Užgavėnių tradicijos vaikams: personažai, kaukės ir linksmybės

Kai artėja Užgavėnės, Lietuvos kaimai ir miestai pavirsta tikru teatru po atviru dangumi. Gatvėse pasirodo keisčiausios būtybės - kailiniais apsirengę, ragus ant galvos užsidėję, baisiai šaukiantys ir triukšmą keliantys personažai. Jūsų vaikas gali išsigąsti arba, priešingai, labai susidomėti - kas gi tie keistuoliai? Užgavėnių kaukės nėra atsitiktinės. Kiekvienas personažas turi savo istoriją, savo vaidmenį ir prasmę. Tai ne tiesiog karnavaliniai kostiumai - tai gyva tradicija, kuri perduodama iš kartos į kartą jau šimtmečius.

Geriausias būdas supažindinti vaikus su Užgavėnių tradicijomis - kartu kurti kaukes ir kostiumus. Tai ne tik smagi veikla, bet ir puiki proga papasakoti apie lietuvių kultūrą, istoriją ir tradicijas. Pradėkite nuo pasakojimo. Prieš pradėdami kurti, papasakaukite vaikui apie personažą, kurį jis pasirinko. Kas jis toks? Ką jis veikia Užgavėnėse? Kodėl jis svarbus?

Naudokite tai, ką turite namuose. Nebūtina pirkti brangių medžiagų. Senas kartonas, popieriaus likučiai, audinio skiautelės, sagos, juostelės, gamtinės medžiagos - visa tai puikiai tinka kaukėms kurti. Leiskite vaikui pačiam spręsti. Jūsų vaikas nori, kad velnias būtų mėlynas, o ne raudonas? Kodėl gi ne! Tradicijos svarbios, bet dar svarbiau, kad vaikas jaustųsi kūrybiškas ir laisvas. Kartu eikite į Užgavėnių šventes. Po to, kai kaukė sukurta, būtinai nueikite į viešas Užgavėnių šventes. Daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių vyksta dideli renginiai su blynais, žaidimais, šokiais ir, žinoma, kaukėtais personažais. Fotografuokite ir fiksuokite. Užgavėnių kaukių kūrimas ir šventimas - tai ne tik linksmybė vienam vakarui. Tai investicija į jūsų vaiko kultūrinį tapatumą ir šeimos atmintį. Lietuvių tradicijos išliko per šimtmečius būtent todėl, kad tėvai jas perdavė savo vaikams - ne per paskaitas ar vadovėlius, bet per bendrą veiklą, per šventę, per juoką ir džiaugsmą. Nebijokite eksperimentuoti, klysti, juoktis iš nesėkmių. Jei raganos nosis išėjo per ilga ir nuolat lūžta - puiku, tai bus juokinga istorija ateičiai. Jei velnio ragai nukrito per šventę - nieko tokio, improvizuokite. Taigi, šiemet prieš Užgavėnes surinkite šeimą, pasiruoškite medžiagas, papasakokite apie tradicinius personažus ir leiskitės į kūrybinę kelionę. Jūsų vaikai ne tik smagiai praleis laiką, bet ir pajus ryšį su savo šalies istorija ir kultūra.

Užgavėnės - žiemos išvarymo ir išlydėjimo šventė, švenčiama iki Velykų likus 47 dienoms. Taigi kasmet kinta ne tik Velykų, bet ir Užgavėnių data: jos gali būti švenčiamos nuo vasario 3 iki kovo 9 d. Sočiai prisivalgiusios šeimos skubėdavo persirengti iš anksto pasiruoštomis kaukėmis - dažnai persirengiama slapukaujant, pasislėpus, kad net patys artimiausi nepažintų.

Užgavėnių personažai ir jų simbolika

Užgavėnių personažai - tai ne tik linksmi kostiumai, bet ir gilios tradicijos bei simbolizmo nešėjai. Kiekvienas personažas turi savo istoriją ir prasmę, padedančią vaikams suprasti šventės esmę.

Laumė

Laumė - vienas iš seniausių ir paslaptingiausių lietuvių mitologijos personažų. Ji nėra nei visiškai gera, nei visiškai bloga. Laumės gali padėti žmonėms arba juos išdaigauti, priklausomai nuo nuotaikos. Užgavėnėse laumės kaukė paprastai būna šviesesnė, su gėlių vainikais ar žolynais ant galvos. Vaikas, pasirinkęs laumės personažą, gali nešioti ilgą baltą ar žalsvą drabužį, papuoštą lapais, šakelėmis ar dirbtinėmis gėlėmis. Jei kuriate laumės kaukę namuose, galite panaudoti popierių, kartoną, o papuošimams - viską, ką rasite gamtoje. Rudens lapai, sausi žiedai, šakelės - visa tai puikiai tinka. Laumės veidas kaukėje dažnai būna paslaptingas, su šypsena arba rimta išraiška.

