Nėštumas - tai unikalus ir ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu jos organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis. Viena iš svarbių organizmo sistemų, kuri pasikeičia nėštumo laikotarpiu, yra krešėjimo (hemostazės) sistema. Šių pokyčių supratimas gali padėti geriau įvertinti tam tikrus kraujo tyrimų rezultatus, laiku pastebėti galimus sutrikimus ir užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms. Viena iš galimų nukrypimų yra trombocitopenija, apibrėžiama kaip trombocitų kiekio sumažėjimas kraujyje žemiau leistinos ribos (150x10⁹/L).
Trombocitai, dar vadinami kraujo plokštelėmis, yra bebranduolės ląstelės, gaminamos kaulų čiulpuose iš specialių didelių ląstelių - megakariocitų. Jie cirkuliuoja kraujyje apie dešimt dienų ir yra labai svarbūs kraujo krešėjimui. Pažeidus kraujagyslę, trombocitai sulimpa ir sudaro krešulį, sustabdantį kraujavimą. Normalus trombocitų skaičius kraujyje yra 150-400×10⁹/l.
Bendrame kraujo tyrime trombocitai žymimi trumpiniu PLT (angl. platelets - trombocitai). Taip pat vertinamas MPV (angl. Mean platelet volume) - vidutinė trombocitų apimtis, PDW (angl. Platelet distribution width) - trombocitų pasiskirstymas pagal dydį, ir Pct (angl. Platelecrit) - trombokritas. Šie papildomi rodikliai, nesant bendro trombocitų skaičiaus nuokrypio, klinikinės reikšmės paprastai neturi.
Trombocitopenija - tai trombocitų kiekio sumažėjimas kraujyje žemiau leistinos ribos. Ji gali būti skirstoma į lengvą (100-150×10⁹/l), vidutinę (50-100×10⁹/l) ir sunkią (<50×10⁹/l).
Nėštumo metu trombocitopenija gali būti susijusi tiek su nėštumu, tiek su kitomis, nespecifinėmis priežastimis.
Apskritai trombocitopenija yra antras dažniausias nėščiųjų hematologinis sutrikimas po mažakraujystės.

Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, hormonų pusiausvyros pakitimų. Viena iš svarbių organizmo sistemų, kuri pasikeičia nėštumo laikotarpiu, yra krešėjimo (hemostazės) sistema. Nors daugelis moterų apie tai dažnai nesusimąsto, krešėjimo pokyčiai turi didelę reikšmę nėštumo eigai, gimdymui ir pogimdyminiam laikotarpiui. Vienas iš pagrindinių tokių pokyčių tikslų - užtikrinti vaisiaus gyvybingumą ir sumažinti riziką, susijusią su kraujo netekimu gimdymo metu. Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, taip vadinamų krešėjimo faktorių, koncentracija (pavyzdžiui, fibrinogeno, VII, VIII, X faktorių), sumažėja natūralių krešėjimą slopinančių baltymų, tokių kaip baltymo S, antitrombino kiekis. Taip pat labiau yra slopinama fibrinolizė (krešulių tirpinimo procesas), todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius. Šie pokyčiai nėra patologija - tai fiziologinė nėščiųjų adaptacija. Padidintas polinkis kraujui krešėti, pirmiausia, yra apsauga gimdymo metu. Didėjantis krešėjimo pajėgumas padeda sumažinti pogimdyminio kraujavimo (hemoragijos) riziką. Tačiau egzistuoja ir padidinto krešumo rizika - polinkis į trombozę. Hiperkoaguliacinė nėščiųjų būsena nuo 4 iki 50 kartų padidina veninės tromboembolijos (VTE) riziką. Nėščiosios, palyginti su nenėščiomis moterimis, turi didesnę giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) riziką. Kartais krešėjimo pokyčiai gali sąveikauti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, preeklampsija, antifosfolipidiniu sindromu ar placentos nepakankamumu.

Nėštumo metu gali būti atliekami įvairūs kraujo krešėjimo sistemos tyrimai. Kai kurie jų skiriami įprasta tvarka reguliaraus apsilankymo pas nėštumą prižiūrintį gydytoją metu, kiti skiriami, jei atsiranda įtarimų dėl galimų sutrikimų. Svarbu nepamiršti, kad nėščiųjų kraujo tyrimų normos (pamatiniai biologinių verčių intervalai) dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų.
Ne visada trombocitų sumažėjimas pasireiškia akivaizdžiai, ypač jei kiekis sumažėjęs nežymiai. Esant reikšmingesniems pokyčiams, gali atsirasti:
Diagnozuojant trombocitopeniją, svarbu nustatyti priežastis, kurios gali būti tiek su nėštumu susijusios, tiek nesusijusios. Pagrindiniai diagnostikos įrankiai yra bendras kraujo tyrimas ir kraujo tepinėlis, kuriame svarbu nuodugniai įvertinti trombocitų kiekį, dydį ir išvaizdą. Atliekant nėščiųjų trombocitopenijos diferencinę diagnostiką, svarbu įvertinti jos atsiradimo laiką, prieš gestaciją buvusius krešumo sutrikimus, šeiminę anamnezę.
Sprendimas dėl gimdymo būdo (natūralus ar cezario pjūvis) priklauso nuo trombocitų kiekio ir kitų klinikinių veiksnių. Paprastai, jei trombocitų skaičius yra didesnis nei 50 x 10⁹ / l, galimas natūralus gimdymas. Epidūrinė nejautra rekomenduojama, kai trombocitų skaičius yra didesnis nei 80 x 10⁹ / l. Jei trombocitų skaičius yra mažesnis nei 50 x 10⁹ / l, gali būti rekomenduojamas cezario pjūvis. Kai kurių moterų patirtis rodo, kad net ir esant žemesniam trombocitų kiekiui, gydytojai gali leisti gimdyti natūraliai, atidžiai stebėdami būklę.
Nors ne visais atvejais galima 100% išvengti trombozės ar kitų kraujo krešėjimo sutrikimų nėštumo metu, yra tam tikrų priemonių, kurios gali sumažinti jų riziką:
Jei trombocitų kiekis yra sumažėjęs, svarbu ieškoti priežasčių, tačiau ne visada jas pavyksta nustatyti. Kai kurioms moterims trombocitų kiekis svyruoja ir savaime atsistato.

Pastaba: Lentelės duomenys yra informacinio pobūdžio ir gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir nėštumo savaitės. Visada konsultuokitės su gydytoju dėl individualių rodiklių vertinimo.
tags: #trombocitai #nestumo #metu