Utenos vaikų globos namai: Tragiškas gaisras 1952 metais ir dabarties pokyčiai
Utenos kraštas, deja, ne kartą buvo sukrėstas nelaimių ir gaisrų. Utenos vaikų globos namų istorija yra neatsiejama nuo XX amžiaus Lietuvos istorinių įvykių, socialinių pokyčių ir požiūrio į tėvų globos netekusius vaikus. Ši istorija apima ne tik institucijos gyvavimą, bet ir skaudžius įvykius, kurie paliko gilų pėdsaką Utenos krašto istorijoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime Utenos vaikų globos namų istoriją, pradedant nuo tragiško gaisro 1952 metais ir baigiant dabartiniais pokyčiais globos srityje.
Tragiškas Gaisras Utenos Vaikų Globos Namuose 1952 Metais
Nagrinėjant ugniagesių populiarumo kultūrinį fenomeną, anksčiau ar vėliau tenka remtis pavienėmis istorijomis, kurios apie ugniagesius nesako nieko gero. Ir šiuo atveju tikslinga panagrinėti būtent tokį - nepatogų, nemalonų įvykį. Istoriją apie nedėkingai susiklosčiusias aplinkybes, prie kurių prisidėjo atsakingų pareigūnų neatsakingas požiūris į savo pareigas. Nepaisant nelaimės masto - o kaip paskaitysite toliau, Utenos tragedija buvo išties sukrečianti - šis įvykis sovietmečiu buvo nuslėptas nuo viešumos, taigi abejotina, ar kaip nors labiau paveikė visuomenės nuomonę apie ugniagesius.
Viskas prasidėjo 1952 m. sausio 20-ąją, apie 18 valandą: Utenos miesto ugniagesių komanda sulaukė skambučio iš vaikų globos namų - užsidegė kaminas, nuo jo pradėjo degti pastato perdangos. Į įvykio vietą Utenos ugniagesiai atvyko lydimi ne tik pamainos vado Vasiljevo, bet ir paties ugniagesių komandos viršininko Nazarovo. Ugniagesiai išardė aplink krosnį buvusią antrojo aukšto grindų dalį ir užpylė viską vandeniu.
Po to Utenos ugniagesiai buvo iškviesti į kitą gaisrą (neblaivus pilietis padegė savo namą). Grįždama iš šio įvykio ugniagesių komanda buvo nusiųsta gesinti padegtos rajono vartotojų kooperatyvo bazės. 22 valandą Utenos ugniagesiai sulaukė antro skambučio iš vaikų globos namų - pasirodo, kad budinčios auklėtojos vadovaujami globotiniai ėmė ardyti gaisro priežastimi buvusią antrojo aukšto krosnį: kelios įkaitusios krosnies nuolaužos per ugniagesių išardytas grindis nukrito į pirmą aukštą ir pradėjo rūkti.
1 val. 50 min. ugniagesių komandos stebėjimo bokštelyje buvęs stebėtojas pamatė atvirą liepsną globos namų pusėje. Tuo pat metu sulaukta trečio skambučio iš globos namų. Ant kojų vėl pakelti ugniagesiai šįsyk rado liepsnų apimtus globos namus: degė laiptinė ir visa dešinė pastato pusė, pastatas skendo dūmuose. Eiti į vidų gelbėti žmonių ugniagesiams jau nebebuvo galimybės, taigi imtasi gesinti: prie 120 metrų atstumu buvusio vandens telkinio pastatytas autosiurblys, nutiestos dvi magistralinės linijos, į ugnį nukreipti trys švirkštai. Atsitiktinai pro šalį su žmona iš pasisėdėjimo ėjęs komandos viršininkas Nazarovas ėmėsi vadovauti gesinimui. Gaisras likviduotas 3 val.
Materialiniai nuostoliai nebuvo milžiniški - išdegė tik pastato laiptinė, du dideli kambariai ir pirmojo aukšto dešinės pusės perdanga. Išorinės pastato sienos, taip pat kairės pusės perdanga liko ugnies nesunaikintos. Nepaisant to, didžiausius nuostolius ir siaubą patyrė patys namų gyventojai - beglobiai vaikai.
