Palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuvoje nedaug naujagimių gimsta prieš laiką. Kas žinotina apie priešlaikinį gimdymą? Kada įmanoma jo išvengti? Konsultuoja gydytojas akušeris ginekologas Egidijus Jakiūnas.
Pasak Egidijaus Jakiūno, priešlaikiniu laikomas gimdymas, įvykęs iki 36 savaitės ir 6 dienos. Nuo 37 nėštumo savaitės gimdymas jau yra normalus. Gimdymas, įvykęs po 22 nėštumo savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, laikomas priešlaikiniu. Tokio mažylio gimimas - didžiulis išbandymas šeimai. Naujagimių tėveliai, ir ypač mamos, patiria didelę emocinę įtampą, nes negali rūpintis savo mažyliais taip, kaip planavo nėštumo laikotarpiu. Gimdymas, įvykęs nuo 22-os iki 37-os nėštumo savaitės pabaigos, kai naujagimio svoris yra nuo 500g iki 2500 g, yra laikomas priešlaikiniu.
Maždaug 25% priešlaikinių gimdymų būna tiksliniai - gimdymas skatinamas arba atliekama cezario pjūvio operacija. Apie 5-15% naujagimių gimsta neišnešioti, t.y. 22-37 nėštumo savaitę.

Priešlaikinį gimdymą lemia daugybė priežasčių - stresas, sunkus fizinis darbas, įvairios infekcinės ligos, o kartais ir vaisiaus imuninės ar endokrininės sistemos ligos. Rizikos grupei priklauso tos nėščiosios, kurios serga cukriniu diabetu, medžiagų apykaitos ligomis. Jeigu imdoje yra auglių, miomų arba pati gimda yra netipinės formos (ne visada!).
Pasak E. Jakiūno, nėščiosios, sergančios cukriniu diabetu ar medžiagų apykaitos ligomis, patenka į rizikos grupę.
Kartais priešlaikinis gimdymas prasideda dėl nėštumo komplikacijų, t. y. būsenų, kurios atsiranda tik per nėštumą. Viena jų - nėščiųjų toksikozė (nuolatinis pykinimas ir vėmimas), kita - preeklampsija (būdingas aukštas arterinis kraujospūdis, pabrinkimai ir baltymas šlapime). Priešlaikinį gimdymą gali sukelti ir per didelis arba per mažas vaisiaus vandenų kiekis arba daugiavaisis nėštumas. Labai retai kada pasaulį išvysta dvynukai arba trynukai 38-39 nėštumo savaitę.
Labai dažnai priešlaikinį gimdymą sukelia paprasčiausia infekcija - pavyzdžiui, gripo, žarnyno virusai ir pan. Jeigu kuris nors šeimos narys susirgo virusu ir užkrėtė besilaukiančią moterį, o ši sukarščiuoja arba pradeda viduriuoti, po kelių dienų jau gali prasidėti gimdymas, nes virusas arba bakterija gali per placentą patekti į vaisiaus kraujotaką. Kartais priešlaikinio gimdymo kaltininkas gali būti ir sugedęs mamos dantis.
Svarbu žinoti, jog nėštumas slopina natūralų imunitetą tam, kad neįvyktų organizmo atmetimo reakcija. Pasak E. Jakiūno, nors vaisius biologiškai yra labai artimas mamai, bet nėra jai identiškas, tad kad ir kaip skaudžiai nuskambėtų, tai svetimkūnis ir jeigu mamos organizmas pats nenuslopintų savo imuninės sistemos, įvyktų persileidimas arba labai ankstyvas priešlaikinis gimdymas. Kadangi imuninė sistema yra slopinama, ji prasčiau ir ginasi nuo aplinkoje cirkuliuojančių virusų ir bakterijų. Todėl kiekviena nėščioji turi ypač saugotis, kad nesusirgtų sezoninėmis ligomis, nes niekada nėra aišku, kaip jos paveiks moters organizmą.
