Vaikų emocijų ugdymas: kaip padėti vaikui pažinti, suprasti ir valdyti jausmus

Emocijos - mūsų atsakas į supantį pasaulį, taip pat ir savisaugos išraiška. Tą patirtį, emocijų atpažinimą, supratimą ir kontroliavimą būtina kaupti jau vaikystėje - ji vaikui padės lengviau įveikti sudėtingas situacijas, lanksčiau prisitaikyti ir rasti problemų sprendimą. Kodėl jau ankstyvoje vaikystėje reikėtų gebėti atpažinti skirtingas emocijas ir jas įvardinti? - Nes emocinė patirtis moko vaiką jas reikšti neskaudinant kitų.

Vaiko emocinei raidai būdingi keli pagrindiniai etapai. Vaikų emocinis ugdymas - tai ilga ir įdomi kelionė, paženklinta daugybės subtilių posūkių ir gilių transformacijų. Nuo pirmųjų kūdikio emocijų iki audringų paauglystės metų - vaiko emocijos sparčiai keičiasi, dažnai nustebindamos net patį vaiką ir jo tėvus ar globėjus. Šios emocijos - nuo tyro, nežaboto džiaugsmo iki retkarčiais kylančio nusivylimo ar liūdesio - labai svarbios kokybiškai patirčiai ir vaiko raidai.

Emocijų atpažinimas ir supratimas yra esminė vaikų socialinio-emocinio ugdymo dalis, padedanti formuotis harmoningai ir savimi pasitikinčiai bei savivaldžiai asmenybei, pagarbiems santykiams su kitais, harmoningam požiūriui į save, gerai savijautai, priimti save ir kitus. Pirma, mokėjimas atpažinti savo emocijas padeda vaikams suprasti, kaip įvairios situacijos veikia jų savijautą, ir skatina pozityvų požiūrį į save bei kitus. Antra, emocijų atpažinimas prisideda prie savivertės augimo. Kai vaikas jaučia, kad suaugusieji priima ir pripažįsta jo jausmus, jis ima labiau pasitikėti savimi, nes mato, kad jo emocijos yra svarbios. Tai taip pat skatina sveiką bendravimą ir padeda išvengti užslopintų emocijų, kurios gali lemti elgesio problemas.

Vaikų emocinis vystymasis apima jų gebėjimą atpažinti, suprasti, išreikšti ir reguliuoti savo jausmus. Tai sudėtingas procesas, kuris vyksta vaikams augant ir sąveikaujant su aplinka. Kūdikiai pirmiausia išreiškia emocijas veido išraiškomis, kūno kalba ir garsais. Vaikai pradeda pažinti savo emocijas ir atskirti pagrindinius jausmus, tokius kaip laimė, pyktis, liūdesys ir baimė. Šiuo laikotarpiu aktyviai ugdoma vaikų empatija ir gebėjimas pažinti savo bei kitų emocijas. Vaikų ugdymo specialistai pabrėžia emocijų įvardijimo ir pažinimo svarbą, net labiausiai nepatogių ir nemalonių emocijų priėmimą ir normalizavimą. Patiriamos emocijos darosi vis sudėtingesnės. Vaikai gali atpažinti ir susidoroti su sudėtingesnėmis emocijomis, pradeda suprasti savo jausmų priežastis ir pasekmes. Gerėja emocinio reguliavimo įgūdžiai ir ugdomas gilesnis sudėtingesnių emocijų, tokių kaip meilė, kaltė ir gėda, suvokimas. Neretai šiuo laikotarpiu vaikai tampa uždaresni, jiems atrodo, kad aplinkiniai jų nesupranta, kartais vengia dalintis patiriamais išgyvenimais.

Su vizualiniu-verbaliniu emocijų mokymusi vaikai susiduria jau darželyje, jie mokosi įvardinti savo pyktį, liūdesį, džiaugsmą, taip pat spręsti konfliktines situacijas. Tačiau vaiko gebėjimui reikšti emocijas didžiausią įtaką daro tėvų pavyzdys, tad apie tai būtina kalbėti namie ir kūrybinių veiklų pagalba tyrinėti labiausiai vaikams rūpinčias kasdienines situacijas.