Paaiškėjo, kad po antrojo ugniagesių išvykimo, apie 23 val., globos namuose su auklėtiniais liko viena vienintelė jauna auklėtoja. Dalis vaikų buvo suguldyti miego ir užrakinti antrojo aukšto miegamuosiuose, o budėtoja kartu su likusiais globotiniais nuėjo miegoti į pirmąjį aukštą. Ją pabudino vaikų klyksmai. „Palikti vieni vaikai ėmėsi gelbėtis iš degančio pastato savarankiškai“, - rašė Bartašiūnas. Antrajame, liepsnojančiame, pastato aukšte užrakintuose iš išorės miegamuosiuose likę vaikai, atrodo, nesutriko: išmušė langą, išmetė žemyn lovų čiužinius ir ant susikaupusios krūvos ėmė šokinėti - iš antro aukšto. Pirmajame aukšte buvę vaikai irgi gelbėjosi pro išmuštus langus. Išsigelbėti nepavyko šešiems globotiniams: keturi maži vaikai, pabijoję šokti pro langą, užduso nuo dūmų antrame aukšte, o dar du užduso pirmame.
Nusikalstamais buvo įvardinti ir globos namų direktoriaus Michailovo veiksmai: jis apkaltintas tuo, kad po pirmojo ugniagesių iškvietimo neorganizavo tinkamo budėjimo, taip pat nesilaikė priešgaisrinės saugos taisyklių: pastarosios inspekcijos metu (1951 m. spalį) prie globos namų būta pastatomų avarinių kopėčių, kuriomis būtų buvę galima evakuoti vaikus iš antrojo namo aukšto. Apkaltinta buvo ir budinti auklėtoja - už tai, kad miegojo, taip pat „nesiėmė jokių priemonių vaikų evakuacijai iš degančio pastato“. Kokių „priemonių vaikų evakuacijai“ jauna moteris turėjo imtis, Bartašiūnas kukliai nutylėjo.
Išsyk po gaisro gauta Vilniaus srities prokuroro sankcija suimti nelaimės kaltininkus: ugniagesių komandos viršininką Nazarovą, globos namų direktorių Michailovą ir budinčią auklėtoją. Tolesnis jų likimas nėra žinomas - tikėtina, kad buvo teisiami pagal tuometinio sovietinio BK 111 str. „Žuvę vaikai 1952 m. sausio 22 d. 16 val. buvo palaidoti Utenos karių kapinėse. Laidotuvių metu jokių ekscesų nebūta“, - konstatavo Bartašiūnas. Tai - vieninteliai dokumentai, kuriuos pavyko aptikti apie šią tragediją.
Kaip elgtis gaisro metu
Tragedijos esmės toks mėtymasis kaltėmis, žinoma, nepakeis: vargšai vaikai buvo palikti žūčiai tragiškame gaisre, nulemtame kelių pareigūnų - tarp jų ir vietos ugniagesių - neatsakingo požiūrio į savo pareigas. Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, Utenos tragediją galima vertinti kaip iliustratyvią stalinizmo laikų katastrofą: nuslėptą nuo visuomenės, nuasmenintą ir apribotą vien smulkių kaltininkų persekiojimu. Netapusi vieša, ši nelaimė, tikėtina, niekaip nepakeitė to meto visuomenės požiūrio į ugniagesius, o netapusi atminimo vieta - ir vėlesnių kartų. Savaime suprantama, kad jeigu panaši nelaimė nutiktų šiais visa apimančio viešumo laikais, tai būtų milžiniškas smūgis ugniagesių kaip institucijos reputacijai, taip pat tikėtina, kad lėktų postai ir galvos - gal net ministrų lygmeniu.
Bartašiūno pranešimas apie Utenos tragediją: LCVA, f. R-754, ap. 13, b. 371, l. Kapralovo pranešimas apie Utenos tragediją: LYA, f. K-51, ap. 1, b.
Kiti Gaisrai ir Nelaimės Utenos Rajone
Deja, gaisrai ir nelaimės Utenos rajone - nėra retenybė. Štai keletas pastarojo meto įvykių:
- Penktadienį Utenos rajone kilo gaisras. Pranešama, jog žuvo žmogus. Kaip informuoja Policijos departamentas, kovo 13 dieną, apie 14 val., Utenos rajone, Pavajuonio k., sudegusiame name, gaisravietėje, rastas sudegęs, galimai namo šeimininko (gim. 1966 m.), kūnas.
- Šeštadienį vakare Utenos rajone esančiame Daugailių miestelyje kilus gaisrui žuvo vyras.
- Utenos rajone Leliūnų miestelyje sekmadienį per gaisrą žuvo vyras.
- Antradienio ryta tv3.lt portalo skaitytojas Liudvikas Sabaitis pranešė, kad Utenos rajone, maždaug 18-20 kilometrų atstumu nuo miesto, netoli posūkio į Debeikius liepsnoja gyvenamasis namas.