Viena priešlaikinio gimdymo priežasčių - mamos infekcija, „tūnanti“ beveik kiekvienos moters gimdymo takuose ar šlapimtakyje. Moteris net neįtaria apie jos egzistavimą, nes nepajunta jokių simptomų. O nėštumo metu infekcija suaktyvėja. Ir tai ne visoms. Niekas negali pasakyti, kas tai išprovokuoja. Dėl infekcijos atsiradęs uždegimas suaktyvina biologines medžiagas, skatinančias gimdymą.
Kartais priešlaikinis gimdymas yra dirbtinai skatinamas, pavyzdžiui, jeigu sutrinka vaisiaus augimas ir gydytojai mato, kad padėti gali gimusiam naujagimiui, bet ne vaisiui.
Jeigu močiutė, mama ir sesuo gimdė prieš laiką, labai tikėtina, kad moteris gali pagimdyti anksčiau. Rizika susilaukti neišnešioto naujagimio labiau yra toms moterims, kurių pirmagimiai gimė neišnešioti. Tačiau tai ne taisyklė, antras vaikas dažnai gimsta laiku.
Pastaruoju metu padaugėjo vyresnio amžiaus gimdyvių. Moters amžius irgi viena iš priešlaikinio gimdymo galimų priežasčių. Kuo vėliau gimdoma, tuo didesnė tikimybė susilaukti anksčiau laiko. Šiandien moterys pirmiausia stengiasi padaryti karjerą, o tik tada susilaukti kūdikio. Statistika akivaizdi - kuo vėliau gimdoma, tuo didesnė įvairių komplikacijų tikimybė. Kaip ir per ankstyva motinystė - paauglės taip pat rizikuoja susilaukti vaiko prieš laiką.
Priešlaikinis gimdymas gali prasidėti ir dėl per didelio mamos aktyvumo, darbo krūvio, neigiamų emocijų, streso, pervargimo. Įtakos gali turėti sportas, tolimos varginančios kelionės, karštis, išgąstis ir pan. Priešlaikinio gimdymo priežastis gali būti net per ankstesnį nėštumą mamos persirgtos ligos - gripas, raudonukė, citomegalija, toksoplazmozė, kt. Įtakos gali turėti ankstesni trauminiai gimdos pažeidimai: abortai, operacijos. Gali būti ir atsitiktiniai - genetiniai veiksniai - vaisiaus chromosomų anomalijos. Yra žinoma, kai nuo vieno vyro pastojusi moteris vis patiria persileidimus, o ištekėjusi už kito pagimdo kelis sveikus vaikus iš eilės be jokių komplikacijų. Pirmasis vyras su kita moterimi taip pat sėkmingai susilaukia palikuonių. Dar viena priešlaikinio gimdymo priežastis gali būti motinos ir vaisiaus kraujo antigenų nesutapimas.

Dažnai iš pradžių nėščioji jaučia nemalonius nugaros ir strėnų skausmus, vėliau kietėja pilvas - skauda apatinę jo dalį. Jeigu sąrėmiai stiprėja kas 15-20 min., jau būtina skubiai vykti į ligoninę. Kitas požymis - nutekėję vaisiaus vandenys. Pajutus stiprėjančius, dažniau nei kad 10-15 min. pasireiškiančius sąrėmius ar nutekėjusius vaisiaus vandenis, reikėtų nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą. Taip pat apie priešlaikinį gimdymą gali išduoti tiek negausus, tiek gausus kraujavimas.
Kai kurie priešlaikinio gimdymo požymiai yra ne taip aiškiai identifikuojami, nes kartais tempimas ar maudimas pilvo apačioje gali būti visiškai normalūs nėštumo fiziologiniai simptomai, kurie moterims, turinčioms gimdos kaklelio nepakankamumą, gali signalizuoti apie veriantį gimdos kaklelį.
Labai svarbu pajutus priešlaikinio gimdymo požymius per dvi valandas atvykti į ligoninę, nes kuo anksčiau bus suteikta pagalba, tuo didesnė tikimybė yra išsaugoti kūdikį.
