Vaiko išlaikymo išmoka, geriau žinoma kaip alimentai, yra pinigai, kuriuos vienas iš tėvų, po skyrybų ar gyvenant atskirai, privalo mokėti nepilnamečio biologinio vaiko išlaikymui. Tai yra vieno iš tėvų skiriamos lėšos savo nepilnamečiui vaikui, o kai kuriais atvejais - ir pilnamečiui vaikui išlaikyti. Alimentus paprastai moka tas tėvas, kuris gyvena atskirai nuo šeimos. Svarbu pažymėti, kad išmokos gali būti priteisiamos ir aukštojoje mokykloje studijuojančiam, tačiau ne vyresniam nei 24 metų asmeniui, jeigu jam būtina materialinė parama.

Vaiko išlaikymo tvarka ir forma pirmiausia nustatomos bendru tėvų susitarimu. Sutuoktiniai dažniausiai nesutaria dėl mokamų alimentų dydžio. Jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš tėvų nemoka alimentų, kreipiamasi į teismą. Teismas nustato išlaikymo formą bei alimentų dydį, kuris priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Vaikų išlaikymo dydis yra nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi.
Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: abiejų tėvų turtinę padėtį ir konkretaus vaiko poreikius. Į poreikius, būtinus vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, įeina poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Alimentų priteisimo dydis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, turimo turto, sveikatos, išlaikomų kitų nepilnamečių vaikų skaičiaus ir kitų aplinkybių. Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis. Jei tėvo (motinos) turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą. Ir atvirkščiai, jei tėvo (motinos) turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į tėvo turtinę padėtį - jis gali būti bedarbis, bet turėti daug turto.
Paprastai priimant sprendimą dėl alimentų dydžio remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikta rekomendacija, kad minimalus alimentų dydis vienam vaikui, gaunamas iš abiejų tėvų, turėtų prilygti minimaliai mėnesinei algai (MMA). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad rekomenduotinas minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga į rankas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. tai sudaro 708,4 Eur „į rankas“, t. y. po 354,2 Eur iš kiekvieno tėvo. Jeigu vaikas neturi poreikių, dėl kurių jo būtinosios išlaidos būtų didesnės nei 708,4 Eur per mėnesį, tikėtina, kad jo išlaikymui ir bus priteista 354,2 Eur per mėnesį suma.
Planuojama, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. MMA „į rankas“ sudarys apie 846 Eur. Taigi, už kiekvieną vaiką kiekvienas iš tėvų turėtų mokėti po ~423 Eur (846 Eur / 2). Paprastai priteisiamas išlaikymas vaikui yra 50 procentų minimalaus mėnesinio atlyginimo.
Tačiau svarbu suprasti, kad MMA yra tik orientacinis dydis, o ne įstatymo numatytas minimalus išlaikymo dydis. Todėl padidėjus Lietuvoje MMA, jau priteistas išlaikymo dydis automatiškai nepadidėja. MMA padidėjimas yra aktualus tiems, kas nori kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo pirmą kartą arba dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Vis dėlto teismų praktikoje yra suformuota, kad tas iš tėvų, kuris kreipiasi dėl išlaikymo priteisimo, neprivalo įrodinėti (nereikia pagrįsti prašomos sumos rašytiniais įrodymais (kvitais, čekiais, mokėjimais ir pan.)) nepilnamečiui vaikui reikalingos per mėnesį MMA sumos, kadangi ši suma siekia padengti tik minimalius vaiko pragyvenimo poreikius. Netgi atvirkščiai, pagal teismų praktiką, tas iš tėvų, kuris nesutinka, kad vaikui per mėnesį išlaikymui reikalinga suma turi būti MMA, turi pareigą tai įrodyti.
Tiesa, ne visada vaiko išlaikymui bus priteista pusės MMA dydžio suma. Didesnes pajamas gaunančiam tėvui gali būti nustatoma didesnė suma išlaikymui. Taip pat didesnė suma gali būti priteisiama, kai ji būtina vaiko poreikiams patenkinti (vaikui reikalingi vaistai, specialus gydymas, būreliai, kiti laisvalaikio užsiėmimai ir pan.). Kyla klausimas, kodėl vis dėlto teismas nepriteisia visiems, kurie kreipiasi dėl išlaikymo priteisimo, būtent pusę MMA sumos? Todėl, kad kiekviena situacija yra skirtinga: skirtingi vaikų poreikiai, skirtingos tėvų turtinės padėtys, skirtingi tėvų ir vaikų santykiai (bendravimo tvarkos) ir kitos aplinkybės. Teismas vertina aplinkybių visumą, todėl negalima susikoncentruoti tik ties MMA dydžiu.
| Metai | MMA „į rankas“ (Eur) | Rekomenduojamas minimalus išlaikymas vaikui iš abiejų tėvų (Eur) | Rekomenduojamas minimalus išlaikymas iš vieno tėvo (Eur) |
|---|---|---|---|
| 2024 (nuo sausio 1 d.) | 708,4 | 708,4 | 354,2 |
| 2026 (prognozuojama nuo sausio 1 d.) | 846 | 846 | 423 |

Dažniausia situacija, kada teismas vis dėlto nepriteisia pusės MMA dydžio išlaikymo vaikui, yra ta, kuomet iš MMA sumos atimama valstybės mokama universali išmoka vaikui (vaiko pinigai). Kasacinis teismas yra nurodęs: sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, o tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Tačiau tai nėra taisyklė, o greičiau išimtis iš taisyklės. Šį skaičiavimą galima taikyti tuomet, kai abiejų tėvų turtinė padėtis yra prasta ir gaunamų pajamų nepakanka patenkinti vaikų poreikius. Tuomet laikoma, kad valstybės mokami pinigai yra kaip finansinė pagalba išlaikant vaikus ir tenkinant jų būtinuosius poreikius. Tokiu atveju, jeigu abiejų tėvų turtinė padėtis yra prasta, orientacinis minimalus priteistinas išlaikymo dydis būtų 358,25 Eur (MMA 846 Eur - vaiko pinigai 129,50 Eur = 716,50 Eur/2).
Tačiau yra ir kita pozicija bei teismų praktika, pagal kurią valstybės išmokos, tokios kaip vaiko pinigai, yra skirtos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, todėl paprastai nėra pagrindo mažinti šia suma iš tėvų priteistino išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad „vaiko pinigai“ yra skiriami vaiko gerovei užtikrinti, o ne tiesiogiai tėvų išlaikymo įsipareigojimams vykdyti. Jei vaiko poreikiai didesni, nei prašomas priteisti išlaikymas, teismas gali atsižvelgti į šias išmokas, bet tai nereiškia, kad išlaikymas turi būti sumažintas. Teismas visada siekia užtikrinti, kad vaikas gautų tinkamą išlaikymą, atitinkantį jo poreikius ir tėvų galimybes.
Todėl kasacinis teismas vėlesnėje savo praktikoje jau nurodė kitaip: išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Taigi, jeigu abiejų tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaikų poreikius, valstybės mokami „vaiko pinigai“ (šiuo metu 129,50 Eur) neturėtų būti įskaičiuojama (tokia suma mažinama) į išlaikymui per mėnesį reikalingą sumą vaikui išlaikyti. Tai yra, iš MMA neatimama vaiko pinigų suma, o priteistinas išlaikymo dydis tuomet turėtų būti pusė MMA, kas sudaro 423 Eur (846 Eur/2 = 423 Eur). Tokią sumą galime laikyti šiuo metu orientacine minimalia priteistina vaiko išlaikymo suma iš vieno iš tėvų, kuris nevykdo išlaikymo pareigos. Tačiau būtina žinoti, kad vis dėlto teismas sprendžia kiekvienoje situacijoje individualiai, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o svarbiausią dėmesį atkreipia į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.
Pagal LR civilinio kodekso nuostatas tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama. Tai atsižvelgiama į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Tačiau tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad besimokančio ar studijuojančio pilnamečio vaiko išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, atsižvelgtina į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui būtinumą bei tėvų galimybes ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas (tame tarpe ir valstybės remiamų paskolų gavimo galimybės išnaudojimas); sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Nagrinėjant tokias bylas būtina nustatyti ir paramos prašančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar parama jam reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan.

