Šiandieniniame pasaulyje, kur informacijos gausa neretai kelia iššūkių, itin svarbu, kad vaikai turėtų priėjimą prie kokybiškos ir patrauklios mokomosios medžiagos. Viena iš tokių sričių yra žmogaus kūno pažinimas, kuris ne tik praplečia vaikų žinias, bet ir padeda jiems geriau suprasti save bei pasaulį aplinkui. Žmogaus kūnas - tai nuostabus ir sudėtingas mechanizmas. Paaiškinti jo veikimą vaikams gali atrodyti sudėtinga, tačiau tai įmanoma padaryti suprantamai ir įdomiai. Svarbiausia - naudoti paprastą kalbą, vizualines priemones ir susieti informaciją su kasdieniais patyrimais. Visuminis ugdymas yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi.
Ši žaisminga edukacinė dėlionė yra puiki priemonė mažiems tyrinėtojams pažinti žmogaus kūną - skeletą, organus ir raumenis. Sudaryta iš 240 detalių, ši dėlionė leis jūsų vaikui sukurti ne vieną, o net 5 žmogaus kūno formos dėliones. Kiekviena baigta dėlionė siekia 70 cm aukštį, suteikdama daugiau detalumo. Dėlionėje taip pat rasite 15 kortelių su įvardintais kūno dalių pavadinimais.

Mokomosios kortelės vaikams „Žmogaus kūnas“ - puiki priemonė supažindinti vaiką su žmogaus anatomija. Kortelės padės vaikui suprasti savo kūną ir taps pagrindu svarbioms temoms apie vaikų atsiradimą, lytį ir toleranciją. Rinkinyje yra 20 dvipusių kokybiškų, ypač tvirtų mokomųjų kortelių saugiais užapvalintais kampais. Kortelės skirtos pažinti ir mokytis, priskiriamos prie vaizdinių mokymo priemonių.
| Kortelių temos |
|---|
| Kūno dalys |
| Raumenys |
| Skeletas |
| Kraujotakos sistema |
| Nervų sistema |
| Vidaus organai |
| Virškinimo sistema |
| Šlapimo šalinimo sistema |
| Mergaičių lytiniai organai |
| Berniukų lytiniai organai |
| Lytinių organų higiena |
| Kaip aš atsiradau |
| Apatinių drabužėlių taisyklė |
| Sveikata ir mityba |
| Dantys, jų priežiūra |
| Penki pojūčiai |
| Odos sandara |
| Pagalbinės priemonės |
| Tolerancija kūnui |
Interaktyvi pažinimo knyga mažiesiems „Mano didžioji pažinimo knyga: aš ir mano kūnas“ padės mokytis atpažinti skirtingas žmogaus kūno dalis, svarbiausius organizmo procesus, sužinoti apie penkis pojūčius, skirtingas emocijas, sveikos mitybos, judėjimo svarbą bei aptarti dienos rutiną, o knygoje esančios užduotėlės skatins vaiką dar labiau įsitraukti į pažinimo procesą ir plėsti žodyną. Knyga vaikams yra didesnio formato, storų, tvirtų puslapių. Viduje rasite: atvartėlius; sukamą ratą; veidrodėlį; spindinčias detales; reljefines detales. Ši knyga rekomenduojama 1-4 metų vaikams. Jos dydis: 255 x 255 x 20 mm, 18 puslapių (kieti). Iliustravo Beatrice Costamagna, o leidėjas - „Skaitau nuo gimimo“.

Profesorius Katonautas, daugiau nei į dvidešimt pasaulio kalbų išverstos knygų serijos pagrindinis herojus, jau prabilo ir lietuviškai. Rašytojo ir mokslininko dr. Dominico Wallimano knygoje „Profesoriaus Katonauto odisėja po žmogaus kūną“ (leidykla „Nieko rimto“) gausu kiekvieną sudominsiančių faktų apie žmogaus kūną. Dr. Dominicas Wallimanas 7-10 metų amžiaus vaikams skirtoje knygoje suprantamai ir įtraukiančiai pasakoja, kaip veikia žmogaus kūnas, kokie kasdieniniai ir ilgalaikiai procesai jame vyksta. Pasitelkiant nuotaikingus knygos herojus - profesorių Katonautą ir jo draugus, kartu su mokslininku tyrinėjančius žmogaus kūno sandarą, pasakojama ir parodoma, kaip veikia raumenys, griaučiai, nervai, kaip vyksta virškinimas, kvėpavimas, dauginimasis ir daugybė kitų įdomių dalykų. Skirtingai nei daugelyje panašaus pobūdžio negrožinių knygų vaikams, šioje autorius atkreipia dėmesį ir į fizines bei psichologines negalias, medicinos mokslo tobulėjimą ir pateikia prognozes, kaip šis mokslas gali progresuoti ateityje, pavyzdžiui, dr. Dominico Wallimano teigimu, gali būti, kad nanorobotai ateityje darys operacijas kūno viduje ir gebės aptikti pažeistą audinį bei jį sutaisyti.

