Kiaušinis - tai gyvūnų moteriška lytinė ląstelė (kiaušialąstė), o straipsnyje aprašomos paukščių ir roplių kiaušialąstės.
Paukščio kiaušinio sandara apima šiuos elementus:
Oocitas, atsipalaidavęs iš kiaušidės, atsiduria kiaušintakyje, kur po tam tikrų pakitimų oocito branduolyje jis virsta kiaušiniu ir apvaisinamas spermatozoido.

Ilgame kiaušintakyje yra įvairių liaukų, kurios po apvaisinimo apgaubia kiaušialąstę pirma baltyminiu sluoksniu, po to dviem plonomis pergamentinėmis plėvelėmis. Tuomet kiaušinis patenka į išsiplėtusią raumeningą kiaušintakio dalį - gimdą, kurioje iš liaukų išskyrų susiformuoja kietas kiaušinio kevalo lukštas, kurį nudažo pigmentai. Susiformavęs kiaušinis patenka į kloaką, o iš ten į aplinką. Vištos kiaušinis kiaušintakiu slenka maždaug parą, tuo tarpu karvelių - per beveik dvi paras.
Vidinę padėto kiaušinio dalį sudaro trynys, kurio paviršiuje yra priaugęs gemalinis diskas (paukščio gemalas ankstyvosiose vystymosi stadijose). Trynys yra padengtas plona plėvele ir plūduriuoja skystame baltyme (vidinis baltymo sluoksnis tirštesnis, išorinis - skystesnis), kuris yra baltyminės kiaušintakio dalies sienelės gaminys (sekretas). Baltyme trynį laiko du susisukę tvirti baltymo saiteliai - vytulai, ant kurių kabantis trynys yra paslankus ir būna tokioje padėtyje, kad nepriklausomai nuo kiaušinio padėties, gemalinis diskas būna visuomet paviršiuje. Visa tai gaubia dvisluoksnė polukštinė plėvelė, kuri bukajame kiaušinio gale persiskiria ir sudaro oro pilną ertmę. Kiaušinį dengia kietas lukštas, kuris susideda iš kalcio druskų (kalcio karbonato) ir turi daug smulkių kanalėlių, pro kurias į kiaušinio vidų patenka oras ir išeina besivystančio gemalo gyvybinės veiklos dujiniai produktai.
Vienų paukščių kiaušiniai būna balti ar vienspalviai (genių, pelėdų, karvelių). Kiti, tokie kaip žvirbliniai, plėšrieji paukščiai, kirai, tilvikiniai, deda spalvotus kiaušinius. Paprastai kevalo spalva yra melsva arba gelsva, išmarginta įvairių atspalvių dėmėmis. Dėmių spalva priklauso nuo ooporfirino, kuri susidaro iš suirusių raudonųjų kraujo kūnelių, patekusių į kaušintakius. Iš jų susiformuoja įvairaus dydžio gumulėliai, kurie prilipę prie kevalo sudaro taškus ir dėmes.
Kiaušinių dydis būna labai įvairus ir priklauso nuo paukščio rūšies. Didžiausius kiaušinius tarp dabar gyvenančių paukščių deda strutis, kuris yra 2000 kartų didesnis nei kolibrio kiaušinis. Stručio kiaušinis yra apie 180 mm pločio ir 140 mm aukščio bei sveria apie 1,2 kilogramo. Kolibrio kiaušinis yra 13 mm ilgio ir 8 mm pločio ir sveria apie pusę gramo. Išnykusio milžiniško paukščio epiornio kiaušiniai buvo 7 kartus didesni nei stručio. Net ir vienodo dydžio paukščių kiaušiniai neretai būna nevienodo didumo.

