą yra nurodomi požymiai, atspindintys tam tikrus labai svarbius pilietybės aspektus. Abejotina, ar pilietybė apskritai gali būti apibendrinta nurodant kurį nors vieną požymį ar keletą svarbiausiųjų.

Šia, nustatyti pilietybės įgijimo ir jos netekimo pagrindus, t. y. apibrėžia pilietybės įgijimo, atkūrimo, netekimo sąlygas ir tvarką, reguliuoja kitus su pilietybe susijusius santykius. 1930 m. Šia. Valstybė, reguliuodama pilietybės santykius, turi diskreciją, kuri pripažįstama ir tarptautinėje teisėje. Kiekvieno asmens teisė į pilietybę pirmą kartą buvo nustatyta 1948 m. gruodžio 10 d. patvirtintoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, 15 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad „Kiekvienas žmogus turi teisę į pilietybę“. Šia naudotis šiomis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis ir kad yra daug asmenų be pilietybės. 1960-06-06 buvo priimta Konvencija dėl asmens be pilietybės statuso.

Šia susijusius su pilietybe. Šia paminėti Sutartis dėl ekonominis, socialinis ir kultūrinis teisių (patvirtinta ir pateikta pasirašyti, ratifikuoti ir priimti Generalinės Asamblėjos rezoliucija 2200A (XXI) 1966 m. gruodžio 16 d.). Šia minėta viena svarbiausiųjų žmogaus teisių: „24 str. [...] 3. Pažymėtina, kad daugelyje Europos Sąjungos (toliau - ES) valstybių narių buvo arba yra stengiamasi pagerinti nesantuokinio vaiko teisinį statusą, mažinant skirtumus tarp jų ir santuokinio vaiko teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems, bei manydamos, kad nesantuokinio vaiko padėtis turėtų būti pagerinta, 1975 m. spalio 15 d. buvo priimta Europos konvencija "Dėl nesantuokinio vaiko teisinio statuso".

Vaikų pilietybės įgijimas Lietuvoje

Lietuvos teisės aktai vaikų pilietybės įgijimą reglamentuoja filiacijos pagrindu, t. y. kai vaikas Lietuvos pilietybę įgyja gimimu. Lietuvos pilietybės įgijimas gimimu - pagrindinis Lietuvos pilietybės įgijimo būdas. Atvejai, kai vaikas įgyja Lietuvos pilietybę gimimu, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje vaikas gimė:

1. Abu vaiko tėvai yra Lietuvos piliečiai.
2. Vienas iš vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis.
3. Vienas iš vaiko tėvų buvo Lietuvos pilietis, tačiau mirė iki jo gimimo.
4. Vaiko tėvai yra asmenys be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje, o vaikas neįgijo kitos valstybės pilietybės.
5. Po 2011 04 01 Lietuvos pilietybės įstatymo įsigaliojimo gimusių vaikų pilietybė įrašoma į dokumentą, patvirtinantį vaiko gimimo faktą, registruojant vaiko gimimą.

Prieš kreipiantis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo, reikėtų gauti vaiko gimimo liudijimą.

Vaikų dviguba pilietybė

Kai lietuvių, išvykstančių gyventi į užsienį, daugėja, vis aktualesnis tampa vaikų, gimusių užsienyje arba šeimose, kur vienas iš tėvų yra užsienio valstybės pilietis, dvigubos pilietybės klausimas. Lietuvoje vaikas gali būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, turėti dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę vaikas įgijo gimimu.

2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriuose įtvirtinta vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisė į dvigubą (daugybinę) pilietybę. Vadovaujantis naujomis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietį, t. y. Jeigu vaikas gimė nuo 1990 03 11 iki 2008 07 22 ir Lietuvos pilietybę bei kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, pateikdami prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu ir kitus būtinus dokumentus. Kreiptis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo galima iki, kol vaikui sukaks 18 metų. Vaiko gimimas turi būti registruotas arba įtrauktas į apskaitą Lietuvoje.

Kreipiantis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, būtina pateikti šiuos dokumentus:

• Prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu.
• Vaiko gimimo liudijimą.
• Dokumentus, patvirtinančius, kad vaiko gimimo metu jo tėvai arba vienas iš tėvų buvo Lietuvos piliečiai.
• Dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę.

Prašymas laikyti vaiką Lietuvos piliečiu turi būti surašytas lietuvių kalba, o prie jo pridėti dokumentai išversti į lietuvių kalbą, jei jie surašyti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Dokumentai pateikiami Lietuvos atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje.

Jei vaikas gimė po 2008 07 22 ir Lietuvos pilietybę bei užsienio valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai gali kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo.

Atvejai, kai vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nežinomi, mirė, nežinia kur esantys, neveiksnūs ar jiems apribota tėvų valdžia:

Lietuvos teritorijoje rastas arba gyvenantis vaikas laikomas gimusiu Lietuvoje ir įgyja Lietuvos pilietybę, jeigu vaikas nėra kitos valstybės pilietis ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę, ir jo tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų:

1. nežinomi;
2. mirė;
3. pripažinti nežinia kur esančiais;
4. pripažinti neveiksniais.

Įvaikinto vaiko pilietybė:

Lietuvos piliečių ar piliečio įvaikintas vaikas Lietuvos pilietybę įgyja nuo įvaikinimo momento. Jei vaiką Lietuvos pilietį įvaikina užsieniečiai, vaikas išlieka Lietuvos pilietį, nepriklausomai nuo to, ar jis tampa užsienio valstybės piliečiu ar ne po įvaikinimo. Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis įvaikintas vaikas gali būti iki 21 metų. Sulaukęs 21 metų asmuo turės apsispręsti, kokios valstybės pilietybę pasilikti (nuo 2018 10 31 šis reikalavimas nėra taikomas).

Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė, ar vaiko tėvai Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu:

Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė ar jie Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu, vaikas taip pat tampa Lietuvos piliečiu, jei jo amžius iki 14 metų. Jei vaiko amžius nuo 14-18 metų, Lietuvos pilietybei įgyti reikalingas vaiko rašytinis sutikimas. Vaikas gali būti tik Lietuvos pilietis, t. y. Jei turite klausimų dėl Lietuvos pilietybės ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, prašom kreiptis el. paštu.

tags: #vaikas #gimes #jav

• Sužinokite apie Montessori ugdymo principus
• praktiški ir ekologiški daiktų saugojimo sprendimai vaikams
• Kodėl verta rinktis „Philips Avent“ pientraukį?
• atsiliepimai apie darželius Garliavoje
• Idėjos saldainių medžio kūrybai