Vaikas darželyje su temperatūra: ką daryti ir kaip pasiruošti
Vaikų darželiai atlieka svarbų vaidmenį vaiko socialiniame ir emociniame vystymesi. Ikimokyklinis ugdymas taip pat patiria svarbių pokyčių, o gerosiomis pasaulinėmis praktikomis parengtos „Ikimokyklinio ugdymo programos gairės“ kiekvienai švietimo įstaigai padeda kurti savo individualias ugdymo programas. Skirtumas tarp vaikų, lankiusių ir nelankiusių vaikų darželio, pajaučiamas pradėjus eiti į mokyklą. Lankiusiems darželį vaikams adaptuotis mokykloje daug lengviau. Šią adaptaciją daug sunkiau išgyvena nelankę darželio vaikai. Vaikų darželiai šiandien tampa labai svarbia ir dažnai nepakeičiama vieta, kur vaikai įgyja jiems būtinus socialinius įgūdžius.
Vaikas darželyje su temperatūra - tai situacija, su kuria susiduria daugybė tėvų. Karščiavimas yra kūno sukeltas ir kontroliuojamas kūno temperatūros padidėjimas. Temperatūra pakyla, nes imuninė sistema reaguoja į organizme esančius ligas sukeliančius virusus ar bakterijas ir pradeda kovoti su sukėlėju. Labai svarbu tinkamai gydyti vaiką ir suvaldyti ligą, nes per didelė temperatūra gali būti vaikui pavojinga. Normali vaiko kūno temperatūra yra 36-37 laipsniai. Paprastai karščiavimas yra ligos požymis - vaikas gali būti užsikrėtęs bakterija arba virusu. Tačiau mažylis gali karščiuoti ir dėl kitų priežasčių. Vaikui gali pakilti temperatūra, jeigu jis buvo per storai aprengtas, per ilgai buvo karštoje patalpoje arba kaitroje lauke. Karščiavimas taip pat gali būti reakcija į skiepus. Tačiau reikia atminti, kad vaikų kūno temperatūra dažnai būna šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų.
Situacija, kuomet sekmadienio vakarą arba pirmadienio rytą termometras rodo pakilusią vaiko temperatūrą, gali būti netikėta, lydima atodūsio ir žodžių „kiek gi galima?“ ar piktesnio tono. Ypač, jei prieš susirgimą vaikas darželyje praleido vos kelias dienas. Pasak specialistų, geriausia tokioje situacijoje nekaltinti aplinkos: kitų darželį lankančių ir galbūt sergančių vaikų, neva neatsakingų tėvų ar savo paties atžalos. Labiausiai tėvams psichologiškai susidoroti su situacija, kai vaikas serga be pertraukų, galėtų padėti paties fakto priėmimas - mano vaikas vėl susirgo.
Supratus, kad maži vaikai serga ir sirgs, net faktas, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams normalu sirgti šešis ar daugiau kartų per metus, nebebus toks baisus. Be to, tėvams reikia priimti ir tai, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas ir vieni tiesiog serga dažniau, o kitiems, pavyzdžiui, sloga, nekelia jokių sunkumų. Fakto, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai serga, priėmimą palengvina suvokimas, kad visi vaikai yra skirtingi: vieni dėl besiformuojančio atsparumo ligoms yra linkę „susigaudyti“ jas visas, o prie kitų, atrodo, nekimba niekas. Tėvams rekomenduojama tiesiog laikytis specialistų teikiamų rekomendacijų, stiprinti vaiko imunitetą ir nepamiršti jo psichinės sveikatos ir emocinės gerovės.
Kaip apsaugoti vaiką nuo ligų ir šalčio?
Vaikų darželiai atlieka svarbų vaidmenį vaiko socialiniame ir emociniame vystymesi. Trečiaisiais gyvenimo metais vaiko viduje vyksta asmenybės krizė, kuri pasireiškia vaiko savarankiškumo pradžia. Tretieji gyvenimo metai - palankiausias laikas leisti vaiką į darželį. Darželyje vaikai išgyvena sėkmę ir nesėkmę. Darželinukas pajaučia savo kailiu, kas tai yra, ir išmoksta pats su tuo susidoroti.
Priimant sprendimą eiti su vaiku į lauką ar ne, tinkamai įvertinkite oro temperatūrą: šiuo atveju svarbu ne tai, ką rodo termometras, o kokią temperatūrą jaučiame mes. Temperatūra, kurią jaučiame, yra vadinama juntamąja temperatūra. Šaltuoju metų laiku dėl vėjo poveikio juntamoji temperatūra būna žemesnė, nei rodo termometras. Pavyzdžiui, kai vėjo greitis yra 1 m/s, o termometras rodo -17°C, juntamoji temperatūra bus apie -21°C. Jei, esant tai pačiai -17°C, vėjo greitis pakiltų iki 3 m/s, jutiminė temperatūra būtų jau -24°C. Dauguma oro prognozės programėlių ir tinklapių šalia oro temperatūros skelbia ir juntamąją temperatūrą, tačiau jei galimybės pasitikrinti neturite, orientuokitės į -10°C laipsnių oro temperatūrą kaip apatinę lauko pramogoms tinkamos temperatūros ribą.
Saugiausia riba -10°C. Jeigu lauke ne daugiau kaip 10 laipsnių šalčio, galima eiti su vaiku į lauką bei žaisti smagius žiemos žaidimus arba, gerai aprengus, išsivežti mažylį vežimėlyje. Šalčiau nei -10°C - vertiname jutiminę temperatūrą. Jei lauko oro temperatūra nukrinta žemiau nei -10°C, jau derėtų atsižvelgti į jutiminę oro temperatūrą. Šalčio pavojai ikimokyklinio amžiaus vaikui bus minimalūs, jei jutiminė oro temperatūra bus ne žemesnė nei -20°C.
Einant į lauką su kūdikiu, svarbu prisiminti, kad jis nejuda, tad sušąla greičiau nei Jūs. Reguliariai tikrinkite, ar šilti jo pirštukai, nosytė, ausytės, stebėkite veiduko odos spalvą: balkšva oda gali pranešti apie nušalimą. Su vyresniais vaikais kiek paprasčiau: vyresni vaikai gali ir patys pasakyti, jei jiems yra šalta, tačiau nepamirškite, kad nušalti rankas ar kojų pirštus galima ir to akivaizdžiai nejaučiant. Jei vaikas jaučiasi guviai, dūksta, pagrindo nerimauti, greičiausiai, nėra - judėdami vaikai sušyla pakankamai.
Pradėkite rengti iš anksto. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau laiko teks skirti pasiruošimui. Vaiką renkite vienu papildomu sluoksniu. Tai gana universali taisyklė: kad vaikas nesušaltų, renkite jį vienu sluoksniu daugiau nei rengiatės patys. Apatiniai drabužiai žiemą: pramogoms lauke geriausiai tinka prakaitą sugeriantys ir paskirstantys audiniai (merino vilna, sintetiniai audiniai). Lauko drabužiai žiemai: tinkamiausi vaikui - pūkiniai kombinezonai, striukės, sniego kelnės. Dėl pūkinio užpildo jie yra palyginti lengvi, bet šilti, leidžia vaikui laisvai judėti. Pirštinės. Batai: svarbu, kad būtų tinkamo dydžio, storapadžiai ir gerai saugotų nuo drėgmės: sušlapęs kojas vaikas gali labai greitai peršalti.
Jei vaiko odos būklė gera, o šaltukas - nedidelis, apsauginis kremas nuo šalčio nėra būtinas. Žvarbesnėmis dienomis galite patepti vaiko skruostus, nosytę, kaktą riebesniu kremu (puikiai tiks ir taukmedžio sviestas). Jokiu būdu netrinkite vaiko odos - taip rizikuojate dar labiau pažeisti šalčio paveiktus audinius. Verčiau priglauskite sušalusias vaiko rankutes prie savo šilto kūno, užmaukite ant radiatoriaus pašildytus drabužėlius, kojines ar pirštines. Galima pakišti rankas (kojas) po drungnu vandeniu, tik jokiu būdu ne karštu!
Vasarą saulė aktyviausia nuo 11 val. iki 17 val. Jeigu įmanoma, karščiausiu paros metu geriau likti pastato viduje, vėsinamose patalpose. Veiklą lauke rekomenduojama planuoti ankstyvą rytą, vėlyvą popietę arba vakare. Dieną, esant karščiams, rekomenduojama vaikus rengti šviesiais, laisvais, natūralaus audinio, gerai praleidžiančiais prakaitą drabužiais. Reikėtų vengti drabužių iš sintetinių audinių. Galvą būtina apsaugoti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu (idealu būtų su plačiais bryliais ir ventiliacinėmis angomis, kad galva kuo mažiau prakaituotų), o akis - akiniais nuo saulės. Vaikų odą, kurios nedengia drabužiai, rekomenduojama ištepti apsauginiu kremu nuo saulės, kuris suteiktų SPF 50+ apsaugą. Būnant lauke, reikia riboti buvimo saulėkaitoje laiką, vengti tiesioginių saulės spindulių, dažniau būti medžių pavėsyje, po skėčiais ir kt. Esant karščiams, vaikams lauke geriausia pasiūlyti žaisti mažiau fiziškai aktyvius žaidimus.
Karščiavimo metu svarbu gerti daug skysčių. Jeigu vaiką krečia šaltis, įvyniokite jį į antklodę. Nedarykite to, jeigu jis yra įkaitęs. Vaikas turėtų gerti daug ir dažnai įvairių skysčių - vandens, sulčių, arbatos ir pan. Ant mažylio kaktos galite uždėti vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį. Verta išbandyti visus ankstesniame punkte rekomenduotus gydymo būdus, tačiau esant vidutinei temperatūrai, vaikui reikėtų duoti karščiavimą mažinančių ir skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio. Paracetamolis turi būti dozuojamas taip, kaip yra nurodyta vaisto informaciniame lapelyje; įprasta norma yra 10-15 mg vienam kūno svoriui. Paracetamolio poveikis trunka 4-6 valandas, vaistą galima gerti 3-4 kartus per dieną. Vaistai nuo karščiavimo netinka bendrajai savijautai gerinti ar skysčių vartojimui skatinti. Šiuo atveju vaikui būtinai reikia duoti karščiavimą mažinančių vaistų. Jeigu vaikas labai karščiuoja ir jį stipriai krečia šaltis, netrinkite jo vandeniu ir degtine, nes poveikis gali būti priešingas. Šiltai apklokite mažylį antklode, kad pagerėtų kraujotaka, galūnes galima švelniai patrinti.
Karščiavimo traukuliai atsiranda pirmosiomis ligos dienoms, esant aukštai temperatūrai. Karščiavimo traukuliams yra būdingi nevalingi trūkčiojimai, kurių negalima tramdyti. Šiuos traukulius patiria vaikai nuo pusės metų iki ketverių-penkerių metų amžiaus (kartais ir vyresni vaikai). Traukulių priepuolis paprastai prasideda, kai kūdikio ar vaiko temperatūra staiga pakyla iki 39°C ar daugiau. Toks staigus kūno temperatūros pokytis labiausiai tikėtinas virusinių infekcijų metu, dažniausiai per 24 val. Vaikas praranda sąmonę, sustingsta jo galūnės, kartais trumpam nustoja kvėpuoti, galūnės ima trūkčioti, išblykšta oda (gali ir pamėlti), akys užsiverčia. Vaikas nereaguoja į tėvų balsą. Priepuolis gali trukti nuo dešimties sekundžių iki trijų minučių, jam praėjus mažylis gali atrodyti kiek sutrikęs, tačiau praėjus šiek tiek laiko atrodo ir elgiasi įprastai. Nepanikuokite. Tai yra svarbiausia. Pasirūpinkite vaiko saugumu. Jeigu mažyliui prasidėjo traukuliai, paguldykite jį ant šono arba ant nugaros. Atlaisvinkite kvėpavimo takus. Pasukite vaiko galvą į šoną, kad, pradėjęs vemti ar atpylęs, neužspringtų. Laukite, kol traukuliai liausis. Paskambinkite gydytojui. Numuškite temperatūrą. Jei lauksite gydytojo namuose, pasistenkite sumažinti vaiko kūno temperatūrą: tam tiks drungni (bet ne šalti!) kompresai. Temperatūrą galima numušti ir medikamentiniu būdu, tačiau pasitarkite su gydytoju, kokius vaistus būtų geriausia naudoti.
Vaikui elgiantis įprastai, jeigu vaikas nori žaisti, leiskite, tačiau stebėkite, kad fizinis krūvis nebūtų per didelis. Jeigu vaikui šalta, apsivilkite jį šiltesniais drabužiais arba įvyniokite į antklodę. Tačiau jeigu mažyliui karšta, nevyniokite jo į storą antklodę, nes tai neleidžia nukristi temperatūrai.
Vaikų darželių reikšmė vaiko socialiniams įgūdžiams yra didelė. Šiuolaikiniai vaikai yra kitokie ir specialistus per kelerius pastaruosius metus įvykę pokyčiai neramina. Ypač ryškiai pasikeitę vaikai, kurie į ankstyvojo ugdymo įstaigas atėjo po pasaulinės pandemijos. Šių vaikų akademiniai gebėjimai gali būti labai aukšti, tačiau socialiniai įgūdžiai - dažnai kur kas prastesni. Tokiems vaikams sunkiau pritapti klasėse, dirbti komandose, prisitaikyti prie kitų, bendrauti ir bendradarbiauti. Vaikai nebežaidžia kiemuose, neturi galimybės laisvai bendrauti su kitais vaikais - jų bendravimo erdvė dažnai apsiriboja tik namais ir ugdymo įstaigomis, tad jų reikšmė yra didelė.
Jei šeimoje vaikas jaučiasi stiprus, saugus, mylimas - jis atsparus. Jei vaiku nepasitikima, jis nejaučia meilės, yra neužtikrintas - nebus apsaugotas nuo aplinkos veiksnių. Tėvai, įpratę viską daryti už vaikus, turi leisti vaikui nuo pat mažens pačiam susidoroti su savomis problemomis. Vaikai sugeba apsiginti psichologiškai ar kitaip. Jei vaikas mažas to neišmoksta, ir suaugęs sunkiai su tuo susidoros.
Tėvai turėtų pasirūpinti vaikų apranga, kad jiems nebūtų nei per šilta, nei per šalta, o rengti mažylius galima svogūno principu, t. y. naudoti daug plonesnių sluoksnių, kuriuos, jei vaikas juda, lengva nuimti. Tėvai turi rodyti vaikams pavyzdį.
Vaikų susilpnėjusią imuninę sistemą parodo viena po kitos sekančios infekcijos bei ilgas jų gydymas. Tuo metu vaikai nevalgo, prastai miega, skundžiasi pilvo skausmais. Be to, ir tėvų, ir vaikų savijautai daug neigiamos įtakos daro stresas. Gebėjimas su juo tvarkytis tiek patiems tėvams leistų kritinę minutę jaustis ramiau, tiek parodytų vaikams, kad jų susirgimas nėra didelė nelaimė.
Vaikui tinkamai pasiruošti keliauti į darželį padeda nuolat pasakoti vaikui, kad darželis yra vaikučiui draugiška vieta, kurioje jis sužinos bei išmoks daug naujo, susiras draugų. Neplanuoti staigių ir didelių pokyčių, tokių kaip savarankiškumas. Kviečiame prisijungti vaikučius smagiai, žaismingai ir kūrybingai džiaugtis vaikyste darželyje.