Kiaušinio trynys ir baltymas yra maistas besivystančiam paukščio gemalui. Gemalo diskas su tryniu suaugęs ir gemalui vystantis tarp jo ir trynio susidaro virkštelė, pro kurią grūdeliai patenka į paukščiuką. Jam augant trynys vis mažėja.
Neužperėtas kiaušinis būna sunkesnis už užperėtą. Kiaušiniui išperėti reikia tam tikros temperatūros. Esant aukštesnei ar žemesnei temperatūrai išsirita nenormalūs jaunikliai. Neužperėtas vištos kiaušinis, laikomas žemesnėje nei 24 laipsnių temperatūroje, sugebėjimą vystytis praranda tik po 3-4 savaičių. Tačiau paukščių, kurie pradeda perėti padėję 1-2 kiaušinius, šis sugebėjimas prarandamas anksčiau. Perėjimo pabaigoje, paukščiukas turi savo šilumos, tad galima jį palikti ilgesniam laikui. Perėjimo laikas skirtingas pas įvairius paukščius ir neretai priklauso nuo kiaušinio dydžio - didesni perimi ilgiau, nors taip yra ne visada.
Roplių kiaušiniai yra dideli, turi daug trynio, kuriuo maitinasi gemalas, kol išsivysto gyvybingas jauniklis, galintis išgyventi sausumoje be tėvų priežiūros. Kiaušiniai dažniausiai vystosi užkasti į žemę, o suaugę gyvūnai juos saugo retais atvejais. Kiaušinis padengtas dangalais, kurie saugo nuo džiuvimo ir mechaninio sužalojimo. Driežų ir gyvačių kiaušinio dangalas būna pergamentinis, o vėžlių ir krokodilų - sukalkėja ir tampa kevalu.
Žodyne pateikiamas terminas "paperas" (pãperas) su šiais paaiškinimais:
Kai kurių slavų tautų papročiuose egzistuoja tradicija nešti vaišes į kapus. Nors tai nėra bažnytinis paprotys, jis yra labai paplitęs ir galimai kilęs iš pagonybės. Tai panašu į lietuvių paprotį dėti tuščią lėkštelę ant Kūčių stalo, skiriant ją neseniai mirusiems artimiesiems. Slavų kultūroje tai yra būdas pasidalinti šventinėmis vaišėmis.
Kartais žmonės rasti palaidotą kiaušinį kapuose, ypač savojo vyro kape, gali sieti su juodąja magija. Tokie radiniai gali sukelti nerimą ir baimę, tačiau svarbu nepamiršti, kad egzistuoja ir kitos, labiau racionalios interpretacijos bei papročiai.
Yra pasitaikę atvejų, kai gelininkai pataria naudoti žalią kiaušinį kaip trąšą begonijoms. Tokiu atveju kiaušinis užkasamas po kiekvienu gėlių vazonu, įskaitant ir kapinėse esančias gėles. Dažnai toks kiaušinis yra sudaužomas prieš užkasant.

Filipinuose, ypač Palavano saloje esančiame El Nido kurorte, populiarus delikatesas vadinamas "balut". Tai virtas, perintas anties ar vištos kiaušinis, kuriame jau susiformavęs vaisius. Turistams siūloma paragauti šio egzotiško patiekalo už nedidelę kainą.
Balut paruošiamas apvaisintą kiaušinį paliekant 12-20 dienų, kad jame vystytųsi paukštis. Per maždaug dvi savaites kiaušinyje susiformuoja paukštį primenantis embrionas, kartais jau matomos akys, snapas ir plunksnos. Vėliau kiaušinis verdamas, o viduje esantis skystis tampa sultiniu. Patiekalas valgomas iš paties kiaušinio lukšto.

Panašių delikatesų galima rasti ir Tailande ar Vietname. Norint pagerinti skonį, filipiniečiai pataria pradaužus lukštą užsibarstyti druskos ir užsilašinti acto. Balut kiaušinius galima rasti beveik kiekvienoje maistu prekiaujančioje gatvėje.
Filipiniečiai dažniausiai valgo balut prieš vakarienę, laikydami jį užkandžiu. Tikima, kad šis patiekalas yra labai maistingas, suteikia energijos, veikia kaip afrodiziakas, o nėščios moterys jį vartoja tikėdamosi išlikti sveikos visą nėštumo laikotarpį.
Vietos gyventojai juokauja, kad balut Filipinų sostinėje Maniloje populiarūs ne mažiau nei dešrainiai Niujorke. Tikima, kad kiaušiniai su embrionu yra naudingi sveikatai ir juos galima valgyti vietoj vitaminų. Taip pat manoma, kad suvalgius vieną ar porą tokių kiaušinių prieš miegą, tai padės kompensuoti miego trūkumą.
Kultūrologė Margaret Magat straipsnyje „Balut: apvaisinti anties kiaušiniai ir jų vaidmuo filipiniečių kultūroje“ rašo, kad Filipinuose šis delikatesas yra laikomas šildančiu maistu, todėl nerekomenduojama jo valgyti karščiuojant. Taip pat ji konstatuoja, kad kiaušiniai su embrionais Filipinuose išpopuliarėjo dėl prasto šalies išsivystymo. Kadangi filipiniečiai turėjo išgyventi labai skurdžiomis sąlygomis, jie išmoko gaminti ir valgyti tas gyvūnų ar augalų dalis, kurios išsivysčiusiose pasaulio šalyse dažniausiai nėra valgomos. Virtas apvaisintas kiaušinis šalyje tapo pakankamai nebrangiu ir įkandamu proteino ir kalcio šaltiniu gyventojams.
Teigiama, kad virtą kiaušinį su embrionu reikia valgyti iškart išvirus, kol jis neatšalo ir būtinai tą pačią dieną. To nepadarius viduje esantis skystis, kuris primena sultinį, dėl minkšto kiaušinio lukšto gali labai greitai išgaruoti ir delikatesas neteks savo išskirtinio skonio.