Laumės Užgavėnių kaukė

Velnis

Velnis Užgavėnėse - tai tikrai ne tas baisus personažas, kokį vaizduoja krikščioniška tradicija. Lietuvių liaudies kultūroje velnias dažniau būdavo gudrus, bet kvailokas, linkęs į išdaigas, bet ne visiškai piktas. Velnio kaukė paprastai būna tamsi, su ragais, kartais su ilga liežuviu ar iltimis. Vaikams velnio personažas patinka dėl jo energijos ir laisvės - velnias gali šokinėti, triukšmauti, gąsdinti kitus (bet ne per daug!). Kurdami velnio kaukę namuose, galite panaudoti juodą ar raudoną kartoną, pridėti ragus iš susukto popieriaus ar kartono. Kailiai, kailinės striukės ar dirbtinis kailis puikiai tinka velnio kostiumui. Nepamirškite pridėti kokį nors triukšmo kėlimo įrankį - varpelį, barškutį ar net seną puodą su šaukštu.

Velnio Užgavėnių kaukė

Ragana

Ragana Užgavėnėse turi ypatingą vaidmenį - ji simbolizuoja žiemą, šaltį, tamsą. Būtent raganą tradiciškai reikia „nugalėti” ir išvaryti, kad ateitų pavasaris. Raganos kaukė dažnai būna su ilgu, kreiva nosimi, su karpa ant smakro, su susivėlusiais plaukais. Ragana gali nešioti šluotą, katilą, maišą su „burtais”. Vaikams raganos personažas leidžia būti šiek tiek bauginančiais, bet kartu ir juokingais. Namuose raganos kaukę sukurti nesudėtinga. Reikės kartono ar popieriaus, juodos ar tamsiai violetinės spalvos. Nosį galima padaryti iš kartono kūgio, plaukus - iš vilnos siūlų ar popieriaus juostelių. Raganos kostiumas gali būti paprastas - juodi drabužiai, galbūt senas skuduras ar skarmalai.

Meška ir ožys

Meška ir ožys - du labai svarbūs Užgavėnių personažai, kurie atstovauja gyvūnų pasaulį ir senovės lietuvių ryšį su gamta. Meška buvo laikoma šventu gyvūnu, turinčiu ypatingą galią. Meškos kaukė ir kostiumas paprastai būna kailiuoti, rudos ar juodos spalvos. Meška juda lėtai, sunkiai, kartais šoka nerangiai, bet linksmai. Vaikams patinka meškos personažas, nes galima vaidinti stiprų, bet geraširdį milžiną. Ožio kaukė turi ragus, kartais barzdelę. Ožys paprastai būna aktyvesnis už meškę, šokinėja, „badosi” ragais (žinoma, žaismingai), triukšmauja. Ožio kostiumas gali būti iš šviesesnių kailių ar dirbtinio kailio. Kurdami šių gyvūnų kaukes, galite panaudoti senus kailinius, dirbtinį kailį, rudą ar pilką kartoną. Ragus ožiui galima padaryti iš susukto kartono ar net tikrų šakelių.

Meškos ir ožio Užgavėnių kaukės

Kanapinis ir Morė

Kanapinis - vienas iš centrinių Užgavėnių personažų. Jis simbolizuoja žiemą, šaltį ir visa, kas turi išeiti. Kanapinis paprastai būdavo aprengiamas šiaudais, šienu ar kanapėmis (iš čia ir vardas). Morė - Kanapinio žmona, dažnai vaizduojama kaip stora, triukšminga moteris. Kartu jie sudaro komišką porą, kuri linksmina žiūrovus savo dialogais ir ginčais. Kanapinio kostiumą sukurti galima iš šiaudų, šieno, senų skudurų. Jis turi būti didelis ir apimtis - galima įsikišti pagalvių ar susiglamžyto popieriaus. Morės kostiumui reikės spalvingų, senų drabužių, didelės skarmalų skarų, galbūt pagalvės po suknė, kad atrodytų „storesnė”.

Vienas pagrindinių Užgavėnių akcentų - Lašininio ir Kanapinio kova. Lašininis simbolizuoja sotumą, riebumą, vangų žiemos metą, tingumą, o Kanapinis - pavasarį, atgimimą, naują gyvybę. Morė - tai vaisingumo dievybė, kuri sudeginama}.${br}lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Dažniausiai sudegusios iškamšos pelenai būdavo išbarstomi po laukus, buvo tikima, kad tuomet bus derlingesnė žemė.

