Vaikų akių sveikata: išsami priežiūra, ugdymas ir svarbiausi patarimai

Kasmet, antrąjį spalio ketvirtadienį minima pasaulinė regėjimo diena. Taigi, visi - maži ir dideli - atkreipkime dėmesį į regėjimo sutrikimų keliamas problemas. Akys - svarbiausias jutimo organas. Net 80 proc. visos informacijos gauname per akis. Vaikų akių sveikata yra ypač svarbi, nes ji tiesiogiai veikia jų raidą ir mokymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kodėl reikia tikrinti vaikų akis, kokie yra dažniausi regėjimo sutrikimai, natūralios akių priežiūros būdus, akinių naudojimo niuansus bei akių kontakto svarbą vaiko emocinei raidai.

Akių ligų prevencija ir regėjimo tikrinimas

Nėra abejonių: akių sveikata - vienas svarbiausių dalykų, kurį turime saugoti nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Kaip senovės lietuvių išmintis sako: „Kas akis saugo, tas pasaulį mato.“ Tarptautiniai oftalmologų ir Lietuvos specialistų konsensusas yra aiškus: pirmojo pilno vaiko akių patikrinimo metas - iki pirmojo gimtadienio, dažniausiai rekomenduojama apžiūra 7-8 mėnesių amžiaus.

Kodėl būtent tada? Jau šiame etape oftalmologas gali identifikuoti įgimtas akių ligas, žvairumą, refrakcijos (regos aštrumo) anomalijas ar net neurologinius sutrikimus. Jei mažylis gimė priešlaikinis, buvo įtariamos neurologinės ar akių problemos, neretai akių gydytoją rekomenduojama aplankyti jau 3-4 mėnesių amžiaus.

Pirmą kartą kūdikio akys gali būti patikrintos dar gimdymo namuose. Jei gimdymas buvo sunkesnis, tikrinamas vaiko akių dugnas, ar nėra kraujosruvų, gimdymo traumų pasekmių. Dažniausiai pirmojo akių tyrimo duomenys taip ir lieka gimdymo namų archyvuose. Būtų gerai, jei jie būtų išsaugoti ir vėliau įsegti į vaiko ligos kortelę. Mama gali paprašyti išrašo kopijos.

Po mėnesio visų naujagimių laukia vizitas pas šeimos gydytoją (arba pediatrą). Mėnesio amžiaus kūdikiui dar negalima nustatyti, ar jis gerai mato. Reikia atminti, kad visi kūdikiai yra toliaregiai. Nuo +2 iki +4 dioptrijų toliaregystė yra fiziologiškai normali. Kai akis auga, toliaregystė silpnėja, ir sulaukus mokyklinio amžiaus (apie 7 metų) jos beveik nebelieka. O pirmais metais vaikelis iš arti mato blogiau nei iš toli.

Dar kartą reikėtų apsilankyti pas oftalmologą iki pirmojo gimtadienio. Šiuo amžiaus tarpsniu gali būti nustatytas žvairumas ar „tinginiaujanti“ akytė. Jau galima pastebėti ir ryškius vaiko regėjimo sutrikimus. Kartais pačios mamos pastebi, kad vaikutis nepataiko paimti žaislo, nemato daikto, kliūva už baldų.

Kitas rimtas akyčių patikrinimas laukia prieš pradedant lankyti darželį. 2-3 metų amžiuje jau galima nustatyti, kaip vaikas mato, tačiau matymo funkcijos dar nėra tiksliai nusistovėjusios. Darželyje prasideda veikla, reikalaujanti smulkių judesių - piešimas, konstravimas, lipdymas. Išsamus vaiko sveikatos patikrinimas vyksta ir prieš mokyklą. Norėtųsi patarti tėveliams, kad vaikutį nuvestų patikrinti ne tik prieš mokslo metų pradžią, bet ir pirmos klasės viduryje. Kai vaikas pradeda mokytis, jo akys per keletą mėnesių paprastai nusilpsta. Specialia aparatūra ir išplėtus vyzdžius galima išsamiai nustatyti akių būklę ir stebėti, kaip mokymosi procesas paveikė akį. Šiame amžiuje vaikai dažnai susiduria su trumparegyste (miopija), kurios progresavimas neretai vyksta stipresnis būtent mokykliniame amžiuje ir paauglystėje.

