Dažnai tėvai išreiškia nerimą: „Mano vaikas darželyje žaidžia vienas, ar tai normalu?“ Vaikų raidos ekspertai pastebi, kad tėvų susirūpinimas yra suprantamas, tačiau nebūtinai pagrįstas. Joris stovi ir šypsosi, kai vaikai žaidžia gaudynių. Kartais ir jis įsitraukia į darželinukų žaidimus, bet labai retai. Dažniausiai stebi iš tolo arba užsiima savo „darbais”. Jam nerūpi „vietinės” reikšmės muštynės, susistumdymai prie pietų stalo. Jis turi ką veikti. Dažniausiai daro tai, kas jam patinka.

Vieni mažyliai yra labai judrūs, jau nuo ankstyvosios kūdikystės nori bendrauti, kiti - lėtesni, ramesni, jiems ir bendrauti reikia mažiau. Gebėjimą bendrauti, ko gero, lemia įgimtas žmogaus temperamentas. Tačiau yra vaikų intravertų. Jie mėgsta fantazuoti, geriausiai jaučiasi, kai žaidžia vieni. Tokie mažyliai žaisdami labai įsijaučia ir yra laimingi būdami vieni. Tačiau tai nereiškia, kad jie neįgauna bendravimo įgūdžių.
Bėda kyla tada, jei mažylis nori bendrauti, akys net spindi, kaip siekia žaisti su vaikais, bet nesugeba. Tokį mažylį reikėtų parodyti psichologui. Ir geriau kuo anksčiau. Jei darželinukas nuolatos būna vienas ir matyti, kad norėtų būti su kitais, bet nesugeba, tai rodo, kad nepasitiki savimi ir kitais. Akivaizdu, kad mažylis yra baikštus, drovus, o tėvai neparodė, kaip reikia bendrauti su kitais žmonėmis.
Žmogus yra sociali būtybė, kuriai reikia bendrauti, sulaukti kitų pripažinimo, jausti ryšį su aplinkiniais. Kontaktai su bendraamžiais vaikui yra labai svarbūs, kad įgautų socialinio gyvenimo įgūdžių, išmoktų dalintis daiktais, derėtis ir kartu ieškoti sprendimų. Jei pastebėjote, kad vaikas neryžtingas, šalinasi kitų, drovisi, parodykite jam, kaip reikia bendrauti. Būtinai pagirkite, kai ištiesia kitam vaikučiui ranką ir ragina kartu žaisti.
Štai keletas patarimų, kaip paskatinti vaiką bendrauti:

Dažnai tėvai ir mokytojai per daug pabrėžia, kad vaikas yra vienišas. Tikrai nieko tokio, jeigu jis sėdi kamputyje ir tyliai žaidžia, nors kiti „eina galvomis”. Nieko tokio, jeigu vaikučiui daugiau nei kitiems reikia pabūti vienam. Jei vaikui gera būti vienam, bet retkarčiais žaidžia ir su kitais.
| Situacija | Ar reikia nerimauti? |
|---|---|
| Vaikas žaidžia vienas, bet yra laimingas | Ne, tai individualus poreikis |
| Vaikas nori žaisti, bet bijo prieiti | Reikalinga pagalba ir padrąsinimas |
| Vaikas nuolat atstumiamas kitų vaikų | Būtina konsultacija su auklėtoja |
Svarbu suprasti, kad vaiko elgesys dažnai atspindi tėvų vertybes ir lūkesčius. Kartais vaikas užsidaro savyje dėl per didelių tėvų lūkesčių, kai norima, jog vaikas būtų lyderis visose srityse. Iš baimės, kad nėra tobulas, vaikas gali atsitraukti ir apskritai nieko nedaryti. Todėl svarbiausia - besąlygiškas palaikymas ir saugi namų aplinka.