Kriminaliniai Įvykiai
Utenos rajone taip pat pasitaiko ir kriminalinių įvykių:
- Utenos rajone konflikto metu vyriškis kirviu sužalojo vyrą, pranešė Policijos departamentas.
- Pirmadienį, apie 1 valandą, Utenos rajone, Žvirblėnų kaime, į namą įsibrovė du asmenys.
Kitos Nelaimės
Be gaisrų ir kriminalinių įvykių, Utenos rajone užfiksuota ir kitų nelaimių:
- Šeštadienio naktį Utenos rajone rastas nuskendusio vyro kūnas.
- Utenos rajone mirė nuo namo stogo nukritęs vyras, ketvirtadienį pranešė vietos policija.
- Utenos rajone Ruklių kaime esančiame Giedrio ežere nuskendo vyras.
- Utenos rajone pirmadienį nuo stogo nukrito ir susižalojo darbininkas, pranešė vietos policija.
- Šeštadienio vakarą Utenos rajone žuvo traktoriaus vairuotojas.
Statistika ir Priežastys
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia gaisruose žūsta kaimo gyventojai.
Dabartinė Situacija: Institucinės Globos Pertvarka ir Naujos Paslaugos
Šiandien Lietuvoje vyksta aktyvi institucinės globos pertvarka, siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau vaikų augtų šeimai artimoje aplinkoje. Per dvejus metus tėvų globos netekusių vaikų, gyvenančių šeimai artimoje aplinkoje - pas globėjus (rūpintojus), budinčius ar nuolatinius globotojus ar šeimynose, padaugėjo nuo 79 proc. (4682 iš 5900 tėvų globos netekusių vaikų, 2023 m. liepa) iki 81 proc. (4416 iš 5433 tėvų globos netekusių vaikų, 2025 m. liepa).
„Prieš pradėdami įgyvendinti naują projekto, skatinančio ir efektyviai palaikančio globą šeimos aplinkoje, etapą, apsibrėžėme, kad kiekviena savivaldybė kasmet sieks 80 proc. rodiklio, t. y. kad tiek tėvų globos netekusių vaikų gyventų šeimos aplinkoje. Džiugu, kad dauguma savivaldybių nustatytą rodiklį viršija, o visos šalies mastu mes galime lygintis su tokia gilias vaikų globos tradicijas turinčia šalimi kaip Norvegija - ten gyvenančių šeimose vaikų skaičius siekia 88 proc.“, - pastebi R. Vaikų globos centrus Lietuvoje vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė.
Pastebima, kad auga ir saugaus laikino apgyvendinimo pas budinčius globotojus, kurie nesusiję su vaiku giminystės ar kitais emociniais ryšiais, atvejų skaičius. Per dvejus metus laikinai pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų skaičius išaugo nuo 58 proc. (2023 m. liepa) iki 71 proc. (2025 m. liepa).
„Vis mažiau į krizines situacijas patekusių vaikų laikinai apgyvendinama globos institucijose. Tiesa, planai buvo ambicingi, ir mes buvome numatę, kad pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų skaičius augs sparčiau, t. y. 2025 m. pasieks 90 proc. Deja, šio rodiklio dar nepriėjome, tačiau jis auga. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir tarnybos direktorė ILMA SKUODIENĖ taip pat pabrėžia, kad tėvų globos netekęs vaikas yra labai pažeidžiamas, tad svarbu jam kuo greičiau suteikti galimybę augti palaikančioje, ramioje ir mylinčioje aplinkoje. „Bet kuris vaikas, o ypač netekęs tėvų globos, nori būti pastebėtas, matomas, jaustis suprastas, priimtas ir saugus. Šeimos aplinkoje - daugiau nei 80 proc.
Nuo 2023 m. daugiau nei 80 proc. į krizę patekusių vaikų pas budinčius globotojus sėkmingai apgyvendino Palangos, Rietavo, Zarasų, Kėdainių, Pakruojo, Biržų, Druskininkų, Kaišiadorių, Visagino, Joniškio, Varėnos, Raseinių, Utenos, Telšių, Šiaulių ir Kelmės globos centrai. Kitoms savivaldybėms tokio rodiklio pasiekti kol kas nepavyksta. Ekspertai pabrėžia, kad ten, kur rezultatai geri, jau sukurtas ganėtinai patikimas ir efektyvus vaikų laikino apgyvendinimo mechanizmas.