„Lietuvoje iš visų naujagimių tik 5-6 proc. gimsta prieš laiką. Vakarų Europoje neišnešiotukai sudaro 8-10 proc., JAV - apie 12-13 proc. Mažas priešlaikinių gimdymų skaičius rodo, kad Lietuvoje yra labai gera nėščiųjų priežiūra, anksti nustatomi galimi rizikos veiksniai, atliekami tyrimai dėl galimų infekcijų, medžiagų apykaitos sutrikimų ir labai dažnai pavyksta sustabdyti galimą priešlaikinį gimdymą. Labai svarbu planuoti nėštumą ir dėl jo bei visų galimų rizikos veiksnių pasitarti su gydytoju ginekologu“, - pataria E. Jakiūnas.
Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas. Apsigimimo profilaktikai patartina bent vieną mėnesį iki nėštumo ir pirmus tris nėštumo mėnesius naudoti folinę rūgštį. Nėštumo metu būtina atsikratyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepervargti, nedirbti kenksmingomis sąlygomis.
Gydytojas akušeris ginekologas, nustatęs ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis, gali paskirti progesterono preparatus, gimdos kaklelio apsiuvimą ar vaistus, koreguojančius kraujo krešėjimą. Kartais gydytojas gali rekomenduoti ramesnę veiklą, vengti streso ar fizinio darbo. Kalbant apie situacijas, kai planuojama dirbtinio apvaisinimo procedūra, svarbu į gimdą įsodinti tik vieną embrioną. Taip pat reikėtų vengti abejotino naudingumo gimdos ar gimdos kaklelio operacijų ir kiekvieną iš jų aptarti su moterį gydančiu gydytoju.
Nėra lengva žiūrėti į ką tik gimusį neišnešiotą naujagimį. Apima bejėgystės, baimės, kaltės jausmai. Todėl išgąstis - natūrali žmogaus reakcija. Vos atslūgus pirmiesiems įspūdžiams, moteris dažniausiai ima ieškoti priežasčių. Mintimis grįžta į praeitį ir tarsi filmo juostelę suka tos dienos įvykius, bando iki smulkmenų prisiminti kiekvieną judesį, jausmą, mintį: „Važiuojant į darbą asfalte buvo duobė ir supurtė“, „darbe sunervino kliento laiškas“, „pakėliau sunkias knygas“ ir t. t. Ji ieško kokios nors užuominos, kas galėjo tai išprovokuoti. Patarimas paprastas, jei kankina abejonės, pasikalbėkite su gydytoju arba ligoninės skyriaus psichologu. Kitaip sakant, abejones turėtų pakeisti faktai.
Taip, po įvykusio priešlaikinio gimdymo kitas nėštumas yra rizikingas. Taip pat svarbu žinoti, kad kuo priešlaikinis gimdymas buvo ankstyvesnis, tuo grėsmė kito nėštumo metu yra didesnė. Pavyzdžiui, jeigu priešlaikinis gimdymas įvyko 24-26 nėštumo savaitę, kito nėštumo metu gydytojų akušerių ginekologų priežiūra bus ypač intensyvi, o jei gimdymas prasidėjo 36 savaitę, tai besilaukianti moteris kito nėštumo metu gali jaustis ramiau, jai skirtas gydymas ir priežiūra bus mažiau agresyvūs. Pastebėta, kad įvykus priešlaikiniam gimdymui dėl daugiavaisio nėštumo, rizika, kad kitas nėštumas taip pat bus priešlaikinis, yra mažesnė.
„Pagimdžius neišnešiotuką, nereikia nusiteikti, kad ir kitas vaikelis gali gimti ne laiku, - sako E. Jakiūnas. - Jeigu pirmasis vaisius turėjo vystymosi bėdų, nebūtinai ir antrasis jų turės. Tas pats pasakytina ir apie infekciją - jeigu pateko į gimdą kartą, nebūtinai pateks ir kitą kartą. Vis dėlto visuomet prieš laiką gimdys moteris, kurios gimda yra neįprastos formos: balno arba dviragė, nes šios gimdos negali tiek išsiplėsti, kad jose tilptų paskutinėmis nėštumo savaitėmis sparčiai augantis vaisius. Tačiau gimdai galima atlikti plastinę operaciją ir sukurti jos formą. Kadangi netaisyklinga gimdos forma yra laikoma liga, operacija yra atliekama nemokamai. Po operacijos visam laikui lieka randas, dėl kurio nėštumas yra rizikingas, o gimdyti natūraliai negalima, nes gimda gali plyšti. Todėl paprastai yra atliekama planinė cezario pjūvio operacija 37 nėštumo savaitę. Jeigu plastinė operacija nėra atlikta, dažniausiai kūdikis gimsta 27-30 nėštumo savaitę - naujagimiui pavojingesniu laiku. Jau vien dėl to verta ryžtis plastinei gimdos operacijai“.