Vaikai patiria įvairiausių emocijų - nuo džiaugsmo ir susijaudinimo iki nusivylimo, pykčio ir liūdesio. Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvoje vaikystėje. Jis kyla dėl to, nes vaiką užvaldo emocijos ir jam trūksta įgūdžių jas tinkamai išreikšti. Pykčio priepuolius gali sukelti įvairūs veiksniai, tiek fiziologiniai pojūčiai (pvz. Kai vaiką ištinka pykčio priepuolis, suaugusiems asmenims svarbu išlikti ramiems. Pasiūlykite vaikui jį apkabinti, skirkite raminančių žodžių, kad vaikas žinotų, kad yra saugus ir mylimas. Vaiką apkabinkite tik jam sutikus. Priimkite vaiko emocijas, pripažinkite jo jausmus. Keli pasirinkimo variantai gali suteikti vaikams kontrolės ir nepriklausomybės pojūtį. Skatinkite vaiką naudoti paprastus metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas ar skaičiavimas, kad nusiramintų. Vaiko mokymas atpažinti ir valdyti savo emocijas yra esminis jo emocinio vystymosi žingsnis.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, pateikia 6 lengvus būdus, kaip įdomiai lavinti emocinę raišką žaidžiant. Vaikai žaisdami ne tik smagiai leidžia laiką, bet ir mokosi spręsti įvairias problemas, reikšti jausmus, juos atpažinti ir įvardinti. Žaidimo metu taip pat galima suvaidinti ir išgyventi įvairias situacijas, kurios pasitaiko ir realiame gyvenime. Šie žaidimai skirti visai šeimai ir ugdo ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų emocinį raštingumą.

Žaidimai emocijų ugdymui

Atspėk emociją

Ant lapelių užrašykite įvairias emocijas ir sudėkite į dėžutę, kepurę ar dubenėlį. Traukite lapelį ir vien veido išraiška bandykite užrašytą emociją pavaizduoti. Kiti ją turi atspėti. Jei vaikas ar vaikai skaityti nemoka, galima bandyti pavaizduoti savo sugalvotą emociją, kurią kiti turės atspėti.

Kita žaidimo versija - bandyti atspėti emocijas ne iš veido išraiškos, o iš balso tono. Pabandykite pasakyti tą pačią frazę, pavyzdžiui, „viso gero” liūdnai, linksmai, piktai, išdidžiai, droviai, pavydžiai ir pan. - lai kiti atspėja, ką jaučiate. Vėliau susikeiskite vaidmenimis.

Jausmų kubas

Pirmiausia jums reikės suklijuoti iš storesnio popieriaus vieną ar kelis kubus. Ant kiekvienos iš 6 jo sienelių užrašykite po emociją. Ridenkite kubą. Kokia emocija iškrito? Papasakokite, kada ją jautėte ir kas ją išprovokavo. Diskutuokite, kaip elgtis jei taip jaustis nepatiko.

Štai kokias emocijas galite užrašyti ant kubo: laimingas, nuliūdęs, supykęs, drąsus, drovus, draugiškas, apgailestaujantis, susigėdęs, nusivylęs, susierzinęs, įsiaudrinęs, paliktas nuošaly, pavydus, smalsus, kaprizingas, jautrus, išdidus, nesaugus, mylimas, dėkingas, nusikaltęs, įskaudintas, nustebęs, išsigandęs, malonus, nedrąsus, nejaukiai besijaučiantis ir t.t.

Mesk ir piešk

Reikės popieriaus, pieštukų ir žaidimų kauliuko. Susitarkite, kokią veidelio dalį piešiate, kai iškris tam tikras taškų skaičius. Pavyzdžiui: 1 - veido forma, 2 - burna, 3 - akys, 4 - antakiai, 5 - nosis, 6 - plaukai. Tada iš eilės meskite kauliuką ir pieškite. Laimės po 24 metimų (galite nusistatyti ir tam tikrą laiko tarpą, pavyzdžiui, laimėtoją rinksite po 10 minučių žaidimo) daugiausiai veidelių su skirtingomis išraiškomis nupiešęs žaidėjas. O dabar metas atspėti varžovo nupieštų veidelių emocijas - atpažinimo rungtyje taip pat galima dalinti taškus už kiekvieną atpažintą emociją ir rinkti nugalėtoją.