Tėvai yra pirmieji „akių sargai“. Tėvai nesunkiai pamato, kai vaikas žvairuoja, o kitus regos sutrikimus dažniausiai pastebi intuityviai. Pavyzdžiui, kai mažylis iš arti apžiūrinėja paveiksliukus ar visai nenori vartyti knygučių, televizorių žiūri iš arti, dažnai mirksi. Jei pastebite, kad vaiko akys dažnai žiūri skirtingomis kryptimis arba jis dažnai prisimerkia, tai gali būti žvairumo požymiai. Jei vaikas skundžiasi galvos skausmais po ilgo žiūrėjimo į ekraną ar knygas, tai gali būti regėjimo nuovargio požymiai. Vaikai, kurie turi sunkumų atpažindami objektus ar raidžių formas, gali turėti regėjimo sutrikimų.

Reguliari akių priežiūra yra esminė norint užtikrinti, kad vaiko regėjimas būtų sveikas. Patikrinimai turėtų būti atliekami ne tik tada, kai kyla problemų, bet ir kaip prevencinė priemonė. Pasak ekspertų, reguliarūs vizitai pas akių gydytoją turėtų būti planuojami kas 1-2 metus, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir regėjimo sveikatos. Pasiruošimas vizitui gali padėti sumažinti vaiko nerimą ir užtikrinti, kad patikrinimas vyks sklandžiai. Prieš vizitą pas gydytoją, pasikalbėkite su vaiku apie tai, ko jis gali tikėtis. Paruoškite klausimus, kuriuos norėtumėte užduoti gydytojui. Tai gali būti susiję su vaiko regėjimu, akių sveikata ar netgi akinių pasirinkimu, jei jų prireiks. Nepamirškite atnešti visų reikalingų dokumentų, tokių kaip ankstesnių vizitų įrašai ar informacija apie šeimos akių ligas.

Dažniausi vaikų regėjimo sutrikimai

Visame pasaulyje apie 284 mln. žmonių turi regėjimo sutrikimų, 39 mln. žmonių yra akli, 245 mln. yra silpnaregiai. Net 80 proc. regėjimo sutrikimų galima išvengti, o kitus ir išgydyti. Labiausiai paplitę sutrikimai - katarakta, glaukoma ir amžinė geltonosios dėmės (makulos) degeneracija (AMD). Normaliai visi vaikai iki septynerių metų yra toliaregiai, tik jų toliaregystė nedidelė.

Štai pagrindiniai vaikų regėjimo sutrikimai, su kuriais susiduriama:

• Toliaregystė (hiperopija): Jei toliaregystė viršija amžiaus normą, be akinių vaikas gerai nemato nei tolimų, nei artimų daiktų. Toliaregiai, norėdami aiškiai matyti, įtempia akių raumenis.
• Astigmatizmas: tai tokia refrakcijos yda, kai šviesos spinduliai akyje laužiami nevienoda vertikalia ir horizontalia kryptimi. Šiuo atveju skiriami cilindriniai akinių lęšiai, kurie iš pažiūros nesiskiria nuo paprastų, tik kitaip laužia šviesos spindulius.
• Trumparegystė (miopija): Trumparegiais dažniausiai tampa mokyklinio amžiaus vaikai.
• Žvairumas: gali būti įgimtas. Kitu atveju žvairumas gali atsirasti, jei įgimta toliaregystė. Akys dažniausiai „neatlaiko“ įtampos ir viena jų nukrypsta. Žvairumas gali atsirasti ir dėl patirtų stresų ar traumų. Gydomas paskyrus akinius ir specialius pratimus. Jei pastebėjote, kad iš arti į ką nors žiūrinčio vaiko viena akis staiga nukrypsta į šalį, o žvairumo nematyti, tačiau mažylis dažnai primerkia vieną akį, verta susirūpinti.