Kiti personažai

Šie personažai atspindi istorinius Lietuvos gyventojus ir jų kultūrines ypatybes. Žydo personažas dažnai būdavo vaizduojamas kaip prekiautojas, turintis maišą su prekėmis, skaičiuojantis pinigus. Cigonės personažas - kaip spalvingai apsirengusi moteris, mėgstanti dainuoti, šokti ir „burti”. Jei jūsų vaikas nori būti prekiautoju ar keliaujančiu muzikantu, galite sukurti spalvingą, linksmą kostiumą su įvairiais aksesuarais - maišu, „prekėmis”, muzikos instrumentais.

Svarbu paminėti, kad kai kurie Užgavėnių personažai, pavyzdžiui, „žydai“ ir „čigonai“, gali būti suprantami kaip stereotipiniai ir neigiamai paveikti bendruomenes. Lietuvos žmogaus teisių centro atstovai teigia, kad tokių personažų vaizdavimas gali būti buitinio antisemitizmo ar rasizmo apraiška. Siūloma rinktis neutralesnius, mitologinius ar gyvūnų personažus, kurie labiau atitinka šventės dvasią ir ugdo vaikų kūrybiškumą be neigiamų stereotipų.

Kaip pasigaminti Užgavėnių kaukes su vaikais

Užgavėnės neįsivaizduojamos be kaukių! Kaukėms pagaminti reikės: popierinių pirkinių maišelių, spalvoto popieriaus, įvairių spalvų krepinio popieriaus, flomasterių, klijų, žirklių.

  1. Pirmiausia atsargiai išverčiame popierinius maišelius į kitą pusę, kad nebesimatytų užrašų su prekinių ženklų pavadinimais.
  2. Pasimatavę ir pasižymėję, kurioje vietoje yra vaiko akys ir burna, iškerpame „langelius“ veidams.
  3. O dabar leidžiame pasireikšti savo fantazijai! Dekoruojame baisuoklių galvas - nupiešiame arba iš spalvoto popieriaus priklijuojame akis, žandus, dantis ir pan.
  4. Galbūt iš krepinio popieriaus sukarpę jį juostelėmis pritvirtiname barzdą ir plaukus. Juosteles galima priklijuoti klijais, tačiau patogiausia jas tiesiog prisegti segikliu popieriui. Štai ir viskas!

Nebūtina ieškoti kažkokių išskirtinių specifinių ir šiuo metu sunkiai randamų priemonių - užtenka apsidairyti po namus. Pavyzdžiui, nuo siuntinių likusių kartoninių pakuočių, putų polistirolo, įvairių medžiagų atraižų ar pan. Iš šių priemonių ir siūlau pasigaminti šiųmetes kaukes. Išsipjovę atitinkamas formas ėmėmės kaukes dekoruoti. Tam prireikė klijų ir audinio. Beje, svarbu, kad jis būtų plonas, bet kuo mažiau temptųsi. Klijuojant medžiagą ant pagrindo galima išgauti įdomią faktūrą, raukšleles. Išdžiuvus klijams kaukės tampa tvirtos ir lanksčios, o tada belieka jas nuspalvinti. Galima naudoti guašą ir spalvotą popierių. Tiesa, jeigu namuose nerandate gumos, kad kaukę būtų galima pritvirtinti prie veido, vietoj jos galima panaudoti elastinį tvarstį, kurio, tikėtina, rasite ir savo namų vaistinėlėje.

Vaiko gaminama Užgavėnių kaukė

Užgavėnių tradicijos ir papročiai

Užgavėnės - tai didžiulė džiaugsmo, linksmybių diena, apipinta įvairiais papročiais, tradicijomis ir burtais. Visi Užgavėnių papročiai mūsų senoliams turėjo užtikrinti žemės derlingumą ir gausų derlių. Jei pagal Užgavėnių orus žmonės šiandien ir nebesprendžia, kokie bus metai ir derlius, tai vienos iš seniausių tradicijų - blynų kepimo, vis dar laikosi. Kodėl tokie svarbūs per Užgavėnes blynai? Todėl, kad blynas yra apvalus. Populiariausias Užgavėnių patiekalas - blynai, simbolizuojantys vis ryškiau šviečiančią ir vis labiau šildančią saulę. Stengtasi išsikepti didelių, kvietinių miltų, lietinių blynų ir jais pavaišinti svečius. Anuomet kokybiški, švarūs ir smulkūs miltai buvo prabangos prekė, kurią dažnai sau galėjo leisti tik labiau prakutę. Bulviniai ar kitų daržovių blynai buvo kepami rečiau, dažniausiai iš „biednumo“. Senoviškiausias Užgavėnių (o taip pat ir daugumos kitų tradicinių lietuvių švenčių) patiekalas - šiupinys. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Užgavėnėms taip pat būtinai buvo verdama šaltiena. Vyrai Užgavėnėms užraugdavo miežinio alaus.

