Pagalbinis apvaisinimas: procedūros, ypatumai ir vaikų sveikata

Pagalbinio apvaisinimo procedūros Lietuvoje vykdomos jau 24 metus ir padėjo daugybei porų susilaukti vaikų, net nustačius nevaisingumą. Dėl to 2016 metais buvo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, sukūręs naujas galimybes nevaisingoms poroms. Įstatymas reglamentavo pagalbinio apvaisinimo tvarką bei pirmą kartą Lietuvoje įteisino embrionų donorystę.

Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM direktorius Artūras Bagotyrius teigia, kad embrionų donorystė yra nauja galimybė patiems susilaukti vaikų. Vaiką pagimdžiusi moteris yra biologinė jo mama, nors genetinio ryšio su juo neturi. Įprasto pagalbinio apvaisinimo atveju, laboratorijoje embrionų kai kuriais atvejais būna sukuriama kiek daugiau, nei reiktų vienai porai susilaukti kūdikio. Po procedūrų likę embrionai būna užšaldomi ir saugomi neribotą laiką. Pagrindinė embrionų donorystės sąlyga - nuo embrionų sukūrimo turi būti praėję ne mažiau kaip 2 metai. Jei pora nusprendžia daugiau nebeturėti vaikų, gali leisti embrionus donuoti - perleisti porai, kuri negali sukurti savo embrionų dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių.

Pagalbinio apvaisinimo statistika ir faktai Lietuvoje

Europos organų, audinių ir ląstelių registro duomenimis, vien 2019 metais pagalbinis apvaisinimas kaip gydymo priemonė buvo pritaikytas beveik 2200 Lietuvos porų, o daugiau nei 1000 embrionų buvo užšaldyti. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, po pagalbinio apvaisinimo Lietuvoje kasmet gimsta apie 400 vaikų. Taip pat, pagal LR Vyriausybės patvirtintą embrionų donorystės programą, kasmet jai skiriama po 70-80 tūkst. Eurų, kurie panaudojami embrionų pervežimui ir saugojimui skirtai įrangai įsigyti bei specialistų mokymams. Embrionų donorystės programą Lietuvoje koordinuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pagalbinis apvaisinimas (visuomenėje dar vadinamas dirbtinis apvaisinimas) yra medicininė procedūra, kuri gali padėti poroms susiduriančioms su nevaisingumo problemomis - susilaukti vaikų. Tai yra gana sudėtingas procesas, kuris apima keletą etapų. Pagalbinio apvaisinimo priežastys gali būti įvairios. Pirmiausia - moters nevaisingumas, kuris gali būti susijęs su ovuliacijos sutrikimais, kiaušidžių problemomis, užsikimšimais kiaušintakiuose ir kt. Arba - vyro nevaisingumas, kuris susijęs su mažu spermos kiekiu, prasta spermos kokybe, sutrikusiu spermos judėjimu ir kt. Priklausomai nuo situacijos - pasiūlomas konkrečiai porai labiausiai tinkamas pagalbinio apvaisinimo (dirbtinio apvaisinimo) metodas.

Pagrindiniai metodai yra:

• In vitro fertilizacija (IVF) - kai kiaušinėliai išimami iš moters kiaušidžių ir apvaisinami vyro spermatozoidais laboratorijoje. Vėliau perkeliami į moters gimdą.
• Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI) - kai vienas spermatozoidas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušinėlio vidų. Šis metodas taikomas, kai vyro spermos kokybė yra prasta.
• Intrauterininė inseminacija (IUI) - kuomet vyro sperma specialiai paruošiama ir įšvirkščiama į moters gimdą.

Pagalbinio apvaisinimo procesas yra individualus ir priklauso nuo pasirinkto metodo bei poros situacijos. Paprastai jis apima diagnozės nustatymą (atliekami išsamūs tyrimai). Tiksliau - jis gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Diagnozė ir tyrimai gali trukti kelias savaites. Stimuliacija trunka 10-14 dienų. Kiaušinėlių surinkimas yra nedidelė chirurginė procedūra, kuri trunka apie 20-30 minučių. Apvaisinimas ir embrionų auginimas ir implantavimas trunka 3-5 dienas. Dirbtinio apvaidinimo trukmę koreguoja ir pasirinktinas metodas. Įvairių metodų (IVF, ICSI ir kt.) trukmė gali skirtis. Kiekviena pora yra unikali, todėl ir gydymo procesas gali skirtis.

