Didžiausią Žemės biologinės įvairovės dalį sudaro vabzdžiai.
Vabzdžiai - tai stebinanti pasaulio grupė, kurios atstovai pasižymi įspūdingu gebėjimu prisitaikyti prie aplinkos, tačiau kai kurie jų įpročiai ir savybės atrodo tiesiog nuostabūs.
Vabalas turi aiškiai apibrėžtas tris pagrindines kūno dalis: galvą (A), krūtinę (B) ir pilvelį (C).
Ant galvos yra antenos (1), kurios atlieka lytėjimo ir uoslės funkcijas, taip pat mandibulės (2) - stiprios viršutinės lūpos, skirtos maistui kramtyti. Kiti galvos organai apima viršutinę lūpą (3), čiuopiklius (4), priekaktį (5), kaktą (6) ir viršugalvį (7).
Krūtinė (B) susideda iš priešnugarėlės (8), skydelio (9) ir antsparnių (10). Krūtinė yra tvirtai sujungta su trimis poromis kojų (13, 14, 15), kurios padeda vabalui judėti.
Pilvelis (C) susideda iš segmentuotų tergitų (11) ir stigmatų (12) - kvėpavimo organų, per kuriuos vabzdys gauna deguonį.

Vabalai ir jų lervos naudoja keletą skirtingų strategijų, naudojamų ginantis nuo plėšrūnų ir parazitų atakų.
Į šiuos būdus įtraukiamas kamufliažas, mimikrija, toksiškumas ir aktyvi gynyba.
Kamufliažas - vabalų sugebėjimas savo kūno spalva ir forma prisitaikyti prie aplinkos.
Tai labai dažna ir paplitusi vabalų apsaugos forma, ypač tarp tų, kurie minta mediena ar augalais, pavyzdžiui, lapgraužiai ar straubliukiniai.
Kai kurių vabzdžių forma, įvairiaspalviškumas ar plaukuotas kūnas primena paukščių mėšlą ar kokį kitą nevalgomą daiktą.

Kitas apsisaugojimo nuo priešų būdas derinant spalvas ir formą yra mimikrija.
Pavyzdžiui, dalis ūsuočių yra itin panašūs į vapsvas, raštuotasis auksavabalis panašus į kamanę, todėl šių vabalų vengia plėšrūnai, nors patys vabalai iš esmės yra nepavojingi.
Ūsuotis Plagionotus detritus savo raštais panašus į vapsvą.

Australietiškas bombožygis ištikus pavojui iššvirkščia labai lakų skystį, kuris ore garsiai sprogdamas virsta aitriu debesėliu, atbaidančiu priešus.
Vaikus labai nustebino, kad vabzdžiai, kaip ir žmonės, evoliucijos pradžioje kilo iš to paties protėvio ir, kad vabzdžių turimos antenos yra tik jų nosys.
Didelį dėmesį vabzdžių pažinimui skiria ikimokyklinio ugdymo įstaigos, įgyvendindamos edukacinius projektus.
Vienas iš tokių projektų - „Gamtos pažinimo link - Aš ir Tu vabzdžių pasaulį tyrinėjame kartu“.
Projekto tikslas - kuriant naujas edukacines lauko erdves, sudaryti sąlygas visiems: tiek lopšelio - darželio, tiek socialinių partnerių vaikams bei bendruomenės nariams, taikant vieną efektyviausių ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo(si) metodų - patirtinį ugdymą(si) iš arčiau pažinti vabzdžių pasaulį: išsiaiškinti, kaip vabalai vystosi, susipažinti su jų sandara, gyvenimo sąlygomis, pastebėti jų panašumus ir skirtumus, suvokti augalų ir vabzdžių tarpusavio sąsajos svarbą.
Projekto metu siekta plėtoti bendruomenės narių bei socialinių partnerių ekologinio sąmoningumo nuostatus, formuoti aplinkosaugos įgūdžius per įvairias edukacines, eksperimentines bei tiriamąsias veiklas.
Pirmoji, sėkmingai įgyvendinta projekto idėja - darželio kieme įkurta edukacinė prieskoninių bei vaistinių augalų lysvė.
Visi kartu sutelkę jėgas lysves užpildėme žemėmis, sodinome prieskoninių ir vaistinių žolelių sodinukus.
Prieskoninių žolelių lysvės ne tik ugdo, praturtina, puošia darželio aplinką, bet ir prie kiekvieno augaliuko yra priskirta informacinė lentelė su augalo pavadinimu bei QR kodu.