Dėl vaiko išlaikymo priteisimo reikia kreiptis į teismą arba teisines paslaugas teikiančius asmenis. Kreiptis į teismą gali vienas iš vaiko tėvų arba globėjų, o tam tikrais atvejais - ir vaiko teisių apsaugos institucijos. Taip pat padėti prisiteisti alimentus gali ir tokią veiklą vykdančios įmonės. Metų pradžioje jaučiamas užklausų suaktyvėjimas būtent dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, kai vienas iš tėvų neišlaiko vaiko.
Teismai išlaikymą vaikui priteisia tik konkrečia pinigų suma (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ar vienkartine konkrečia pinigų suma) ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Teismai nebetaiko proporcinio vaikų išlaikymo, kai išlaikymas būdavo priteisiamas tam tikra proporcija nuo vieno iš tėvų gaunamo atlyginimo (pvz., ¼, 1/5 ir pan.). Jei vaikui yra priteistas proporcinis išlaikymas, tai tiek mama, tiek tėvas turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.
Vaiko išlaikymo priteisimas gali užtrukti, tad dėl laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo galima kreiptis į „Sodrą“. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų - laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas. Ši priemonė taikoma iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje.
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas skirtingomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Įstatymai riboja vaikų išlaikymo įsiskolinimo terminą, kuris negali būti didesnis nei trys metai. Tai reiškia, kad jeigu nesikreipsite į teismą dėl vaiko išlaikymo priteisimo ilgą laiką, tuomet išieškojimas bus galimas tik už paskutinius tris metus.

Išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Augant vaikui didėja ir jo poreikiai. Todėl, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko rūbams, skiepams, būreliams, padidėjus minimalios mėnesinės algos dydžiui ir kt.), vaiko motina turi teisę kreiptis į teismą bei prašyti padidinti vaikui priteisto mėnesinio išlaikymo dydį. Be to, konkretus išlaikymo dydis nėra nustatomas visam laikui, todėl šiandienio išlaikymo dydis po kelių metų gali nebebūti adekvatus, vertinant pasikeitusias aplinkybes.
Periodinėmis išmokomis priteistos išlaikymo sumos yra indeksuojamos siekiant alimentų gavėjus dalinai ar visiškai apsaugoti nuo infliacijos. Paprastai indeksuojamos tos išmokos, kurios nebuvo peržiūrėtos ir perskaičiuotos per pastaruosius 1-erius metus. Alimentų indeksavimu dažniausiai tenka rūpintis patiems alimentų mokėtojams: teisės aktuose numatyta, kad išmokas indeksuoja jas mokantis asmuo.
Vengimas mokėti vaiko išlaikymo pinigus - ne tokia ir reta situacija. Alimentus tėvai nustoja mokėti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, praradę darbą, dėl sunkios materialinės padėties, negalios ir t. t. Tačiau pasitaiko atvejų, kad vaiko išlaikymo išmoka nemokama piktybiškai: tėvas slapstosi, dirba nelegaliai, išvyksta gyventi į užsienį ir t. t. Taigi jei vaiko tėvas nemoka alimentų, reikėtų nedelsti ir kreiptis į teisininkus arba skolų išieškotojus. Taip pat alimentų nemokantis asmuo gali tapti valstybės skolininku.
Vaiko išlaikymo išmoka mokama iš valstybės lėšų, kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams. Kreipiantis dėl išmokos būtina pateikti prašymą skirti išmoką ir teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį, kuriuose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis. Iki 2018 m. sausio 1 d. šias išmokas skyrė ir mokėjo Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuo 2018 m. sausio 1 d. Vaiko išlaikymo išmoka mokama iš valstybės lėšų.
Vaikų išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali viršyti 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka. Tačiau nuo 2026 m. liepos 1 d. vaiko išlaikymo išmoka padidės nuo 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio iki 2,5 BSI, todėl nuo 2026 m. liepos 1 d. ši išmoka būtų: 2,5 x 74 = 185 Eur.

Vis aktualesnis tampa priteistų skolų ar alimentų išieškojimas iš skolininkų, kurie išvyko į užsienį, ten gyvena ir (arba) dirba. Jeigu jūs turite įsiteisėjusį Lietuvos teismo sprendimą, kuriuo jums priteista skola ar išlaikymas, šis skolos ar alimentų išieškojimas gali būti vykdomas ir už Lietuvos teritorijos ribų. Išlaikymo išieškojimą iš Europos valstybėse esančių skolininkų palengvina 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti.
Lietuvoje centrine institucija Reglamente nustatytoms funkcijoms atlikti yra Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių nei 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, centrinės institucijos funkcijas atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (nuo 2018 m.). Iki tol šias išmokas skyrė ir mokėjo Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Straipsnyje pateikta informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir nėra laikoma teisine konsultacija.