Nuotraukų kaleidoskopas

Piešiniuose emocijas galima pavaizduoti labai išraiškingai, tad vaikui jas suprasti yra lengviau, nei nuskaityti iš žmonių veidų. Tačiau kai treniruotės su piešinukais tampa per lengvos, galima pereiti prie sudėtingesnio lygio - emocijų atpažinimo nuotraukose. Tam labai tinka žurnalai. Užrašykite ant lapo keletą emocijų, o vaikas lai suranda jas atitinkančias nuotraukas žurnale, iškerpa ir priklijuoja. Dar vienas žaidimo variantas - pasiūlykite vaikui iškirpti daug įvairių nuotraukų iš žurnalų ir sugrupuoti jas į malonias ir nemalonias emocijas, vėliau bandyti tiksliau nustatyti kiekvieno nuotraukoje vaizduojamo žmogaus emociją.

Namų teatras

Išsirinkite su vaiku pasaką ir pabandykite ją suvaidinti. Personažus galite nusipiešti ir išsikirpti iš popieriaus arba panaudoti namie esančius žaislus. Prieš vaidinimą labai svarbu aptarti ne tik siužetą, bet ir herojų charakterius. Rinkitės gerai vaikui žinomą pasaką ir prieš vaidinimą aptarkite: kokiu balsu kalbės personažas, kaip jis jausis, ko bijos ir pan. Pavyzdžiui, pakalbėkite, kaip jautėsi Raudonkepuraitė pamačiusi vilką? Išsigando? Nustebo? Elgėsi drąsiai? Paprašykite vaiko parodyti šias emocijas. Parepetavus vaidinti bus lengviau. Tokie nesudėtingi vaidinimai bei pasakų interpretacijos vaikui padeda išgyventi daugybę situacijų, patirti platų spektrą emocijų, „pasimatuoti” jas ir išmokti suprasti bei valdyti.

Skaitymas - puikus empatijos lavinimas

Daugiausiai progų kalbėti apie emocijas dovanoja skaitymas. Grožinė literatūra, ypač knygos, kuriose daug dėmesio skiriama herojų išgyvenimams, vidiniam pasauliui, padeda geriau suprasti kitų žmonių jausmus, ugdo empatiją, leidžia įsijausti ir išgyventi įvairias sudėtingas situacijas, supažindina su skirtingais bendravimo modeliais.

Aptarkite tai, ką perskaitėte, klauskite: „kaip jautėsi herojus?”, „o kaip jaustumeisi tu?”, „ar tinkamai jis pasielgė toje situacijoje?”, „kaip būtum reagavęs tu?” Knygų skaitymas turtina ir žodyną, o psichologai pabrėžia, kad norint suprasti emocijas ir jausmus, platus žodynas yra būtinas.

Patiems mažiausiems šiandien galima rasti specialių jausmų knygelių, labai palengvinančių emocinės raiškos pamokas. Dažniausiai jos skirtos vienai emocijai iliustruoti ir aptarti, o jų herojai pavaizduoti labai išraiškingomis, lengvai atpažįstamomis mimikomis.

Kaip padėti vaikui valdyti emocijas?

Tėvų vaidmuo yra svarbus padedant vaikams pažinti savo emocijas ir jausmus, mokantis juos tinkamai išreikšti. Kai vaikas įsisąmonina savo emocijas ir mokosi su jomis susitvarkyti, tampa labiau pasitikintis savimi, empatiškas ir atsparus stresui.

