Vaikų tyrinėjimai gamtoje: kodėl tai svarbu ir kaip skatinti?
Šiuolaikiniai vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų, todėl buvimas gamtoje tampa reta, bet labai vertinga patirtimi. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad gamta yra neatsiejama nuo visapusiškos vaikų sveikatos ir harmoningos raidos. Laikas, praleistas gamtoje, ne tik stiprina imunitetą ir gerina fizinę sveikatą, bet ir ugdo kūrybiškumą, skatina socialinių įgūdžių formavimąsi bei stiprina pasitikėjimą savimi.
Mokslininkai visame pasaulyje sutelkia dėmesį į gamtos poveikį vaikų raidai. Daugybė tyrimų patvirtina, kad buvimas gamtoje teigiamai veikia vaiko sveikatą ir raidą. Žaidimai gamtoje skatina ne tik bendradarbiavimą ir socialinių įgūdžių formavimąsi, bet ir ugdo kūrybiškumą, vaizduotę, suteikia pasitenkinimo ir pasitikėjimo savimi jausmą. Ryšio su gamta stiprinimas taip pat didina motyvaciją saugoti mus supančią aplinką. Tyrimai rodo, kad suaugusieji, kurie vaikystėje daugiau laiko praleido gamtoje, pasižymi stipresnėmis aplinkosauginėmis nuostatomis ir labiau linkę tausoti aplinką.
Su buvimu gamtoje glaudžiai siejama ir vaikų psichologinė sveikata. Ilinojaus universiteto mokslininkai nustatė, kad po gamtinėje aplinkoje vykusių veiklų susilpnėjo 5-18 m. vaikų ir paauglių nedėmesingumo ir hiperaktyvumo sutrikimo simptomai, palyginti su grupe, kurios užsiėmimai vyko uždarose patalpose. Edinburgo ir Glazgo universitetų mokslininkai, tyrę 4 m. vaikus iki 6 m. amžiaus, nustatė, kad vaikai, gyvenantys gamtos apsuptyje, vėliau pasižymėjo geresniu santykiu su kitais vaikais, mažesniu hiperaktyvumu ir mažiau išreikštomis elgesio problemomis. Panašius rezultatus patvirtino ir Danijos Orhuso universiteto atlikta beveik milijono gyventojų duomenų analizė.
Skatinkime vaikų ryšį su gamta
Ryšį su gamta skatina realios patirtys natūralioje aplinkoje ir suaugusiųjų pavyzdys. Gamtoje vaikai susipažįsta su aplinka, patiria tyrinėjimo ir atradimo džiaugsmą. Jiems svarbu patiems išbandyti aplinką tausojantį elgesį, kad susiformuotų ne tik žinios ir supratimas, bet ir konkretaus elgesio įgūdžiai - jausmas „aš galiu“. Tokie pavyzdžiai galėtų būti atliekų rūšiavimas namuose arba dalyvavimas gamtosauginėse iniciatyvose kartu su šeima ar mokyklos klase.
Veiklos gamtoje: tyrinėjimas ir atradimai
Vaikai iš prigimties yra smalsūs, nuolat uždavinėja klausimus ir ieško į juos atsakymų. Gamta - neišsenkantis klausimų šaltinis, o suaugusiojo vaidmuo yra padėti vaikui į juos atsakyti. Svarbu leisti vaikams atrasti patiems ir stebėti, į ką jie labiausiai atkreipia dėmesį - tai ir yra geriausia tema savaitei. Net ir didelis miestas nėra kliūtis gamtos pažinimui; užtenka pasirinkti tinkamą vietą kiekvienam gamtos reiškiniui pažinti.
Pažinimas per gamtos ciklus
Pažinimas per gamtos ciklą - tai tyrinėjimo, atradimo ir džiaugsmo kelias. Kiekvienas metų laikas atveria naujas galimybes vaikams pažinti gamtą:
- Žiemą vaikai tyrinėja sniegą ir ledą. Į grupę atneštas sniegas leidžia stebėti, kaip jis tirpsta šilumoje ir keičiasi jo forma. Liesdami ledą vaikai pastebi, kad jis šaltas, kietas, slidus, o vėliau virsta vandeniu.
- Rudenį vaikai tyrinėja gamtos dovanas: spalvingus lapus, giles, kaštonus, šakeles. Jie lygina lapų spalvas ir dydžius, klausosi, kaip jie čeža, rūšiuoja ir liečia. Vaikai pastebi, kad vieni daiktai lengvi, kiti - sunkesni.
- Pavasarį stebimas gamtos atgimimas. Vaikai sėja sėklas, sodina augalus, laisto ir kasdien stebi jų augimą. Tai pirmieji vaikų patyrimai apie laiką, augimą ir rūpestį.
- Vasarą daug dėmesio skiriama vandens ir smėlio tyrinėjimams. Vaikai stebi, kas plaukia, kas skęsta, lygina sausą ir šlapią smėlį, kuria formas.
