Senieji amatai vaikams: kaip puoselėjamos tradicijos
Kėdainių krašto muziejaus Tradicininių amatų centre Arnetų name vaikiškas šurmulys netyla net ir vasarą. Visą savaitę čia veikė stovykla, kurioje vaikai mokėsi senųjų amatų, susipažino su Aukštaitijos regiono papročiais, paveldu, aukštaitiško identiteto ženklų ieškojo ne tik Kėdainiuose, bet ir Rumšiškėse.
Kodėl svarbu domėtis amatais?
Kaip pasakojo šio centro vadovė Regina Lukminienė, rajono vaikams stovyklos Arnetų name organizuojamos jau ne pirmus metus ir kasmet sulaukia didžiulio susidomėjimo. „Tėveliai jau nuo pavasario skambina ir teiraujasi, ar bus stovyklėlė. Matome, kad tikrai yra poreikis, todėl rašome projektus ir stengiamės gauti finansavimą“, - teigia vadovė. Šių veiklų tikslas - sudominti jaunimą, kad jie perimtų senuosius amatus ir galėtų juos pritaikyti savo gyvenime.
Šiemet visą savaitę stovyklavo 35 vaikai nuo 7 iki 13 metų amžiaus. Suskirstyti grupelėmis jie dalyvavo juostų pynimo, keramikos, medžio drožybos, vilnos vėlimo ir karpinių edukacijose, rengiamose Arnetų name ir kiemelyje esančiuose amatininkų nameliuose.
Praktinė patirtis ir įspūdžiai
Dalyviai vienbalsiai patvirtino, kad stovykloje tikrai įdomiau nei kažkur kieme bėgioti. „Pirmą kartą veliu, tokia labai raminanti veikla, tinka ir berniukams. Užsirašiau į stovyklą, nes norėjau išmokti senųjų amatų, kitose vietose to nelabai išmoksi. Namie prie kompiuterio, tai tik į ekraną žiūri, o čia gali kažką išmokti, pasigamini visokių darbelių“, - džiaugėsi stovyklautojas Jonas.
Emilija pasakojo apie įgytas technikas: „Stovykloje pabandėme gaminti atvirukus iš karpinių, drožti medinius šaukštus, dabar iš vilnos veliame arkliukus ir dar pynėme juosteles. Nėra labai sudėtinga, mus visko pamokė, parodė kaip ką daryti. Tai, ką išmokau stovykloje, gal bandysiu ir namuose pasigaminti.“
Populiariausi tradiciniai amatai Lietuvoje
Lietuviškų dailiųjų amatų tradicijas dabar saugo ir puoselėja sertifikuoti amatininkai. Štai keletas tradicijų, kurios vis dar gyvos ir įtraukia jaunąją kartą:
- Margučių marginimas: nors dabar margučiai siejami su Velykų švente, tačiau kiaušinių marginimo tradicija egzistavo dar prieš kelis tūkstančius metų.
- Karpiniai: Lietuvoje karpiniai kelis amžius buvo naudojami kaip antspaudai, o vėliau tapo namų puošybos elementais.
- Žvakių liejimas: bičių vaško žvakės buvo naudojamos ne tik apšvietimui, bet ir burtams.
- Muilo gamyba: kelis tūkstančius metų skaičiuojantis amatas, kuriam anksčiau naudoti medžio pelenai ir įvairūs aliejai.
| Amatas | Naudojimo paskirtis praeityje |
|---|---|
| Juostų pynimas | Drabužių ir namų puošyba |
| Karpiniai | Antspaudai, užuolaidos, servetėlės |
| Žvakių liejimas | Apšvietimas, burtai |
| Muilo gamyba | Higiena, skalbimas, vaistai |
Amatininkystės ateitis
„Žinote, kartais žmonės sako: „ai, kas čia tie senieji amatai“, bet juos reikia išbandyti, pajausti, tada požiūris keičiasi. Būna įdomu stebėti, kaip net labiausiai išdykę vaikai taip įsitraukia į veiklą, kad net sunku atitraukti“, - pastebi amatininkė, mokanti pinti tradicines juostas. Svarbu tai, kad šis palikimas ne tik išsaugomas muziejuose, bet ir grįžta į madą - juostomis šiandien galima puošti modernius drabužius, batus ar rankines.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