1. Įvardinkite emocijas: nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius. Klauskite: „Kaip tu jautiesi?“ ar „Kaip tu jauteisi?“ - tai gali tapti puikiu būdu paskatinti vaikus atvirai reikšti mintis apie išgyvenamas ar išgyventas emocijas ir jausmus. Vaikas jausis gerbiamas ir saugus, jei žinos, kad suaugusieji priima jo emocijas. Kartu svarbu padėti vaikui įvardyti, ką jis jaučia: „Ar tai, ką jauti, panašu į pyktį?“ arba „Ar liūdi dėl to, kad draugas įskaudino?“ Galima bandyti spėti, kaip vaikas jaučiasi.
2. Plėskite žodynėlį: patiems įvardijant savo emocijas, bandyti spėti vaiko emocijas, įvardinant jas žodžiu. Vaikams reikalinga pagalba mokantis kiekvieną emociją tinkamai įvardyti. Su vaikais galima žaisti smagius emocijų įvardijimo žaidimus.
3. Skatinkite tinkamas emocijų išraiškas: stengtis mažinti netinkamą vaikų elgesį, bet siekti pastebėti ir pastiprinti tinkamą emocijų reiškimo veiksmą ir žodį. Stebėkite ir vaikui garsiai pasakykite bei pabrėžkite jo tinkamą elgesį reiškiant emocijas. Paaiškinkite, kad pykti yra normalu, tačiau svarbu nešaukti ir neskriausti kitų. Parodykite tinkamus būdus, kaip valdyti emocijas, pvz., giliai kvėpuoti, ramiai kalbėtis arba užsiimti fizine veikla.
4. Rodykite asmeninį pavyzdį: vaikai mokosi stebėdami aplinką, todėl suaugusiųjų elgesys yra labai svarbu. Parodykite, kad ir jūs patiriate įvairių emocijų bei mokate jas valdyti, o kartais ir netinkamai išreiškiate, bet tada yra proga atsiprašyti už netinkamus veiksmus ir žodžius.
5. Sukurkite saugią aplinką: svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus reikšdamas emocijas ir jausmus namuose. Leiskite jam žinoti, kad jo emocijos vertinamos ir kad bet kuri emocija yra organiška, jos negali kontroliuoti, bet gali kontroliuoti veiksmus ir žodžius, kuriais reiškia emocijas.
6. Naudokite žaidimus ir korteles: žaidimai ir kortelės su skirtingais jausmais padeda vaikams įsisąmoninti emocijas linksmai ir paprastai.
7. Sužaidybinkite kasdienes situacijas: pasirinkite dienoraščio rašymo pačias įvairiausias formas. Pvz., kabinti lapelius ant šaldytuvo su situacija ir toje situacijoje patirtą jausmą.
8. Skaitykite knygas apie emocijas: yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.
9. Skatinkite pažvelgti į situaciją plačiau: padėkite vaikui pamatyti situacijas iš skirtingos perspektyvos. Rodykite empatiją savo veiksmuose ir bendraudami su kitais. Parodykite gerumą, supratimą ir užuojautą aplinkiniams.
10. Padėkite mokytis atsiprašyti ir atleisti: jei vaikas supyksta arba įskaudina kitą, padėkite jam išmokti atsiprašyti.

Vaikams gana dažnai patinka ir būna vertinga, jei pasiūlome tą pyktį nupiešti kaip kokį nors daiktą. Jei vaiko pyktis, liūdesys, nusivylimas, pavydas ar kažkokie kiti jausmai būtų panašūs į kokį nors daiktą ar gyvūną, koks tai daiktas ar gyvūnas būtų? Iš to taip pat galime pamatyti, kaip vaikas jaučiasi šiuose jausmuose. Gana dažnai vaikai ir nupiešia, kad baimė panaši į kiškį ar zuikį, pyktis panašus į velnią ir panašiai. Taip pat šis metodas yra tinkamas, kai vaikas nežino, kaip jaučiasi. Tokiais atvejais galime paklausti, į kokį gyvūną panašus vaiko jausmas. Pagal tai galime sužinoti daugiau informacijos apie tai, kaip jaučiasi vaikas.

Kai vaikas išmoksta atpažinti įvairias emocijas, gali lengviau jas apibūdinti. Vaikams būtų rekomenduojami du pagrindiniai dalykai. Vienas iš jų - turėti kortelę, lapelį, ant kurio vienos pusės būtų nupiešta gėlytė, o ant kitos žvakė. Taip galime mokyti vaiką rodyti gėlytę ir sakyti, ką darome su gėle - ją uostome - ir ką darome su žvake - ją užpučiame. Kitas dalykas dažnai tinka mažesniems vaikams. Jei situacijoje patys sugebame išlikti ramūs ir ramiai kvėpuoti, galime apsikabinti vaiką, prisiglausti prie savęs ir ramiai kvėpuoti.

Vaiko emocinės raidos puoselėjimas yra labai svarbus sėkmingam vaiko vystymuisi ir gerai savijautai. Suprasdami emocinio vystymosi etapus, atpažindami vaikų patiriamų emocijų įvairovę ir įgyvendindami veiksmingas strategijas pykčio priepuoliams valdyti, tėvai ir globėjai gali sukurti vaikų emociniam intelektui ir atsparumui ugdyti palankią aplinką. Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl būtina pritaikyti šiuos metodus pagal individualius poreikius ir asmenybę.

tags: #vaikams #apie #emocijas

• kodėl naujagimis netenka svorio?
• Elegantiškos ir jaukios suknelės mergaitėms
• Salbutamolio saugumas nėštumo metu
• Žmogaus kūno pažinimas: naudingos veiklos mažiesiems
• Nėštumo eiga savaitėmis: nuo užsimezgimo iki gimdymo