Trejų metų vaikai pažįsta pasaulį per žaidimą, stebėjimą ir smalsumą, o gamta tampa vieta, kurioje jie džiaugsmingai atranda, tyrinėja ir mokosi. Pedagogo vaidmuo - švelniai lydėti, skatinti klausti ir eksperimentuoti, kad kiekvienas vaikas jaustųsi tikru atradėju.
Gamtosauginis ugdymas ir praktinė patirtis
Gamtosauginis ugdymas per praktinę vaikų veiklą yra „aktyvios meilės“ gamtai pagrindas. Šis ugdymas turi vykti nuosekliai, atsižvelgiant į vaikų amžių, pradedant nuo natūralaus domėjimosi gamta, suteikiant malonių išgyvenimų joje, sudarant sąlygas stebėti gamtos reiškinius, skatinant vaikų domėjimąsi ir rūpinimąsi viskuo, kas gyva, iki atsakomybės už savo poelgius.
Daugelis ikimokyklinio ugdymo programų skiria didelį dėmesį žmogaus ir gamtos santykiams bei ekologinei kultūrai. Mokslininkai ir pedagogai praktikai akcentuoja, kad gamtosauginis ugdymas turi vykti per praktinę vaikų veiklą. Leidžiami žurnalai, tokie kaip „Lututė“, „Vaikystė“, „Nykštukas“, „Penki“, padeda praktiniams pedagogams.
Lopšelio-darželio „Žiogelis“ aplinka išnaudojama visuminiam vaikų ugdymui, siekiant, kad jie augtų sveiki. Vaikams svarbu susipažinti su neigiamu žmogaus poveikiu gamtai (šolių deginimas, medelių laužymas, šiukšlinimas, vandens teršimas ir kt.). Kiekviena grupė turi gamtosaugines taisykles, o lopšelis-darželis sukūrė savo gamtosauginį kodeksą. Pagrindinis uždavinys - išmokyti vaikus pamąstyti prieš darydami, pajusti, kad gamta yra mūsų dalis, kad mes ir ji esame betarpiškai susiję ir vieni nuo kitų priklausomi.
Ekologinės problemos ir sprendimai per vaikų patirtį
Vaikams aktualiausia ir suprantamiausia vandens teršimo problema. Jie žino, kad vandens teršti negalima, nes daugelis jau yra susidūrę su šiuo negražiu reiškiniu. Gamtos teršimas šiukšlėmis yra viena didžiausių ekologinių problemų. Svarbu, kad vaikai turėtų norą šiukšlę numesti ten, kur jai priklauso būti. Geriausiai vaikai supranta ir pajunta, kodėl nereikia šiukšlinti ir kokią žalą tai daro gamtai, patys pakeldami numestą šiukšlę. Ypač didelį poveikį daro dalyvavimas tvarkymo talkose.
Vaikai, dirbdami gamtos kampelyje, gėlyne ar savo darže, pradeda suprasti, pajusti, pamatyti, ko reikia augalui, kad jis augtų, žydėtų, augintų vaisius, daržoves, valytų orą, džiugintų visus. Taip pamažu formuojasi ir vaikų gamtosauginis-ekologinis supratimas. Eksperimentai su vandeniu ir augalais padeda vaikams išsiaiškinti vandens svarbą gyvybei - žmogui, augalams, gyvūnams. Šie eksperimentai skatina daugiau kalbėti apie vandenį, jį stebėti tekantį iš krano, upėse, parko tvenkinyje, pažvelgti į šulinio gilumą. Gamtosaugine prasme aiškinamasi, kur vanduo randamas, kad jis yra gamtos dalis, todėl jį reikia tausoti, saugoti ir neteršti.
Pastebėta, kad pirmosios vaikų žinios ir praktinė gamtosauginė veikla priklauso nuo auklėtojos gebėjimo sužadinti jų norą tyrinėti, klausinėti, veikti. Su entuziazmu vaikai įgyja pirmuosius globos, saugojimo, gerumo daigus gamtai. Kartais pati situacija paskatina visus ieškoti sprendimų. Pavyzdžiui, gelbėjant vandens vabalą, vaikai kartu su auklėtoja sprendė, kaip jam padėti, kokios vietos gamtoje jam tinkamiausios. Ši patirtis paskatino vaikus pastebėti aplinkos nešvarumus ir susitarti organizuoti šiukšlių rinkimo akciją.
Gamtosauginės edukacijos ir praktiniai užsiėmimai
Gamtosauginės edukacijos, rengiamos moksleiviams, padeda ugdyti jaunąją kartą, norinčią saugoti gamtą. Specialistai įsitikinę, kad vaikams būtina sudaryti sąlygas pažinti gamtą ne iš vadovėlių, o matant, liečiant ir tyrinėjant. Vaikams reikalingas įvairiapusis supratimas apie gamtą, o svarbiausia, kad apie gamtą ir gamtosaugą jie sužinotų patirdami - matydami, liesdami, uosdami. Fiziškai pabuvodami skirtingose gamtinėse vietose ir teritorijose bei gyvai prisiliesdami prie gamtinių objektų, vaikai giliau įsisąmonina ir supranta ne tik tai, kas yra gamta ir kokia įvairi ji gali būti, bet ir ekologijos bei gamtosaugos svarbą.