Dėl nedidelės trumparegystės, toliaregystės ar astigmatizmo gali atsirasti galvos skausmai, ypač po ilgo skaitymo, sėdėjimo prie ekranų ar kitų su rega susijusių veiklų. Tokiais atvejais sakoma, kad akiniai gali sumažinti įtampą, leidžiant akims lengviau sufokusuoti vaizdą. Arba, kai akys nesinchronizuotai dirba kartu (pvz., esant latentiniam žvairumui ar silpniems konvergencijos sutrikimams), smegenys patiria įtampą bandydamos suderinti vaizdus iš abiejų akių. Ir tai gali sukelti galvos skausmus, akių nuovargį. Tuomet gali būti skiriami akiniai su prizminiais lęšiais arba specialūs akiniai, kurių tikslas sumažinti regos apkrovą.

Natūrali akių priežiūra ir regėjimo gerinimo pratimai

Amerikiečių oftalmologas V.H. Beitsas, kuris trisdešimt savo veiklos metų gydė regėjimo sutrikimus natūraliais būdais, visų funkcinių regėjimo sutrikimų (trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas, žvairumas) priežastimi įvardija psichinę įtampą. Anot jo, regėjimo sutrikimų augimas yra tiesiogiai susijęs su kultūra, kurioje gyvena šiuolaikinė visuomenė. Joje galioja tam tikros normos, nuostatos, požiūriai, kokiu reikia būti, kad būtum sėkmingas ir laimingas. Tai sukelia įtampą ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Vaikams regėjimas sutrinka nuo artimiausioje aplinkoje patiriamos įtampos: šeimoje, darželyje, mokykloje.

Taisyklinga mityba

Rūpintis taisyklinga mityba: maisto produktuose turi būti pakankamas vitaminų kiekis, o maistas turi būti kuo įvairesnis. Norint turėti sveikas akis, reikia praturtinti savo racioną vitaminu A. Jis organizme gaminasi iš beta karotino, kurio gausu morkose, paprikose, kopūstuose, moliūguose, abrikosuose ir kitose daržovėse.

Sveiki skaitymo ir ekranų naudojimo įpročiai

Neskaityti valgant, važiuojant ar gulint lovoje: labai svarbu, kad toliaregiams vaikams neišsivystytų trumparegystė. Norint to išvengti rekomenduojama skaityti, piešti tik tinkamai apšviestoje vietoje, sėdint prie tam pritaikyto stalo. Patartina kas pusvalandį daryti pertraukėles. Dirbant kompiuteriu siūloma daryti trumpas pertraukas: tiek skaitymas, rašymas, piešimas ar darbas prie kompiuterio vargina akis, neilsinant akių jos pradeda silpnėti, gali išsivysti toliaregystė, trumparegystė ar astigmatizmas. Vaikui žaisti kompiuteriu rekomenduojama ne ilgiau kaip 15 minučių, valandą - per dieną. Po 15 minučių žaidimo reikėtų daryti 15 - 20 minučių pertrauką.

Jei vaikas jau moka naudotis kompiuteriu, pasistenkite, kad kompiuteris stovėtų prie lango. Ne tik dėl šviesos. Vaikas turės galimybę nukreipti žvilgsnį pro langą į tolį. Žiūrint televizorių svarbu, iš kokio atstumo žiūrima ir kokiame aukštyje televizorius pastatytas ar pakabintas. Atstumas iki televizoriaus turėtų būti ne mažiau kaip 3 metrai. Prieš miegą vaikas neturėtų skaityti knygelių ar žiūrėti televizoriaus. Ši veikla verčia akis įsitempti, ir vaikas eina miegoti neatsipalaidavęs. Ateityje tai gali grėsti trumparegyste. Kad nepavargtų akytės, reikia riboti krūvį. Jei jautresnis vaikas pradedamas mokyti pažinti raides, reikėtų parinkti knygeles su stambiomis raidėmis. Jei mažylis ilgai žiūrėjo televizorių, vartė knygeles ar žaidė kompiuteriu, jo akytės pavargo. Pabandykite kartu padaryti mankštą, kuri treniruoja raumenis ir sumažina nuovargį.