Įgyvendinant projektą „Gamtos pažinimo link - Aš ir Tu vabzdžių pasaulį tyrinėjame kartu“ darželio teritorijoje, visai šalia žolelių lysvės įkurdintas visų dėmesį traukiantis „Vabalų viešbutis“.
Tęsiant pažintį su paslaptingu vabzdžių pasauliu, buvo pakviesta VU magistrantė, edukologė Severija Bunkutė, kuri vaikams atskleidė vabalų pasaulio paslaptis, supažindino su vabzdžių įvairove, rūšimis ir pateikė pačius netikėčiausius faktus apie jų gyvenimą.
Daug išmokę ir sužinoję apie kasdien mus supančią gyvąją gamtą, kartu su vaikučiais patraukėme į mišką.
Čia mažieji gamtos draugai nepraleido progos aplankyti darbščiųjų skruzdėlyčių sukrautų skruzdėlynų.
Nusprendę, kad esame ne ką mažiau darbštūs už skruzdėlytes, surengėme miško švarinimo akciją.
Įsibėgėjus rudeniui lopšelio-darželio „Pilaitukas“ iniciatyva visa bendruomenė darniai prisijungė prie parodos „Žaliasis vabalų pasaulis“.
Šiai parodai darbelius iš antrinių žaliavų sukūrė 85 šeimos iš 18 lopšelio-darželio „Pilaitukas“ ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupių.
Taip pat didelio susidomėjimo sulaukė įstaigos inicijuotas respublikinis projektas „Vabzdžių gamyba iš antrinių žaliavų“.
Šeimoms bei pedagogams įsitraukiant į minėtas iniciatyvas vaikai gilino žinias, stiprino kompetencijas net keliose srityse: gamtos pažinimas - sužinojo nemažai naujo apie vabzdžius, aplinkosaugą - apie tvarų daiktų naudojimą veikiant išvien su gamta bei stiprino tarpusavio santykius su šeima.
Aktuali tema paskatino aktyviai dalyvauti respublikiniame projekte ugdymo įstaigų pedagogus bei šeimas iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių.
Sulaukėme dalyvių paraiškų iš 22 ugdymo įstaigų, iš kurių kiek daugiau nei pusę, net dvylika sudaro Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos, dvi Kauno miesto, dvi Klaipėdos, dvi Palangos, po vieną - Radviliškio, Panevėžio, Grigiškių bei Širvintų ugdymo įstaigą.
Projekto dalyviai atsiuntė 72 kūrybinių darbų iš antrinių žaliavų nuotraukas bei pagamintų vabzdžių aprašus.
Remiantis surinkta medžiaga parengtas edukacinis-metodinis leidinys „Žaliasis vabalų pasaulis“.
Jame gausu skirtingų vabzdžių iš antrinių žaliavų nuotraukų bei informacijos apie jų savybes.