„Jei gimė ankstukas, neieškokite kaltų ir nekaltinkite savęs, - pataria Vita, ankstukės Elžbietos Onos, gimusios 34 savaitę, mama. - Labiausiai kankino toks kvailas gėdos ir kaltės jausmas, kad man taip atsitiko. Tarsi būčiau neišmokusi pamokos ir gavusi dvejetą. Klausiau savęs: kaip gydytoja šito nenumatė, gal čia ji kalta? Tiesa ta, kad nuo nėštumo komplikacijų neapsaugotas niekas, o priežastys dažnai neaiškios.
Priešlaikinis gimdymas visada didžiulis stresas mamai. Viskas, ką ilgai planuoji, lauki, džiaugiesi ir per pilvuką glostydama mažylį svajoji, staiga nutrūksta. Neplanuotai, greitai, komplikuotai. Dabar inkubatoriuje guli bejėgis mažylis, kurio vaizdas drasko širdį ir kelia kaltės jausmą. Kas dabar bus? Kaip kompensuoti laiką, jausmus, potyrius, kurie liko neišgyventi?
Dažniausiai po komplikuoto gimdymo mažylis ir mama guldomi atskirai: naujagimis - reanimacijos inkubatoriuje, mama - pooperacinėje palatoje. Tačiau, kad ir kokios sveikatos būklės būtų mama, jos vienintelis noras - kuo greičiau pamatyti vaiką. Todėl sutelksite visas jėgas, kad galėtumėte jį aplankyti. Tiesa, dažnai pirmasis vaikelį pamato tėtis. Ir išsigąsta. Inkubatoriuje guli mažutis, bejėgis, ne tokios spalvos“, „ne tokio dydžio“, viskas ne taip, kaip įsivaizduota. Iš pradžių net ir pati mažylio reanimacijos palata pribloškia - tarytum slaptų agentūrų laboratorija: sterilu, daug technikos - monitorių ekranuose šokinėjančios kreivės, tylą trikdantys daviklių garsai… Prie inkubatoriuje gulinčio vaiko kojyčių, rankyčių, net galvytės prijungta daugybė laidų… Todėl natūrali ir dažna reakcija - išgąstis. Kartais su atmetimu, neigimu. Psichologė I. Sidaravičiūtė sako, kad nėra lengva žiūrėti į ką tik gimusį neišnešiotą naujagimį. Apima bejėgystės, baimės, kaltės jausmai. Todėl išgąstis - natūrali žmogaus reakcija.