Kas yra kaulai? Kaulai - tai kietos dalys, sudarančios mūsų kūno skeletą. Skeletas yra tarsi namo karkasas, kuris laiko visą kūną. Kaulai mums padeda stovėti, vaikščioti, bėgioti ir atlikti kitus judesius.
Pavyzdys: Parodykite vaikui savo rankos kaulus ir paprašykite pajudinti pirštus. Paaiškinkite, kad kaulai leidžia jam tai padaryti.
Kas yra raumenys? Raumenys yra tarsi guminės juostos, kurios prisitvirtina prie kaulų. Jie traukiasi ir atsipalaiduoja, taip leisdami mums judėti. Yra įvairių tipų raumenų, pavyzdžiui, raumenys, kuriuos valdome sąmoningai (rankų, kojų raumenys) ir raumenys, kurie dirba automatiškai (širdis, skrandis).
Pavyzdys: Paprašykite vaiko įtempti savo bicepsą (rankos raumenį). Paaiškinkite, kad jis naudoja raumenį, kad galėtų sulenkti ranką. Beje, didžiausias kūne esantis raumuo yra gluteus maximus, kitaip dar vadinamas… sėdmenų raumeniu!
Kas yra oda? Oda yra didžiausias mūsų kūno organas. Ji apsaugo mus nuo mikrobų, saulės spindulių ir kitų kenksmingų veiksnių. Oda taip pat padeda reguliuoti kūno temperatūrą.
Pavyzdys: Paaiškinkite, kad oda yra tarsi mūsų kūno drabužiai, kurie mus apsaugo.
Kas yra vidaus organai? Tai organai, esantys mūsų kūno viduje, kurie atlieka svarbias funkcijas. Pavyzdžiui, širdis pumpuoja kraują, plaučiai padeda kvėpuoti, skrandis virškina maistą.
Pavyzdys: Paaiškinkite, kad širdis yra tarsi mūsų kūno variklis, kuris nuolat dirba, kad mes galėtume gyventi. Smegenyse yra daugiau kaip šimtas milijardų neuronų - tai maždaug tiek pat, kiek mūsų galaktikoje žvaigždžių! Jei visus smegenyse esančius neuronus surikiuotum eilute vieną paskui kitą, jie nusitęstų nuo Žemės iki Mėnulio.
Kas yra kraujas? Kraujas yra skystis, kuris teka mūsų kūno venomis ir arterijomis. Jis perneša deguonį ir maistines medžiagas į visas kūno ląsteles ir pašalina atliekas.
Pavyzdys: Paaiškinkite, kad kraujas yra tarsi mūsų kūno transportas, kuris pristato maistą ir deguonį į visas kūno vietas.
Kas yra nervų sistema? Nervų sistema yra tarsi mūsų kūno laidų tinklas, kuris perduoda signalus iš smegenų į visą kūną ir atgal. Ji leidžia mums jausti, galvoti ir judėti.
Pavyzdys: Paaiškinkite, kad nervų sistema yra tarsi telefono linija, kuri leidžia mums susisiekti su smegenimis.
Kodėl mūsų ausų forma tokia keista? Kodėl čiaudime? Kam reikalinga oda? Šie ir kiti panašūs klausimai į galvą šauna visiems smalsiems vaikams! Žmogaus anatomijos žinias primiršę tėvai į tokius klausimus atsakyti geba tikrai ne visada.

Paaiškinimas: Įsivaizduokite, kad jūsų plaučiai yra kaip balionai. Kai įkvepiate, jie prisipučia oru. Orui keliaujant į plaučius, deguonis patenka į kraują ir keliauja po visą kūną. Kai iškvepiate, balionai susitraukia ir išleidžia anglies dioksidą.
Paaiškinimas: Jūsų skrandis yra tarsi maišytuvas. Kai valgote, maistas patenka į skrandį, kur jis susimaišo su skrandžio sultimis. Tada maistas keliauja į žarnyną, kur įsisavinamos maistinės medžiagos. Galiausiai, atliekos pašalinamos iš kūno.
Paaiškinimas: Širdis yra tarsi siurblys, kuris pumpuoja kraują po visą kūną. Ji plaka visą laiką, net kai miegate. Padėkite vaikui ranką ant krūtinės ir leiskite jam pajusti širdies plakimą.

Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga. Vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos. Štai keletas patarimų, kaip padaryti mokymąsi įdomesniu:
Jei vaikas užduoda sudėtingą klausimą, į kurį nežinote atsakymo, nesigėdykite pripažinti, kad nežinote. Pasakykite vaikui, kad pasidomėsite ir atsakysite į jo klausimą vėliau. Galite kartu ieškoti atsakymo knygose ar internete.
Paaiškinkite vaikams, kodėl svarbu plauti rankas, praustis po dušu ir rūpintis savo kūnu. Higiena, įskaitant lytinių organų higieną, padeda apsisaugoti nuo ligų ir išlaikyti gerą sveikatą.
Paaiškinkite, kodėl svarbu valgyti sveiką maistą, kad kūnas gautų reikiamų maistinių medžiagų. Sveika mityba padeda augti, stiprinti imunitetą ir išlaikyti energiją. Vaikai iki 3 metų su sveikatai palankiu maistu susipažįsta valgydami drauge su mokytoju ir kitais vaikais, girdėdami suaugusiųjų aiškinimus, žiūrinėdami knygeles, korteles, piešinius. Matydami estetiškai patiektą, skleidžiantį šviežią kvapą maistą, jį skanaudami ir nuolat girdėdami vaisių, daržovių bei kitų maisto produktų pavadinimus, vaikai kaupia atitinkamą žodyną. 3-6 metų vaikai aiškinasi, klauso skaitomų tekstų, komentarų apie sveiko maisto naudą, sužino, ką valgyti yra naudingiau sveikatai; tyrinėja sveiko maisto piramidę; dėlioja savo dienos meniu iš kortelių su sveiko maisto produktais; dėlioja mąstymo žemėlapius (sveika - nesveika), patys vieni kitiems aiškina, kuris maistas palankus sveikatai, o kuris - ne, savo nuomonę argumentuoja. Vaikai drauge su mokytoju eina į parduotuvę, išrenka ir perka reikalingus maisto produktus užkandžiams pagaminti. Žaisdami „kavinę“, „restoraną“, kuria mėgstamų ir netikėtų patiekalų receptus, sudaro meniu, imituoja maisto gaminimą.
Paaiškinkite, kodėl svarbu būti fiziškai aktyviems. Fizinis aktyvumas padeda stiprinti raumenis, kaulus ir širdį, taip pat gerina nuotaiką ir miegą. Ugdymo srities paskirtis yra plėtoti kasdienius gyvenimo įgūdžius, fizinį aktyvumą, savivoką ir savigarbą, savireguliaciją ir savikontrolę. Įgytos patirties raišką skatina mokykloje sukurti ugdymosi kontekstai, pasižymintys patirtinių veiklų įvairove, įvairiapusio judėjimo galimybėmis. Mokytojo kalbinami, žaidinami, įvairiais patraukliais žaislais ir daiktais motyvuojami vaikai iki 1 metų vartosi, ropoja, sėdasi, prisitraukia, atsistoja, siekia daiktų. Išlaikyti pusiausvyrą vaikai pratinasi ir savarankišką vaikščiojimą tobulina judesių nevaržančioje saugioje aplinkoje eidami link juos kviečiančio mokytojo, nuo vieno patrauklaus objekto link kito, ką nors stumdydami, ridendami. 2-3 metų vaikai vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą mokosi eidami sumažinto ploto paviršiumi (tarp dviejų nubrėžtų linijų ir pan.), įveikdami kliūtis (ką nors peržengdami), lipdami į kalniuką. 3-6 metų vaikai juda spontaniškai, atlieka veiksmus su skirtingo dydžio, svorio ar formos priemonėmis, žaidžia įvairius imitacinius bei judriuosius žaidimus, kuriuose lavinami visi pagrindiniai judesiai: šliaužimas, ropojimas, ėjimas, bėgimas, šuoliukai, laipiojimas, pralindimas, metimai, pusiausvyros pratimai. Vaikai judėjimo džiaugsmą patiria laisvai bėgiodami, landžiodami, šokinėdami, laipiodami karstynėmis, kopėtėlėmis, laipteliais, žaisdami su kamuoliais, važinėdami triratukais, dviratukais. Vaikų judesių koordinacija, orientacija erdvėje, vikrumas, greitumas, jėga tobulėja žaidžiant su įvairaus dydžio ir sunkumo kamuoliais: ridenant, mėtant įvairiu atstumu, visa jėga ar panaudojant reikiamą jėgą tikslui pasiekti, gaudant. Nevaržomai judėdami ir eksperimentuodami vaikai išbando savo kūno judėjimo galimybes; lavina pagrindines fizines ypatybes (vikrumą, lankstumą, pusiausvyrą, koordinaciją, jėgą); mokosi saugiai keisti pradines kūno padėtis ir atlikti įvairius veiksmus rankomis, kojomis; išlaikyti kūną statinėje būsenoje; judėti (ne)persikeldami erdvėje; įgyja drąsos ir pasitikėjimo savimi. Veikdami ribotame plote pratinasi judėti saugodami save ir kitą. Pirmaisiais metais vaikai jiems siūlomų spalvingų, skambančių, judančių žaislų siekia vis geriau įvaldydami rankos judesius: ranka iš peties suduodami per žaislą; pratindamiesi nykščiu ir kitais pirštais suimti daiktą; laikyti daiktą per alkūnes sulenktomis rankomis ir purtyti, stuksenti, perimti iš rankos į ranką. Pirštų, plaštakos ir visos rankos judesius vaikai lavina mokytojo žaidinami, drauge su juo žaisdami pirštukų žaidimus, plodami, ką nors rinkdami, spaudydami. 3-6 metų vaikai lavina rankos judesių tikslumą, akies ir rankos koordinaciją ką nors dėliodami, konstruodami, verdami, piešdami ir kt.