Nevaisingumo priežastys ir gydymo būdai

Statistika skelbia, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta šešta pora. Manoma, kad Lietuvoje su nevaisingumu susiduria apie 10-20% porų. Nevaisingumo priežastys yra labai įvairios ir dažnai kompleksinės:

• Moters veiksniai (apie 30-40% atvejų): Ovuliacijos sutrikimai (pvz., dėl policistinių kiaušidžių sindromo (PKS), hormonų disbalanso). Kiaušintakių patologija (nepratekamumas ar pažeidimai dėl buvusių uždegimų, operacijų, endometriozės). Gimdos problemos (miomos, polipai, sąaugos, įgimtos anomalijos). Endometriozė. Amžius (vaisingumas natūraliai mažėja, ypač virš 35 m.).
• Vyro veiksniai (apie 30-40% atvejų): Prasta spermos kokybė (maža spermatozoidų koncentracija, blogas judrumas, pakitusi morfologija). Spermatozoidų transportavimo sutrikimai. Hormonų sutrikimai. Genetinės problemos.
• Abiejų partnerių veiksniai (apie 10-20% atvejų): Nustatomi sutrikimai abiem partneriams.
• Neaiškios kilmės nevaisingumas (apie 10-15% atvejų): Nepavyksta nustatyti aiškios priežasties net atlikus visus būtinus tyrimus.

Nustačius nevaisingumo priežastį (jei tai pavyksta), parenkamas tinkamiausias gydymo būdas:

• Medikamentinis gydymas: Dažniausiai taikomas esant ovuliacijos sutrikimams (skiriami vaistai ovuliacijai stimuliuoti). Taip pat gali būti gydomos infekcijos ar hormonų disbalansas.
• Chirurginis gydymas: Gali būti atliekamas šalinant gimdos patologijas (miomas, polipus, sąaugas), kiaušintakių nepraeinamumą, endometriozės židinius ar tam tikras vyrų nevaisingumo priežastis (pvz., varikocelę).
• Pagalbinio apvaisinimo būdai (ART - Assisted Reproductive Technology): Taikomi, kai kiti metodai neefektyvūs arba yra aiškios indikacijos (pvz., nepratekami kiaušintakiai, sunkus vyro nevaisingumas).

Vizitas pas gydytoją vaisingumo specialistą (akušerį ginekologą, urologą ar reprodukcinės medicinos gydytoją) prasideda nuo išsamios informacijos rinkimo apie bendrą sveikatos būklę, persirgtas ligas, operacijas, menstruacinio ciklo ypatumus, lytinį gyvenimą, vartojamus vaistus, žalingus įpročius, darbo ir gyvenimo sąlygas bei šeiminę anamnezę. Ši informacija padeda gydytojui numatyti galimas nevaisingumo priežastis ir sudaryti kryptingą tyrimų planą. Tyrimai paprastai apima: vyro spermos tyrimą (spermogramą), moters ovuliacijos įvertinimą (hormonų tyrimai, ultragarsas), kiaušintakių pratekamumo patikrinimą, gimdos būklės įvertinimą, tyrimus dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų ir kt.

Pagalbinio apvaisinimo poveikis moters sveikatai ir nėštumo eiga

Yra mitas, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros turi neigiamą poveikį moters sveikatai. Tai yra netiesa, nes nei vartojami vaistai, nei apvaisinimo procedūros neturi ilgalaikio žalingo poveikio moterų sveikatai. Tačiau priežastis, sukėlusi nevaisingumą, gali būti susijusi su tam tikrų ligų rizika. Pavyzdžiui, moterys kurios yra nevaisingos dėl tam tikrų hormoninių sutrikimų, turi padidintą riziką sirgti kiaušidžių, gimdos gleivinės ar krūtų vėžiu.

Neretai galima girdėti, kad dirbtinio apvaisinimo pagalba pastojusios moterys, nėštumo metu skundžiasi varginančiais pilvo skausmais. Dažnai tai jos sieja su tuo, kad dėl įvairių intervencijų organizmas vėluoja tinkamai pasiruošti nėštumui ir gimda nespėja plėstis taip greitai, kaip vaisius, juolab kad dirbtinio apvaisinimo metu dažnai užsimezga dvynukai. Medikės teigimu, moteriai pastojus nėštumas turėtų vystytis įprastai ir normaliai, nors šiuo atveju ir taikomos didesnės apsaugos priemonės režimo, sporto, buvimo saulėje atžvilgiu. Tačiau taip yra tik todėl, kad buvo sudėtingesnis pastojimas ir dėmesys nėštumui yra padidintas, nes pora šio nėštumo labai ilgai laukė, per visus tuos metus jaučiasi išvargusi ir labai bijo prarasti kūdikį, nors persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai. Didžiausia persileidimo rizika - iki 12-tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju. Jei per šiuos tris mėnesius nėštumas išsilaiko, labai didelė tikimybė, kad ir toliau vystysis normaliai.