Akių mankšta

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nuolatinę akių mankštą tam, kad galėtumėte mankštinant akis gerinti jų kraujotaką, regėjimą bei sustiprinti akių raumenis:

• Mirksėjimas: stipriai keletą kartų sumirksėkite arba tiesiog įpraskite pamirksėti kas kelias minutes.
• Akių joga: patogiai atsisėskite, galvą laikykite tiesiai, žiūrėkite į priekį. Judinkite tik akis, ne galvą. Pažvelkite aukštyn, žemyn, į kairę, į dešinę, įstriža linija aukštyn kairėn, įstriža linija žemyn dešinėn. Tada akių obuolius pasukite į kairę, po to į dešinę. Tuos pačius judesius pakartokite užsimerkę. Atsipalaiduokite ir pamažu atsimerkite. Šis pratimas skatina akių raumenų judrumą, atpalaiduoja akių raumenis ir praplečia matymo lauką.
• Žvilgsnio „estafetė”: įsivaizduokite, jog savo darbo vietoje žvilgsnio kelyje į tolį pasižymėjote kelis taškus. Pradėkite nuo artimiausio taško: pvz., kompiuterio klaviatūros. Suraskite daiktus, stovinčius tolėliau ir esančius skirtingame nuotolyje. Kaskart leiskite akims pailsėti. Tuomet žvilgsniu keliaukite tolyn, kol žvilgsnis pasieks dangų ar debesis. Ties tuo peizažu sustokite ir leiskite akims vėl pailsėti. Tuomet nužymėtais taškais pamažu grįžkite prie klaviatūros.
• Kiti pratimai:
  • Dešimt kartų greitai sumirksėkite. Tada stipriai užmerkite ir atmerkite akis.
  • Žiūrėkite porą sekundžių žemyn ir staigiai pakelkite žvilgnį aukštyn.
  • Vieną akį užmerkite, o kitą plačiai atmerkite.
  • Pažvelkite į tolį, penkias sekundes žiūrėkite į artimą objektą ~ 30 cm atstumu (pvz.: pirštą). Sukite užmerktų akių žvilgsnį aplinkui.

Akiniai vaikams: nauda ir galimi trūkumai

Dar ne visai seniai, maždaug prieš 25 metus akiniai buvo naudojami tik kaip pagalbinė priemonė regos sutrikimams koreguoti, o vaikų skyrių optikose iš viso nebuvo. Tačiau dabar jie skiriami daugybei vaikų, kurių tėvai išoriškai net nepastebi jokių regos sutrikimų. Sakoma, kad taip yra dėl kokybiškesnės diagnostikos, kuri leidžia greičiau aptikti sutrikimus. Tačiau praktika rodo, kad uždėjus akinius, po kiek laiko juos reikia stiprinti, - regėjimas palaipsniui silpnėja. Šis argumentas yra labai populiarus, itin greitai įtikinantis tėvus pirkti akinius ir priversti juos vaikus nešioti, tačiau nepagrįstas jokiais moksliniais tyrimais ir stipriai klaidinantis.

Vienas iš šį argumentą paneigiančių faktų yra tas, kad su įgimta katarakta gimusiems kūdikiams kataraktos šalinimo operacija turi būti atlikta iki 8 savaičių, nes būtent ankstyvoje kūdikystėje susiformuoja už regą atsakingi centrai. Jei operacija nebus atlikta iki 8 savaičių, vaikas praras domėjimąsi aplinka ir nebegalės matyti visiškai. Todėl tai, kad dviejų ar trijų metų vaikas nenešios akinių, regos centrų vystymosi niekaip nepalies. Dar daugiau, yra ne vienas aprašytas atvejis, kuomet nuo gimimo nematantys vaikai, suaugę žmonės įvairiausių pratybų dėka pradėjo matyti - smegenyse susiformavo nauji už regą atsakingi centrai.