Manoma, kad šią dieną būtina sočiai ir riebiai valgyti - net iki 12 kartų. Tai simbolizuoja turtingumą, vaisingumą ir derlingumą. Per Užgavėnes vaišintas kiekvienas į namus užsukęs svečias.

Blynų receptai (2021 UŽGAVĖNĖS)

Žaidimai ir pramogos

Užgavėnių dieną nevalia dirbti. Važinėjimasis po apylinkes. Per Užgavėnes būdavo daug važinėjama arklių traukiamomis rogėmis, vežimais - apvažiuojamos visos valdos, laukai. Tikima, kad kuo didesnis atstumas įveikiamas, tuo aukštesni augs javai ir linai. Arkliai būdavo išpuošiami kaspinais, pakabinama varpelių. Voliojimasis sniege, leidimasis rogutėmis nuo kalno. Triukšmavimas, dainavimas. Laistymasis vandeniu. Kaimynų lankymas. „Gaidžių peštynės“ ir grumtynės su maišais. Nubrėžiamas poros metrų skersmens ratas. Du žaidėjai, šokinėdami ant vienos kojos, stengiasi vienas kitą iš to rato išstumti. Virvės traukimas. Užgavėnių dieną susirenka mergaitės, paima tris lėkštes. Į vieną lėkštę įpila žemių, į kitą įdeda rūtų vainiką, o į trečią - žiedą. Po to paeiliui mergaitėms užriša akis, paveda jas toliau nuo lėkščių, apsuka jas ir parodo, į kurią pusę eiti link lėkščių. Jaunuoliai nusiskindavo vyšnių šakeles ir jas pasimerkdavo namuose - jeigu šakelė iki Velykų pražys - ištekėsi arba vesi, jeigu tik lapeliai išsiskleis - šiemet dar vienišausi.

Užgavėnės - sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Šios šventės paskirtis - išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį bei įvairiausioms negandoms, nelaimėms, ligoms, susikaupusioms per metus, išvaryti. Švenčiant Užgavėnes, vaikai mokomi išlaikyti tradicijas. Užgavėnės buvo didžiulė džiaugsmo, linksmybių diena, apipinta įvairiais papročiais, tradicijomis ir burtais. Visi Užgavėnių papročiai mūsų senoliams turėjo užtikrinti žemės derlingumą ir gausų derlių.

Pasak mokyklėlės „Strazdanėlės“ įkūrėjos Sonatos Latvėnaitės-Kričenienės, Užgavėnės yra ta šventė, kai kiekvienas gali atsipalaiduoti ir truputį būti ne toks kaip visada: "O norint atsipalaiduoti, reikia pasislėpt. Užsidedi kaukę ir gali garsiai dainuot, judėti taip kaip nori, nes tu tiesiog esi pasisplėpęs. Mūsų senoliai tikėdavo, kad triukšmas geriausiai pažadina žiemą ir išvaro piktas dvasias. O gal ir ožiukus? Gal jau nebemadingi ir nebesvarbūs tie burtai su geresniu derlium, su geresnėm bitėm, su medum, bet tie burtai mums vis tiek labai labai aktualūs.

Užgavėnės - išskirtinė metų diena, žiemos palydų šventė. Nuo seno jos švenčiamos triukšmingai, linksmai, nes tikėta, kad, jei Gavėnia bus sutikta sočiai ir gerai pasilinksminus, tai vasarą nieko nestigs. Vasario 13 d. vaikai buvo supažindinami su kaukių įvairove, veikėjų simboliais: Lašininiu, Kanapiniu, More, Čigonais, Žydais, Giltine ir kt., o svarbiausia - Užgavėnių patiekalais - blynais. Turbūt pati džiugiausia diena, kai vaikai, persirengę įvairiais personažais, užsidėję pačių gamintas kaukes, išgužėjo į kiemą atsisveikinti su šaltu oru ir vyti žiemą iš kiemo. Lašininis ir Kanapinis ragino susirinkusiuosius linksmintis, šokti, dainuoti, pokštauti, žaisti įvairius žaidimus. Taip pat Lašininio ir Kanapinio paraginti vaikai sukėlė tikrą žiemos pūgą. Šventės metu neapsieita ir be varžytuvių - virvės traukimo. Vaikų padedami Lašininis su Kanapiniu rungėsi tarpusavyje. Jie tarpusavyje rungėsi tol, kol Kanapinis tapo nugalėtoju.

Užgavėnių šventimas - tai viena seniausių švenčių, kurioje nėra žiūrovų, kurioje kiekvienam svarbu prisidėti ir dalyvauti.

Užgavėnių šventės akimirka

tags: #uzgavenes #vaiku #darzeliuose



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems