Miegojimas su kūdikiu vienoje lovoje: privalumai, iššūkiai ir saugumo gairės

Į šį pasaulį kūdikiai atkeliauja neturėdami aiškaus dienos ir nakties ritmo - jie gali miegoti, valgyti ir būdrauti panašiais intervalais visas 24 valandas. Pirmaisiais mėnesiais kūdikių miego ciklas sudarytas tik iš 2 panašios trukmės fazių: gilaus ir negilaus miego. Negilaus miego fazėje kūdikiai miega tikrai aktyviai - gali suverkti, atsimerkti, judėti, daryti įvairias veido mimikas.

Vienas sudėtingiausių klausimų šeimoms - kūdikio miego vieta. Iš tiesų vienareikšmiško atsakymo nėra, nes labai daug priklauso nuo paties kūdikio temperamento ir poreikių. Kūdikio miegas - procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi. Vaikai, lyginant su suaugusiais, miego trūkumui yra kur kas jautresni. Kiekvienas vaikas, vertinant įvairiais aspektais, yra individuali asmenybė, tad jo elgesys gali kardinaliai skirtis.

Miegojimo kartu su kūdikiu privalumai

Kai kuriems mažyliams tiesiog daug saugiau miegoti, jaučiant fizinį kontaktą su mama, o lovelėje jiems pernelyg nesaugu ir vieniša. Jei tokį kūdikį primygtinai bandysime guldyti į lovelę, tikėtina, kad sulauksime daug daugiau nubudimų, dažniau turėsime keltis ir pačios, ko pasekoje visi gausime mažiau poilsio. Artumo poreikis, matyt, lengviausiai suprantamas - artumas kūdikiams prilygsta saugumui.

Miegoti su kūdikiu pavojinga - išties daug kas tiki, kad mama, mieganti kartu su kūdikiu, gali jį nuskriausti - netyčia nuspausti. Tačiau daugelis pediatrų visame pasaulyje teigia, kad tai netiesa. Mama, mieganti su kūdikiu, yra itin jautri ir jaučia kiekvieną jo krustelėjimą, todėl negali netyčia jo nuspausti.

Miegoti su kūdikiu nehigieniška - prieš keliasdešimt metų kaip tik taip ir buvo manoma, tačiau šiandien visiems aišku, kad tai netiesa, nes naujagimio kūnelį nusėja bakterijos jau per gimdymą. Dažnai besiliesdamas prie nuogo mamos kūno naujagimis stiprina savo imuninę sistemą. Sterilios aplinkos nereikia net ir naujagimiui.

Kūdikiui nenaudinga miegoti su mama - tai visiška netiesa. Kūdikis, jausdamas mamos kūną, galėdamas prie jos prisiglausti, geriau vystosi. Kai kuriose šalyse patariama guldyti šalia savęs neišnešiotukus, kad nuolatos jaustų mamą, o naktį galėtų žįsti krūtį ne tik tada, kai nori pavalgyti, bet ir nusiraminti. Saugiau miegoti kartu su kūdikiu tada, kai šis serga, nes galime jausti, kada jam pakyla temperatūra arba jis pasijunta blogiau. Kartu girdime, kaip kvėpuoja, ir pačios ramiau miegame.

Žindymas naktimis yra vienas iš būdų mamai pailsėti daugiau, vien dėl šios priežasties miegojimas su žindomu kūdikiu yra patrauklus. Tyrimuose įrodyta, kad mamos, kurios miegojo kartu su kūdikiais, žindė intensyviau ir ilgiau. Naktinis žindymas tampa patogesnis - miegant drauge, kūdikis yra šalia, tad maitinti jį - tiesiog paprasčiau, mama ir toliau gali snūduriuoti. Daugelis mamų sėkmingai išmoksta žindyti gulėdamos: žįsdamas guli ir kūdikis. Teigiamai veikia mamos kvapas, šiluma, artumas ir kt.

Moksliniais tyrimais taip pat nustatyta, kad miegojimas drauge kūdikiui padeda geriau prisitaikyti ir reaguoti į stresinius veiksnius, kurių pasitaiko net ir kūdikio kasdienybėje. Miegas kartu gali pagerinti kūdikio bendrą emocinę būklę. Tai kartu užtikrina nuolatinį kūdikio būklės stebėjimą.

Miegojimo kartu su kūdikiu iššūkiai ir rizikos

Kyla didesnė staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizika. Dažna SKMS priežastis - atsitiktinis uždusimas ar pasismaugimas lovoje. Miegant drauge su kūdikiu, tokių netyčinių situacijų pasitaiko dažniau (pavyzdžiui, tėvams miegant ir nejuntant ant kūdikio galvos atsidūrusi antklodė). Standartinė suaugusiųjų lova neturi jokių apsaugų ir yra gan aukšta, tad yra rizika, kad aktyvesnis, vartytis ir ropoti pradėjęs kūdikis iškris, susižeis.

Mama, mieganti su kūdikiu, gali būti itin jautri, bet tokių nelaimių pasitaiko, kai moteris būna išgėrusi alkoholio, kuris slopina budrumą. Nors miegoti kartu nėra draudžiama, medicinos specialistai pabrėžia tam tikras rizikas.

Akivaizdu, kad mažiems vaikams reikia tėvų, jiems patinka būti šalia jų, prisiglausti. Tada jie jaučiasi saugūs. Tačiau mokymasis miegoti savo lovoje gali stipriai supurtyti vaiko pasitikėjimą. Todėl neturėtumėte galvoti, kad pirmasis žingsnis į suaugusiojo gyvenimą - išmokimas miegoti savo lovoje. Kūdikiui dar per anksti to mokytis.

Kartu miegodami neišsimiega nei mama, nei kūdikis - šis teiginys gali būti teisingas. Kai kurie kūdikiai miega neramiai ir juos pažadina menkiausias garsas. Jie, miegodami kartu su tėvais, dažniau prabunda, nei užmigdyti lovytėje. Prabunda, kai tėtis suknarkia, kai mama apsiverčia ant šono.

Jei nusprendėte migdyti kūdikį kartu, turėkite omenyje, kad jis visuomet bus šalia, veikiausiai viduryje tėvų. Tikėtina, kad intymumo akimirkų tikrai sumažės (vien ką reiškia netekti tų romantiškų apkabinimų prieš partneriams užmiegant).

Bus labai sunku paaugusį vaiką išprašyti iš tėvų lovos. Miegas su mama arba tėvais yra laikinas. Drauge su tėvais įpratusiam miegoti vaikui gali būti labai sunku atsisveikinti ir įprasti miegoti atskirai. Miegojimo su kūdikiu oponentai dažnai teisūs sakydami, kad vaiką „iškraustyti“ iš tėvų lovos yra sunku. Šis sprendimas gali turėti pasekmių kitoms jūsų šeimyninio gyvenimo sritims.

Saugumo gairės miegant kartu

Labai skatinu tėvus išsamiai pasidomėti saugaus miego principais bei Staigios kūdikių mirties sindromo prevencijos priemonėmis ir žiūrėti į tai labai rimtai. Visų pirma, miegant kartu su kūdikiu būtina atitinkamai pritaikyti erdvę, kad jam būtų saugu tėvų lovoje.

• Prieš migdydami kūdikį savo lovoje, patikrinkite, ar ji - pakankamai saugi. Kūdikiui reikia būti apsaugotam nuo iškritimo iš lovos, taip pat įsitikinta, kad jis niekur negali įstrigti ar įkristi. Jis turėtų miegoti prie sienos arba tarp tėvų.
• Lovos čiužinys turi būti standus, neįdubti. Būtent dėl šios priežasties kūdikiams nereikia pagalvės - jų stuburas neturi tų linkių. Minkštesnėje lovoje didesnė tikimybė, jog ištiks staigios kūdikių mirties sindromas. Medikai nerekomenduoja mamoms miegoti kartu su kūdikiu - suaugusiųjų lova jiems yra tiesiog per minkšta.
• Antra, kūdikiai dažniausiai tėvų lovoje būna šlapi, prakaituoja. „Jie įsmunka į tas „duknas“ ir jiems ten negerai. Tikrai negerai.“
• Laikydami kūdikį ant rankų ar pasiguldę jį ant pilvo, pasistenkite niekada neužmigti ant sofos ar fotelio. SKMS rizika tokiu atveju padidėja net iki 50 kartų! Niekada nemiegokite su kūdikiu ant sėdmaišio, vandens lovos ar kito netolygaus, judančio paviršiaus! Geriausia net nemaitinti vaiko gulint ant tokių paviršių - kartais nuovargis gali mus nugalėti.
• Pagalves, antklodes, pledukus, minkštus žaislus ir pan. laikykite atokiau nuo kūdikio. Svarbu, kad jie nedengtų kūdikio galvos, neleistų vaikeliui perkaisti. Geriau kūdikio apskritai nekloti - naudoti šiltesnę pižamą ar šliaužtinuką. Jei namuose vėsu, tuomet labiau tinka ne antklodė, bet specialus kūdikių miegmaišis.
• Verta žinoti, kad nesaugu šalia savęs guldytis kūdikį, jeigu išgėrėte bent stikliuką alkoholio, jeigu rūkote, turite didelį antsvorį arba sergate ligomis, kurios susilpnina miegančios budrumą.
• Į lovą su kūdikiu negalima priimti kitų vaikų ir/arba gyvūnų.

Akušeriai bei neonatologai pataria miegoti atskirai, kūdikį paguldant į savo lovelę. Akušerė ginekologė atskleidė, jog ką tik gimęs naujagimis yra padedamas mamai ant krūtinės. „Kai perkeliame mamą iš gimdymo palatos į tą, kurioje ji praleis dar dvi-tris paras, paprastai rekomenduojame, kad vaikas miegotų naujagimio lovytėje.“

Jei mama nemiega - gal dar nieko tokio, tačiau tokiu atveju bent jau turėtų būti ant atskiro patiesaliuko, ne paguldytas tiesiai į jos patalus. Naujagimiai guldomi į loveles be pagalvių, nėrinukų, kaspinėlių - pagražinimus pataupykite vyresniam amžiui. Įvairūs nėrinukai, kiti pagražinimai - nesame tikri, ar jie saugūs, nes mažylis visus daiktus pažįsta juos kišdamas į burnytę. Jei lovytėje yra raištelių, kaspinėlių, vaikui žaidžiant vėlgi gali įvykti nelaimingas atsitikimas.

Jei jau kūdikis yra neramus ir tampa per sudėtinga prie jo kaskart keltis naktį, rekomenduojama „Kūdikėlio lizdo“ dėžutę tiesiog pasidėti į lovą. „9 mėnesius nešiotas mamos ir buvęs nedidelėje erdvėje, po gimimo jis taip pat geriau jaučiasi mažesnėje erdvėje.“ Jei kūdikis miega dėželėje, jam nereikia ir apkloto, nes tarp nedidelės dėžės sienelių susiformuoja reikiamas mikroklimatas. Dėžutė naudojama mažiausiai 3 mėnesius.

Gana naują Lietuvoje iniciatyvą - kūdikio dėželes-kraitelius, kai vienu ypu įsigyjama ir dėžutė saugiam mažylio miegui, ir visi jam reikalingi daiktai, drabužiai. Taupydami lėšas žmonės neretai skolinasi loveles iš draugų - tačiau jos jau gali būti nesaugios naudoti. Šios dėželės labai išplito Suomijoje - ten žmonėms svarbu saugumas ir praktiškumas.

Kūdikio miego ritmas ir raida

Pirmiausiai, kalbant apie vaikus, sąvokos „normalu“ derėtų stengtis vengti. Naujagimių miegas yra labai chaotiškas, tačiau, mažyliui augant, su kiekvienu gyvenimo mėnesiu atsiranda šioks toks ritmas, kurį tėveliai, sudarydami mažyliui ir, žinoma, visai šeimai tinkamiausią dienotvarkę, gali koreguoti. Vaikui augant, dienos pogulių skaičius bei trukmė - mažėja, taip pat trumpėja reikalingas išmiegoti valandų skaičius per parą.

Miego regresas yra natūralus ir įprastas reiškinys. Tikėtina, kad Jūsų mažylis išgyvena miego regresą, įprastai pasireiškiantį 4-tą, 8-10-tą, 12-tą, 18-tą gyvenimo mėnesį, o taip pat - sulaukus dvejų metukų amžiaus. Įprastai miego regresas trunka 1-2 savaites, tačiau kartais šis vaiko vystymosi etapas tėvelių nervus „tampyti“ gali ir ilgiau, net iki 6 savaičių. Dėl miego regreso, tikėtina, gali tekti pertvarkyti ir nusistovėjusią vaiko dienotvarkę. Kartais užtenka vos 10-15 minučių sutrumpinti ar pailginti būdravimo intervalą prieš konkretų miegą, ir miego regresas tampa gerokai švelnesnis.