Anot amerikiečių oftalmologo V.H. Beitso, akies obuolys „neišauga“ į neteisingą formą, tačiau akių raumenys jį gali pailginti suspausdami. Akies obuolys iš esmės yra mažas skysčio maišelis su vidiniu akispūdžiu, kuris palaiko jo apvalią formą. Jis tam tikra prasme primena guminį kamuoliuką: suspauskite jį pirštais - jis pakeis formą; atleiskite spaudimą - ir jis akimirksniu sugrįš į tobulai apvalią formą. Tas pats vyksta ir su akies obuoliu: jei jį spaudžia akių raumenys, jis pakeičia formą. Atpalaidavus raumenų įtampą, akies obuolys dėl vidinio spaudimo vėl tampa apvalus.

Kodėl akiniai gali būti problematiški?

• Akiniai apskritai negali atkurti normalaus regėjimo. Jei žiūrėsite į bet kokią spalvą per stiprų išgaubtą (pliusinį) ar įgaubtą (minusinį) stiklą, pastebėsite, kad spalva visada atrodys mažiau intensyvi, nei žiūrint plika akimi. Kadangi formos suvokimas priklauso nuo spalvos suvokimo, tai tiek spalva, tiek forma bus ne taip aiškiai ir tiksliai matomos su akiniais nei be jų. Net paprastas plokščias stiklas sumažina spalvos ir formos ryškumą. Žiūrint per įgaubtą stiklą matome sumažiną ir nutolusį pasaulį, o per išgaubtą - padidintą, bet nei vienu, nei kitu atveju tikro, realaus vaizdo nesimato. Todėl sutrinka 3D vaizdo suvokimas: pasaulis atrodo plokštesnis nei yra.
• Tai ypatingai svarbu, kai kalbame apie žmogaus kūno vystymosi laikotarpį. Vaiko regėjimas vystosi iki 8 metų, tačiau jis vystosi ne vienas, o kartu su kitais jutimo organais, kurių funkcijos, pvz., regos ir klausos suvokimo smulkūs niuansai ar judesių koordinacija, gali tobulėti iki paauglystės. Ir jei regos vystymosi laikotarpiu vaikas nemato tikro pasaulio per akinius, tai negali nepaveikti kitų jo jutimo organų vystymosi, judesių koordinacijos, tuo pačiu pasaulio suvokimo, charakterio savybių, eisenos ar net veido bruožų.
• Žalojantis akinių poveikis akims akivaizdžiai įrodomas tuo, kad gerai matantis žmogus per juos matyti negali, o užsidėjęs juos jaučiasi siaubingai. Gerai per akinius matys tik žmogus, turintis refrakcijos ydas, kurioms koreguoti ir yra skirti akiniai. Tačiau refrakcijos ydos akyse savaime nėra pastovios. Todėl bandant užsitikrinti gerą regėjimą akinių pagalba, esantis regėjimo sutrikimo laipsnis tik įtvirtinamas, o ne panaikinamas. O nenešiojant akinių jis kistų tai išnykdamas ar susilpnėdamas, tai vėl atsirasdamas.
• Akinių stiklai nepraleidžia natūralios saulės šviesos, todėl tampa sunkiau gauti vitamino D. Be to, jei akiniai yra tamsinti arba keičia spalvą prisitaikydami prie šviesos, rainelė per daug išsiplečia ir aptingsta. Dėl sulėtėjusios rainelės veiklos dingsta natūralus skylutės efektas ir fokusuoti tampa sunkiau.