Gamtos mokyklos organizuoja edukacijas, kurių metu vaikai ne tik gauna naujos informacijos, susijusios su ekologiniu ugdymu, bet ir atlieka praktines užduotis, daro bandymus gamtoje bei laboratorijoje, naudodami mikroskopus ir kitą tyrimams skirtą įrangą, žaidžia su tema susijusius žaidimus. Didelis dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui ir diskusijoms šia tema. Vaikai išmoksta, kaip atsakingai elgtis būnant gamtoje, stebint gyvūnus bei augalus, ir yra skatinami klausti, išsakyti savo nuomonę, argumentuotai diskutuoti.
Labai svarbi gamtosauginio švietimo dalis - laikas gamtoje, kuomet vaikai vaikšto po miškus, smėlynus, palei vandens telkinius ir, stebėdami gamtą, praktiškai mokosi ją pažinti. Pavyzdžiui, edukacijos „Miško detektyvas-pėdsekystė“ metu vaikai gamtoje ieško gyvūnų pėdsakų. Kitos populiarios edukacijos „Vandenų pasaulis“ metu vaikai randa retų dumblių, moliuskų kriauklių, kuriuos vėliau tiria laboratorijoje.
Noras pažinti gamtą dažnai atsinešamas iš šeimos. Svarbios iš šeimos atsineštos patirtys bei vertybės. Vaikai, būdami gamtoje, jaučiasi geriau ir viskuo susidomi, o kiti simpatiją gamtai atranda labai pamažu. Todėl stengiamasi sudominti buvimu gamtoje ir skeptiškiau nusiteikusius vaikus, sugalvojant jiems įdomių užduočių ir užsiėmimų. Paprastai po edukacijos vaikai pasidalina įspūdžiais ir ką nors naujo bei įdomaus patyrę įvardija visi.
Varnių regioniniame parke įsikūrusi gamtos mokykla taip pat skatina vaikus būti gamtoje, stebėti gyvūnus, augalus, gamtos reiškinius, pažinti kraštovaizdžio ir gamtos vertybes bei supančią gamtinę aplinką. Mokymasis netradicinėje aplinkoje ne tik suteikia vaikams naujų žinių, bet jos yra ir geriau įsimenamos, be to, gamta ir buvimas joje gali tapti mėgstama veikla. Netoli gamtos mokyklos yra ežeras, kuris vienintelis Lietuvoje meta gintarą, o prie ežero randami gintaro gabaliukai vaikams tampa atradimu. Edukacijų metu rengiami žygiai per pelkę iki bebro namų, kur vaikai stebi bebrų gyvenamąją aplinką, ieško bei fiksuoja bebrų veiklos pėdsakus. Daug dėmesio sulaukia edukacija, kurios metu mokomasi pažinti paukščius, klausomasi jų balsų. Vaikams gamtoje leidžiama išbandyti visus pojūčius, sekama gyvūnų pėdsakais, o radus miške gyvūnų kaukolę, pagal ją spėjama, kokio tai gyvūno liekanos.
Visų edukacijų tikslas - išmokyti saugoti supančią gamtą pagal savo jėgas ir supratimą, mokytis gamtoje ir iš gamtos. Daug aiškinama vaikams apie ekologiją, atsakingą ir tvarų vartojimą, antrinį daiktų panaudojimą, rūšiavimą, nešiukšlinimą. Kai visų šių dalykų mokoma derinant su buvimu gamtoje ir jos tyrinėjimu, tuomet ir rezultatas būna geresnis. Pastebima, kad vaikams nesvarbu, koks oras, jie mielai būna gamtoje, įsitraukia į įvairias veiklas.
Didaktiniuose žaidimuose įtvirtinamos žinios ir nuostatos apie gamtosaugą. Tai žaidimai: „Galima - negalima“, „Padedu“, „Miške gyvena“, „Skinu - raunu“ ir kiti. Per žaidimą „Skinu - raunu“ vaikai supranta, ką reiškia patirtis ir asmeninė veikla. Literatūra, liaudies išmintis, mįslės, patarlės, priežodžiai, posakiai, juokavimai taip pat turi didelę reikšmę ugdant gamtosauginį supratimą.
Tėvų pavyzdys vaikui turi didelės įtakos, todėl skatinama, kad tėvai kuo aktyviau dalyvautų ugdomojoje veikloje. Grupės „Gamtos patrulis“ dienoraštis, pildomas nuo 2007 m., fiksuoja gamtos stebėjimus ir veiklą. Siekiama, kad pažintis su gamtos pasauliu vaikams teiktų džiaugsmą. Supažindinama mažuosius su gamtosaugos taisyklėmis taip, kad kiekvieną dieną jie atrastų ką nors naujo, kad kiekvienas žingsnis būtų tarsi kelionė į gerumą gamtai, į stebuklingą grožį, kad kiekvienas pažinimo žingsnis taurintų širdį ir grūdintų valią.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