Pervargimas yra dar vienas dalykas, apie kurį turi žinoti tėvai. Kūdikio pervargimas miego ne tik nepagerina, bet, priešingai, sukelia papildomus iššūkius. Dėl nebrandžios nervų sistemos, pervargę mažyliai sunkiai užmiega, blaškosi, dažnai prabudinėja. Svarbu suprasti, kad vaiko nuotaiką ir miego kokybę lemia ne tik išmiegotos valandos, bet ir tai, koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp miegų. Per trumpas būdravimo laikas gali lemti, kad vaikas tiesiog nenorės miegoti, o per ilgas - nuves į pervargimą, neramų užmigimą ir dažnus prabudimus.

Pervargęs mažylis gali jausti norą būti „prilipęs“ prie tėvelių. Dar vienas apgaulingas požymis - perdėtas vaiko aktyvumas ir nuolatinis bandymas kažkur išlieti savo energiją. Jei kūdikis miega sunkiai, dienos metu matome daug irzlumo, neramumo, visuomet turėtume pirmiausia stebėti kūdikio sveikatą. Nes neramus miegas itin dažnai yra tik simptomas to, kas vyksta su mažylio sveikata.

Rekomenduojama kūdikių miego trukmė ir būdravimo laikas

Remiantis medicininiais tyrimais ir vaikų raidos duomenimis, pateikiame informaciją, kiek miega mažyliai tam tikrame amžiaus tarpsnyje.

Kai mažyliai jaučiasi nekaip, jie tiesiog negali atsipalaiduoti ir giliai įmigti. Alergijos, maisto netoleravimas gali sukelti dujų kaupimąsi žarnyne, neramumą, dažnus pabudimus dienos ir nakties metu. Refliuksas taip pat kelia daug nepatogumo, mažyliai dažnai nenori gulėti horizontaliai, gali būti sunku žįsti, o taip pat ir ramiai miegoti. Pirmaisiais mėnesiais miegui labiausiai padeda priemonės, kurios primena mažyliui buvimą gimdoje. Vystymas itin naudingas kūdikiams, kurie miego metu nevalingai juda ir taip save pažadina. Svarbu priminti, kad suvystytas kūdikis negali būti migdomas lovoje šalia mamos dėl perkaitimo tikimybės.

Savarankiško miego įgūdžių ugdymas

Vieniems kūdikiams reikia daugiau pagalbos, kad užmigtų, kitiems - mažiau ar netgi visai ji yra nebūtina. Stebėdami savo kūdikį, pamatysime, kokie užmigimo būdai jam yra tinkami. Kiekviena mamytė/tėvelis, kurie, žinoma, savo vaiką pažįsta geriausiai, turi atrasti individualiu atveju efektyviausią ramaus miegelio „receptą“. Jei ilgesnį laiką identiškus veiksmus darysite tuo pačiu metu, mažylio smegenys bei kūnas, matydami artėjančio miego ženklus, pradės tam ruoštis. Miego ritualas turi raminti, o ne, priešingai, aktyvinti.

Norint, jog vaikas greitai užmigtų ir gerai, be dažnų pabudimų, miegotų, patalpoje turi būti tamsu, tylu ir ne per karšta (idealu - 18,5 ° C - 21 ° C). Būtent tamsa skatina melatonino gamybą. Norėdami neišbalansuoti šio proceso, likus bent valandai iki vaiko dienotvarkėje numatyto miego laiko, pasistenkite, jog būtų išjungti ryškios šviesos šaltiniai. Efektyviai dienos šviesą užtamsinančias „blackout“ užuolaidas rekomenduojama naudoti ne tik patalpoje, kurioje miega vaikas, bet ir jūsų miegamajame. Natūrali saulės, o ypač - „mėlyna“ šviesa, skleidžiama televizoriaus, kompiuterio, telefonų ir kitų ekranų - vieni iš pagrindinių kortizolį gaminančių veiksnių.