Norint apsaugoti vaikus nuo karščio poveikio ikimokyklinio ugdymo įstaigose, ryte, kol dar vėsu, rekomenduojama atverti langus ir gerai išvėdinti patalpas. Šylant orui, pravartu uždaryti langus, užtraukti užuolaidas arba žaliuzes. Langus geriau uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Patalpose reikėtų naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai šilumos. Esant galimybei, rekomenduojama naudoti oro kondicionierius. Elektriniai ventiliatoriai taip pat gali padėti vėsinti patalpas, tačiau jei oro temperatūra viršija 35 laipsnius, ventiliatorių efektyvumas yra mažas. Jei naudojami oro kondicionieriai ar ventiliatoriai, jie neturėtų būti nukreipti į vaikus.
Svarbu patalpose palaikyti ne tik optimalią oro temperatūrą, bet ir tinkamą oro drėgmę. Drėgmę patalpose palaikyti padeda dažnesnis drėgnas patalpų valymas, dulkių šluostymas, oro drėkintuvai. Normalizuoti oro drėgmę taip pat padeda kambariniai augalai. Migdyti vaikus rekomenduojama tik natūralių audinių patalynėje aprengtus laisvais, lengvais, natūralių audinių miego drabužėliais arba iš vis be jų, tik su apatiniais drabužiais. Viena svarbiausių rekomendacijų - duoti vaikams gerti pakankamai skysčių. Vanduo (mineralinis, mineralizuotas, geriamasis) turėtų būti pagrindinis vaiko dienos gėrimas. Nerekomenduojama vaikams duoti gerti stipriai saldintų ar gazuotų gėrimų, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Vanduo turėtų būti vėsus, bet ne šaltas. Svarbu nepamiršti dažniau pasiūlyti vaikams gerti. Vaikai vartoti skysčius, kai yra karšta, turi nuolat-visą dieną po truputį, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Vaikams reikėtų pasiūlyti lengvai virškinamo maisto. Tai galėtų būti vaisiai, daržovės, iš jų pagamintos įvairios salotos, liesi pieno produktai ir pan.
Visavertei mitybai svarbūs vaisiai, daržovės, viso grūdo produktai, baltymų turintis maistas ir pakankamas vandens kiekis. Be to, naudingi yra Omega-3 žuvų taukai, vitaminai A, B, C bei D. Prieš prasidedant ligų sezonui tėvams galima rekomenduoti vaikų racioną įtraukti betagliukanų, pasižyminčių imunomoduliuojančiu veikimu, turinčių maisto papildų ir maisto papildų, turinčių probiotikų, arba vadinamųjų gerųjų bakterijų, bei prebiotikų, t. y. oligosacharidų, skaidulų, kurios yra gerųjų bakterijų maistas. Jeigu pavyksta užtikrinti visavertę mitybą, maisto papildų, išskyrus vitaminą D ir žuvų taukus, vartoti praktiškai nereikia.
Medicinos specialistės taip pat pabrėžia poilsio režimo svarbą. Vaikas turi būti pailsėjęs ir, priklausomai nuo savo amžiaus, išmiegoti reikiamą valandų kiekį. Devinta valanda vakaro yra raudona linija, kai darželinukas turėtų gulėti lovoje. Vaikams svarbu užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą ir buvimą gryname ore. Koks bebūtų oras, bent valanda ar dvi lauke netgi žiemą yra rekomenduotina. Imuninei sistemai teigiamos įtakos turi vasaros maudynės, vaikščiojimas basomis ant minkštų, nelygių paviršių, nes tokiu būdu yra stimuliuojamos paduose esančios refleksogeninės zonos, kraujotaka.
Tėvai privalo mokyti vaikus higienos, pavyzdžiui, rankų plovimo grįžus iš lauko ar prieš valgį. Taip pat itin svarbus yra čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas, esant epideminei situacijai aktualus nosies plovimas izotoniniu jūros vandeniu.
Kai susergame
tags: #vaika #i #darzeli #su #temperatura
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