„Skausmai pilve, jei nebuvo kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo, neturėtų būti susiję su pagalbiniu apvaisinimu. Žinoma, pirmo nėštumo semestro metu gimdai didėjant, jai keliantis iš mažojo dubens, gali būti skausmai dėl raiščių ištempimo. Tačiau tai jau nepriklauso nuo pastojimo būdo. Jei moteris pilve neturėjusi jokių operacijų, neturėtų būti skausmų. Jei nepastojimo priežastis - kiaušintakių užakimas ar sąaugos, tos sąaugos gali temptis, kai gimda auga, ir skaudėti. Tačiau tai vėlgi nepriklauso nuo pastojimo būdo, o nuo anatomijos“, - aiškino G. Bogdanskienė. Pasak jos, jeigu visas nėštumas vystosi normaliai, tokiu būdu apvaisintos moterys paprastai gimdo natūraliai.

Vaikų sveikata ir raida po pagalbinio apvaisinimo

Yra mitų, kad vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki. Patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi. Kita verta, šiems vaikais, jų lavinimui ir skiriamas išskirtinis dėmesys, kadangi jie buvo labai laukiami. Jei baiminamasi didesnės apsigimimų rizikos, tai jos tikrai nėra. Tiesa, po tam tikrų labai sudėtingų procedūrų, pavyzdžiui, intracitoplazminės spermatozoido injekcijos („ICSI“), esant labai žymiems vyro spermos pakitimams, smulkiųjų anomalijų ar tam tikrų organų sklaidos trūkumų gali būti 1-2 procentais daugiau. Daugiausia, tai yra inkstų, šlapimo takų, lytinės sistemos organų ir širdies bei kraujagyslių pakitimai, bet tai, kaip minėta, tėra mažosios anomalijos.

Dažnai galvojama, kad po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai irgi bus nevaisingi ir jiems reikės taikyti tas pačias procedūras. Realybė paneigia ir šį mitą. Nevaisingumas nėra paveldimas. Jei jūsų mama sunkiai pastojo, visiškai nereiškia, kad taip bus ir jums.

Mitai ir faktai apie nevaisingumą ir kontraceptikus

Manoma, kad nevaisingumas Lietuvoje šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų. Tačiau dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, todėl nevaisingumą gaubia daugybė mitų. Vienas iš labiausiai paplitusių mitų yra tai, kad kontraceptikų vartojimas sukelia nevaisingumą. Tai yra netiesa. Remiantis pasauline statistika, moterų nevaisingumas siekia 30-40 procentų, vyrų nevaisingumas - 30 procentų, dar 20 procentų sudaro abiejų partnerių nevaisingumas, o likę 10 - 20 procentų yra neaiškios kilmės nevaisingumas. Iš tiesų, nors kontraceptikų vartojimas per pastaruosius kelis metus sumažėjo beveik ketvirčiu, nevaisingumas kiekvienais metais nenumaldomai auga.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad yra specifinė moterų grupė, turinti nevaisingumo problemą dėl hormoninių sutrikimų, tai yra policistiniu kiaušidžių sindromu sergančios moterys.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas ir naujos galimybės

Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, į kuriuos įeina konsultacijos, poros ištyrimas, vaistai ir pagalbinio apvaisinimo procedūra. Porai, kuri kreipiasi dėl kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo, reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros. Jų bus prašoma pateikti ne tik asmens tapatybės, bet ir santuoką patvirtinančius dokumentus, pasirašyti informuoto sutikimo formas. Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą bus atlikti tyrimai, skirti sveikatos būklei ir hormonų koncentracijai įvertinti. Įvertinus tyrimų rezultatus, kartais gali prireikti ir kitų gydytojų, pavyzdžiui, gydytojo endokrinologo arba infekcinių ligų gydytojo, konsultacijų.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtiems Pagalbinio apvaisinimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektams, kuriais siekiama gerinti demografinę situaciją, sudaryti palankesnes sąlygas ir išplėsti galimybes vaisingumo problemų turintiems gyventojams susilaukti vaikų. Siūloma, kad pagalbinio apvaisinimo paslauga galėtų pasinaudoti su vaisingumo problemomis susiduriantys sutuoktiniai, partneriai arba vienišos moterys. Siekiama, kad būtų prieinama. Įstatymų projektuose numatyta užtikrinti aukštus embrionų kokybės standartus. Embrionai, kurių neįmanoma perkelti į moters organizmą dėl genetinės patologijos, nesuderinamos su gyvybe ar lemiančios didelę negalią, galėtų būti laidojami, kremuojami arba sunaikinami nelaukiant dvejų metų termino. Tai leistų asmenims greičiau kurti naujus embrionus ir tęsti gydymą.

tags: #vaikai #po #pagalbinio #apvaisinimo

• Veiklos organizavimas vaikų globos namuose
• daugiau apie „Nepatogų kiną“
• Naujagimio vaikjuostės svarba
• Ankstyvoji reabilitacija: kodėl ji svarbi?
• Mašinėlės vaikams