Mokant vaiką savarankiško miego įgūdžių, be ašarų vargu ar apsieisite. Ypač, kalbant apie tuos vaikus, kurie ilgą laiką buvo migdomi, pasitelkiant nerekomenduojamas pagalbines, su jumis besiasocijuojančias priemones (krūtis, sūpavimas, nešiojimas). Tai nereiškia, jog, ignoruojant savo jausmus, būtina stovėti kitapus kambario durų ir klausyti, kaip vaikas isteriškai klykia. Jei matote, jog vaikas, bandydamas nesėkmingai užmigti, patiria didelį stresą, drąsiai galite jį nuraminti, pavyzdžiui, glostydami galvytę, apkabindami ir pan. Svarbiausia - atsispirti nerekomenduojamoms priemonėms.

Atsakymas į klausimą, kiek laiko reikia miegoti su vaiku, labai paprastas: tol, kol tai priimtina jums ir, svarbiausia, vaikui. Maždaug tarp 10 ir 16 gyvenimo mėnesio mažyliai pradeda vertinti savarankiškumą. Todėl daugeliui tėvų būna visai nesunku šiuo metu mažylį užmigdyti jo lovelėje. Leiskite vaikui apsiprasti su savo lova, paaiškinkite jam, kad jis jau didelis, guldykite jį į jo lovytę dieną ir, jam ten gulint, skaitykite knygas, glostykite ar dainuokite. Galiausiai ateis diena, kai vaikas poguliui pasirinks savo lovytę, o vėliau pasiims savo antklodę ir nueis miegoti vienas.

Svarbiausia - šeimos sutarimas ir individualus požiūris

Miegojimas kartu su kūdikiu turi aršių kritikų ir oponentų. Ar migdote kūdikį jo kambaryje, ar statote jo lovelę savo miegamajame, ar miegate toje pačioje lovoje su kūdikiu, jūsų pasirinkimas turės pasekmių kitoms jūsų šeimyninio gyvenimo sritims - ir ne tik joms. Šeimos, kurios nusprendžia dalintis lova su kūdikiu, neretai klausia savęs, kiek laiko reikia miegoti su vaiku.

Grįžkime prie pagrindinio klausimo: miegoti su kūdikiu ar ne. Siūlome sprendžiant šį klausimą pirmiausia atsakyti sau, ar visi jūsų šeimos nariai to nori. Negalite leisti, kad šis klausimas sukeltų ginčų ar taptų jūsų, kaip partnerių, santykių griūties pradžia. Kalbėkitės apie tai. Analizuokite galimus sprendimus, iš kurių geriausias tas, kuriam jūs abu pritariate. Gal nuspręsite savo miegamajame pastatyti kūdikio lovelę ir patogų fotelį žindymui. Gal geriausias sprendimas jūsų šeimai yra tėčiui išsikraustyti miegoti ant sofos, o mamai ateiti pas jį, kūdikiui užmigus.

Nėra jokio mokslinio pagrindo tvirtinimui, jog kartu miegančių tėvų ir vaikų ryšys yra stipresnis nei tėvų ir vaikų, kurie miega savo lovose atskiruose kambariuose. Šveicarijoje atliktas tyrimas parodė, kad nepaisant to, kur kūdikystėje miegojo vaikai, daugelis per pirmuosius 4 gyvenimo metus galiausiai atsikrausto į tėvų lovą. Ir tikrai galiausiai iš jos išsikrausto. Kai kurios šeimos miegoti kartu su vaiku pradeda todėl, kad vaikui sunku miegoti.

Suaugusieji, kurie miega vienoje lovoje (pvz., partneriai), dažnai sinchronizuoja vienas kito miego etapus, o tai gali sustiprinti artumo jausmą. Vis dėlto bendros taisyklės dėl miego drauge visiems nėra. Todėl priimdami sprendimą miegoti kartu su vaiku atsižvelkite į tokius veiksnius kaip miego sutrikimai, sveikata ir amžius, o ne į tai, ką daro kiti.

tags: #miegojimas #su #kudikiu #lovoje

• Verslo liudijimo lengvatos daugiavaikėms šeimoms
• Saugi alternatyva naujagimiams
• Parama auginantiems vaikus: svarbiausi deklaravimo aspektai
• Maitinimo kėdutės naudojimo gidas
• Sveikesnės kartos mityba darželiuose