• Patyrinėkite, ar jūsų vaikui patinka akiniai nesistengdami jo įkalbėti, manipuliuoti, skatinti ar gąsdinti, kad nešiotų akinius. Kaip jis jaučiasi su jais? Kokia jo pirma reakcija? Dažnai vaikai taip natūraliai nenori nešioti akinių, kad plešia juos nuo akių, nuolat pameta, subraižo stiklus ar sulaužo. Kai kurie tėvai pasiduoda iš bejėgiškumo sukontroliuoti situaciją ir palieka vaikus ramybėje taip išgelbėdami jų regėjimą. Tikrai yra atvejų, kai atsiradęs ryškumas vaikus pradžiugina ir pripratę prie akinių jie nenori jų nusiimti.
• Akiniai tam tikru lygiu susiaurina regėjimo lauką, veikia periferinį regėjimą ir sulėtina akies judėjimą. Akys yra judantys organai (net naktį miegant jos juda) ir gali pailsėti tik judėdamos! Per vieną sekundę sveika akis gali padaryti iki 100 subtilių judesių. Bet koks bandymas sustabdyti akies judėjimą, sukelia įtampą regos sistemoje ir dėl to vaizdas tampa neryškus. Akiniai - vienas iš instrumentų, kuris šitą judėjimą sustabdo ir žmogus žiūrėdamas pradeda judinti galvą, o ne akis. Taip akys pamažu praranda įprotį laisvai judėti nuo taško prie taško surinkinėdamos informaciją. Todėl daugelis žmonių nusiėmę akinius sako, kad jie nieko nemato, sutrinka koordinacija, pvz., tampa sunku pagauti greitai skriejantį kamuolį. Nes akys sustingę, jos negali laisvai judėti skirtingomis kryptimis.
• Kuo mažiau juda akys, tuo daugiau juda galva ir kūnas. Tai sukuria nuolatinę įtampą kūne ir išderina jo pusiausvyrą. Didžiausia problema - atsiranda įtampa kakle. Žmonės su bifokaliniais lęšiais ir tie, kurie nešioja cilindrus astigmatizmui koreguoti ypatingai linkę įtempti kaklo raumenis.
• Akiniai stipriai riboja vaiko judėjimo laisvę. Yra ryšys tarp akinių ir judrumo. Vaikai mėgsta karstytis medžiais, laipioti tvoromis, bėgioti, dūkti, sportuoti ir pan. Bijodami nesudaužyti, nesugadinti, nesubraižyti, nepamesti akinių vaikai palaužia savo prigimtį ir pamažu tampa patogiais, paklusniais, tokiais, kaip reikia aplinkiniams. Patogūs vaikai nereiškia daug emocijų, o akiniai dar labiau jas slopina.
• Akiniai nepašalina problemos, o ją įtvirtina - tai tik laikina priemonė, kuri verčia akis prisitaikyti prie neteisingo matymo būdo neleisdama akims natūraliai dirbti. Vietoj to ji laiko akių raumenis sustingusiais, dėl ko ilgainiui regėjimas tik blogėja ir ateityje gali sukelti įvairias akių ligas ir netgi aklumą. Vaikai pripranta pasikliauti dirbtine korekcija, užuot išmokę natūralių regėjimo gerinimo būdų. „Būtina atsisakyti akinių, jei norima susigrąžinti gerą regėjimą ar sustabdyti ligos progresą, negalima toleruoti jokių pereinamųjų priemonių: silpnesnių akinių, akinių nešiojimo kritiniais atvejais. Gydymas - tai ne akinių uždėjimas ant akių, o įtampos, sukeliančios nenormalią išorinių raumenų veiklą, pašalinimas.“ - rašo V.H. Beitsas.