Vos atslūgus pirmiesiems įspūdžiams, moteris dažniausiai ima ieškoti priežasčių. Mintimis grįžta į praeitį ir tarsi filmo juostelę suka tos dienos įvykius, bando iki smulkmenų prisiminti kiekvieną judesį, jausmą, mintį: „Važiuojant į darbą asfalte buvo duobė ir supurtė“, „darbe sunervino kliento laiškas“, „pakėliau sunkias knygas“ ir t. t. Ji ieško kokios nors užuominos, kas galėjo tai išprovokuoti. Patarimas paprastas, jei kankina abejonės, pasikalbėkite su gydytoju arba ligoninės skyriaus psichologu. Kitaip sakant, abejones turėtų pakeisti faktai. Jau po kelių dienų, savaitės gali atsirasti vadinamosios emocinės duobės. Būdama ligoninėje moteris suvokia, kad lyg ir viskas klostosi sėkmingai, tačiau taip lėtai. Kiekviena diena, valanda, minutė ištįsta į nesibaigiantį laukimą. Atrodo, užstringa amžinybėje. Todėl, pasak psichologės, ateina metas, kai mama privalo rasti laiko sau. Būtina išeiti į lauką pasivaikščioti. Svarbu neužsidaryti mažoje palatoje, rasti laiko pabendrauti su kitais žmonėmis. Juk jausmai niekur nedingo. Juos teks išgyventi, analizuoti, lyginti - kokie buvo iš pradžių, kokie dabar. Jei vis tiek neapleidžia nerimas, reikėtų ramiai apsvarstyti, kodėl taip yra. Tada bus lengviau suvokti, ar šis nerimas pagrįstas. Jei taip, kaip jį įveikti? Žmogus negali pabėgti ar pasislėpti nuo savo jausmų. Juos reikia išgyventi, išjausti, lyg kūdikį išsūpuoti, ir tik tada paleisti. Svarbu suvokti, kad esi ne vienas. Mama turėtų žinoti, kad po gimdymo vyksta didžiuliai fiziologiniai organizmo pokyčiai. Jis persitvarko ir grįžta į pirminę būseną. Nenuostabu, kad ypač svyruoja nuotaikos, nes joms turi įtakos besikeičianti hormonų pusiausvyra ir išgyventa stresinė situacija.
„Nors svarbu, kad vaikeliui skleistumėte tik viltingas ir šviesias mintis, bet labai svarbu leisti sau pripažinti ir gedėti viso, ko netekote: galimybės iki galo pasiruošti gimdymui, nenupirkote reikalingų kūdikiui daiktų, nespėjote baigti būsimų tėvelių kursų. Daugelis netenka galimybės apkabinti savo tik gimusio kūdikio. Pagaliau negalime gėrėtis išnešiotu sveiku kūdikėliu, kurį įsivaizdavome turėsiantys. Mes netenkam tos palaimingos galimybės rūpintis juo patys nuo pat pradžių. Kiekviena diena - nauji išbandymai. Ankstukų, kaip ir laiku gimusių naujagimių, fiziologinė raida gana sparti. Kiekvieną dieną vaikas auga, keičiasi. Jei ankstuko būklė gerėja, tėvai pajunta pakilimą, atsiranda daugiau jėgų, stiprybės. Tačiau tiesa tokia, kad neišnešiotuko sveikatos būklė gali netikėtai pablogėti. Vaikutis yra jautresnis aplinkos poveikiui, gali susirgti, užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Gydytojai gana atsargiai vertina kiekvieną vaiko ,,stiprėjimo“ požymį. Net matydami, kad mažylis sparčiai vystosi, negali garantuoti, kad viskas ir toliau taip sėkmingai klostysis. Pasitaiko netikėtumų. Todėl natūralu, kad tėvai nuolat jaučiasi neužtikrintai, jų neapleidžia nerimas. Jį išsklaidyti gali padėti gydytojas. Nebijokite klausti. Net jei klausiama to paties antrą ar trečią kartą. Kadangi mamos organizmas persitvarko, natūralu, kad ji iškart neįsimena sakomos informacijos. Ji išgirsta, supranta, bet kitą kartą ir vėl užduoda tą patį klausimą. Blogiau, kai ieškodamas atsakymo žmogus prikuria nebūtų dalykų, dažniausiai slegiančių, negatyvių. Beje, specialistai atkreipia dėmesį, kad nereikėtų atsakymų ieškoti interneto mamų forumuose ar į paieškos laukelį įrašius raktinį žodį. Tokia informacija gali stipriai suklaidinti, nes kiekvieno ankstuko ligų ar negalavimų požymiai gali stipriai skirtis. Todėl tai, ką patyrė viena forumo mamytė, nebūtinai išgyvens kita. Viskas priklauso nuo konkretaus naujagimio sveikatos būklės.
Kiek vėliau apima nusivylimas ir liūdesys. Kankina kaltės jausmas. Gali atsirasti noras užsisklęsti nuo viso pasaulio. Atrodys, kad laikas sustojo, o jūs esate atskirta nuo gyvenimo. Galite patirti prieštaringų jausmų - meilę, prisirišimą, atskirtį. Esate įdirgę ir jautrūs.