Džiaugiamės įgyvendinta dar viena iniciatyva, viktorina „Ką žinai apie vabzdžius?“.
Jos tikslas - skatinti priešmokyklinio amžiaus vaikus domėtis gyvąja gamta, jos gyventojais, tenkinti prigimtinį vaiko poreikį bendrauti ir pažinti pasaulį patirtinio mokymosi keliu, mylėti, tausoti gyvosios ir negyvosios gamtos objektus.
Viktorina vyko Microsoft Teams platformoje, kurioje vaikams patrauklia bei žaisminga forma buvo pateikiamos užduotys.
Viktorinos metu buvo žadinamas ne tik vaikų noras domėtis gamta, bet ir skatinamas vaikų kūrybiškumas, bendravimo kultūra, ugdoma vaikų ekologinė savimonė bei ekologinis mąstymas.
Sukauptomis žiniomis ir įgyvendintomis idėjomis džiaugiamės ne tik patys, bet ir mielai jomis dalinamės su kitais šalies pedagogais.
Dabar vaikai, jau tikri vabzdžių žinovai.
O vyresniųjų darželio grupių vaikučiai turėjo galimybę projektinių veiklų įgyvendinimo metu įgytas žinias pasitikrinti ir toliau gilinti nuotolinės Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro edukacinės pamokėlės „Gamtos mitų griovėjai:Kas nėra vabzdžiai?“ metu.
Pasibaigus pamokėlei, vaikai dar ilgai dalinosi savo pastebėjimais, žiniomis su draugais ir tėveliais.
Siekiant žaisminga, patrauklia forma supažindinti vaikus su vabzdžiais ir kitais bestuburiais bei žaidimo metu ugdyti loginį mąstymą, matematinius gebėjimus, komandinio darbo įgūdžius, gebėjimą kūrybiškai spręsti problemas, darželio kieme įkūrėme edukacinį stalo žaidimą „Vabzdžiai ir kiti bestuburiai“.
Dar viena lauko erdvėje įgyvendinta idėja, siekiant paįvairinti ir praturtinti lauko erdves edukacinėmis priemonėmis - įkurtas edukacinis lauko žaidimas „Vabzdžių šaškių turnyras“.
Žaidimas paremtas šaškių žaidimo principu, šaškių figūrose pavaizduoti vabzdžiai.
Stiprinant vaikų ekologinį sąmoningumą, siekiant įgytų žinių apie augalus ir vabzdžius įtvirtinimo bei tęstinumo, pagamintos ilgalaikės edukacinės dėlionės „Vabzdžiai“ ir „Vaistiniai augalai“.
Vasarą darželyje - stebėjimų, tyrinėjimų, naujų atradimų, patyrimų metas.
Šį pavasarį įrengtame „Vabalų ir vabzdžių kiemelyje“ vaikučiai šią vasarą gali stebėti į viešbutį „atvykstančius“ vabaliukus bei vabzdžius, taip pat, spalvotame stende nuskenavę QR kodą, gali susipažinti su vabalais, vabzdžiais bei atlikti įdomias ir smagias užduotis, be to, kiemelyje rengiamos ir kitos turiningos bei aktyvios veiklos ugdytiniams.
Be to, pedagogės pakvietė darželinukus išbandyti tapymą ant akmenukų.
Kitą dieną jaukiame kiemelyje mažieji sulaukė svečio - bitininko Antano Gecevičiaus.
Svečias atsinešė avilį, bitininkų naudojamus įrankius, pademonstravo aprangą ir papasakojo apie bitučių gyvenimą.
Vaikai sužinojo, kiek bitutė turi akių, kiek - sparnų, kiek - kojyčių.
Taip pat sužinojo, iš kur ir kaip bitės renka medų, kur jį padeda parnešusios, kokias pareigas avilyje atlieka bitė motinėlė, bitės darbininkės ir tranai.
Auklėtiniai ragavo bičių surinktų žiedadulkių, išsukto medaus ir medaus iš korio.
„Vabalų ir vabzdžių kiemelyje“ stovi tikras dailus avilys, tačiau bitutės jame negyvena.
Vaikai iš bitininko Antano daug sužinojo apie šiuos vabzdžius, todėl pedagogės kiemelyje ugdytinius mokė žaisti nuotaikingą lietuvių liaudies žaidimą „Bitutė“.
Vabaliukai ir vabzdžiai, kirmėlytės ir kiti maži padarėliai vaikams labai įdomūs.
Vaikams siūloma pasigaminti įvairius vabaliukus iš popieriaus, kiaušinių dėklų, plastilino.

Vaikams siūlomos įvairios užduotys, padedančios gilinti žinias apie vabzdžius:
Taip pat siūlomos pasakėlės apie vabzdžius, skatinančios vaikus mylėti ir tausoti gamtą.
Boružės - vabzdžiai, kuriuos dėl išskirtinės išvaizdos atpažįsta visi.
Raudona šių vabzdžių spalva skirta įspėti, o taškų kiekis priklauso nuo boružės rūšies.
Boružė savo išvaizda praneša kitiems vabzdžiams ir paukščiams apie tai, kad ji jiems gali būti nuodinga.
Lietuvoje gyvena ir dvitaškių, ir 24-taškių boružių.
Dažniausia Lietuvoje yra septyntaškė boružė, taip pat dažna - penkiataškė.
Šių vabzdžių būna ir geltonų, ir juodos spalvos su raudonais taškais.
Šie vabzdžiai yra plėšrūnai. Pagrindinis jų maistas - amarai.
Per dieną suaugusi boružė suėda apie 70 amarų.
Tai proporcingai tas pats kaip žmogus per dieną suvalgytų 70 keptų viščiukų.
Daržininkams ir sodininkams tai yra labai naudingas vabzdys, kuris sunaikina didžiulius kiekius amarų.
Tačiau boružės yra keliauninkės ir ilgai neužsibūna vienoje vietoje.

tags: #vaikams #apie #vabaliukus