Vaikų akių spalva ir jos paveldėjimas

Visi vaikai gimsta su mėlynomis akimis, nepriklausomai nuo tėvų akių spalvų. Taip atsitinka dėl to, nes naujagimių organizmas pirmus mėnesius negamina pigmento melanino, kuris vėliau „nudažo“ kūdikio akis ir plaukus. Pabrėžiama, kad tikrosios naujagimio akių spalvos negalima nustatyti iki trejų metų - ji gali keistis.

Profesorius Deividas Ravinas, dirbantis Vakarų Australijos Medicinos tyrimų institute, teigia, kad vaiko akių spalvą nulemia abiejų tėvų genai. Iš viso yra trys mokslininkams žinomi genai, lemiantys akių spalvą, tačiau tik du jų yra gerai ištirti. Tiesa, dabartiniai tyrimai gali paaiškinti rudos, žalios ir mėlynos akių spalvos atsiradimą, tačiau nepaaiškina, kodėl kai kurie vaikai turi šviesiai rudos, pilkos spalvos akis.

Naujagimio paveldimi genai nulemia daugelį vaiko savybių, o aleliai, kurie yra randami genuose, lemia vaiko fizinę išvaizdą. Naujagimio bruožai paveldimi susijungus dvejiems aleliams - po vieną iš kiekvieno tėvo. Žinoma, kad vieni aleliai gali būti labiau dominuojantys už kitus. Kalbant apie akių spalvą, rudas alelis visada yra labiau dominuojantis už mėlyną ar žalią. Žalias alelis stipresnis už mėlyną, o mėlynas - visada silpniausias. Dėl šios priežasties pasaulyje yra daugiausiai žmonių, turinčių rudas akis: pusė pasaulio populiacijos yra rudakiai.

Įvertinus visus žinomus faktorius, lemiančius vaiko akių spalvą, buvo apskaičiuotos tikimybės pagal tėvų akių spalvas. Štai pavyzdys:

Akių kontakto svarba vaiko emocinei raidai ir bendravimui

Akys ne tik regėjimo, bet ir ryšio su pasauliu priemonė. Lietuvių kultūroje dažnai mylime savo vaikus kaip brangiausią lobį, todėl akių sveikata turėtų būti prioritetas tarp pirmosios pagalbos ir kūno priežiūros etapų.

Kodėl vaikai vengia akių kontakto?

Deja, mes, suaugusieji, patys išmokome nežiūrėti žmonėms į akis. Kartais suaugusieji, patirdami stiprius jausmus, rodydavo savo pyktį, nukreiptą į vaiką. Kai tokie epizodai kartojasi, vaikai išmoksta vieno - nustoti žiūrėti į akis. Jei vaikas negauna dėmesio, kai jo ieško (pvz., tėvai nepažvelgia, tik ranka pamoja - „netrukdyk“), jis jaučiasi nevertas, kad kas žiūrėtų, kreiptų dėmesį. Tuomet suranda savų užsiėmimo būdų, nebekreipia dėmesio į suaugusiuosius. Taip pat, jei vaiko akys yra naudojamos kaip bausmė (griežti, pikti žvilgsniai), jam tai nėra malonu. Nereikalaukite, kad žiūrėtų į akis tuomet, kai jūs pykstate, baratės. Tuomet akys žaibuoja, juk nenorit, kad tie žaibai nutrenktų jūsų vaiką?

Akių kontakto ugdymas

Norėdami, kad vaikai mieliau žiūrėtų į mus ir žvelgtų į mus noriai - matykime juos. Matykime, kokie jie yra, kaip jaučiasi, kas jiems patinka, kas ne. Vaiko elgesys yra tik paviršinė vaiko būsenos išraiška. Jei tėvai mato giliau - nepuola taisyti elgesio, o pasidomi, kaip vaikas jaučiasi. Jei žinotume, jog svarbu žvelgti į akis, perduokime tai kaip vertybę. Rodykime, kad mums gera žvelgti vaikui į akis, ir įsitikinti, kad vaikas mato jūsiškes ir jomis džiaugiasi. Žvelkime į akis, sveikinkimės ir su nepažįstamais. Stebėkite vaiką - ar patinka žvelgti į akis, ar vaikas jaučiasi droviai. Jei vaikui drovu - nespoksokite įdėmiai, tačiau akių kontaktą palaikykite. Akių kontaktas yra būtina informacija gyvenant tarp žmonių. Jis rodo, kaip mes bendraujame ir kokį ryšį palaikome vieni su kitais ir su suaugusiais. Tuo draugiškesnėje visuomenėje gyvensime ir labiau ja džiaugsimės.

tags: #vaikams #apie #akis

• judesio džiaugsmas 3 metų vaikams
• Sapno apie dvynukus reikšmė
• Rekomendacijos dėl fizinio aktyvumo nėštumo metu
• John Colicos pėdsakas kine: "Laiškanešys skambina du kartus"
• Vitamino D svarba kūdikiams