Utenos Socialinės Globos Namai Šiandien
Utenos socialinės globos namai - tai vieta, kur širdis šildo rūpestis, profesionalumas ir tvirti ryšiai su bendruomene. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytas normas, šioje įstaigoje numatyta 244 ilgalaikės globos vietų skaičius žmonėms su negalia, 10 trumpalaikės globos vietų bei 5 laikino atokvėpio paslaugų vietos. Visos ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos vietos yra užimtos, tačiau poreikis yra didesnis, todėl tenka laukti eilėje, kol atsilaisvins vieta. Čia priimami senyvo amžiaus asmenys, turintys didelių specialiųjų poreikių, taip pat žmonės su proto negalia ar psichikos sutrikimais, kuriems nustatytas individualios pagalbos poreikis pagal I, II arba III lygius.
Veikdami motyvuotoje komandoje, pasiekėme daug vertybėmis grįstų tikslų. Didžiuojamės savo namuose turėdami nuostabų būrį kūrybiškų žmonių, rašančių eiles, dainuojančių, piešiančių ar kitaip save išreiškiančių. Noriu pasidžiaugti praėjusių metų dosniais ir spalvingais renginiais. Gausiai susirinkę pilietiškai minėjome valstybines šventes, su pagarba prisimindami mūsų šalies laisvės istorijos svarbius įvykius. Šventiškai sutikome Motinos, Tėvo dienas, Jonines, Žolinę, didžiąsias metų šventes, organizavome kultūrinių mainų renginius su Leliūnų SGN ir Utenos rajono socialinių paslaugų centro bendruomene, džiaugėmės vieni kitų talentais. Kūrybiški literatai ir saviveiklininkai susibūrę į jau tradicine tapusią rudenėlio literatūrinę-muzikinę šventę.
Su meno saviveiklininkų kolektyvo muzikiniais pasirodymais dalyvavome Linkuvos socialinės globos namų organizuojamame renginyje - festivalyje „Muzikinė paukštė 2024“. O skambiausiame Skemų socialinės globos namų renginyje, kuriame globotiniams muzikuoti ir dainuoti padeda Lietuvoje gerai žinomi atlikėjai, „Stiprus, kai tu šalia“ pasirodėme su dainininke gerbiama Auguste Vedrickaite - unikalia asmenybe, sukaupusia daugiau nei 18 metų patirtį profesionalioje muzikos scenoje.
Su skambiomis dainomis dalyvavome Utenos meno mokyklos jaukiame ir spalvingame renginyje - projekte „60 metų su muzika Utenoje“. Puoselėdami darbuotojų gerovę, įvertindami jų kilnų darbą, iškilmingai ir išradingai paminėjome Lietuvos socialinių darbuotojų dieną. Šventę priartino kūrybinės atmosferos bei įdomios patirties pripildžiusi „Virsmo studija“, surengusi darbuotojams dailės terapijos užsiėmimą, išbandant kūrybinius gebėjimus ir dovanojant jaukius bendrystės potyrius. Darbuotojams, savo darbu reikšmingiausiai prisidedantiems prie socialinės gerovės kūrimo, buvo įteiktos padėkos, o socialinei darbuotojai Monikai Krisiūnienei - socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko padėka. Po iškilmingos dalies modernioje ir jaukioje globos namų Šv. Vincento Pauliečio koplyčioje vyko atlaidai už socialinį darbą dirbančius darbuotojus. Šv. Mišias aukojo kun. Mūsų namuose ypač laukiama bendrystės kupina tradicinė šventė „Iš širdies į širdį“, skirta paminėti Tarptautinei neįgaliųjų žmonių dienai, kuomet aplanko žinomiausios Lietuvos muzikos žvaigždės. Šiais metais sulaukėme dainininko, dainų kūrėjo ir atlikėjo Aido Maniko, apdovanojusio didžiuliu dėmesiu kiekvieną iš mūsų.
Aktyvus gyvenimo būdas turi labai didelį poveikį kasdieniam gyvenimui ir sveikatos būklei. Todėl mūsų įstaigoje populiarios ir pamėgtos rytinės grupinės mankštos. Skatindami fizinį aktyvumą, komandinio darbo įgūdžius ir pasitikėjimą savimi, įstaigos bendruomenei organizavome sporto šventę. Su aktyviausiais išvykome į Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centrą, kuriame vyko merginų krepšinio 3x3 varžybos, suorganizuotos LSOK ir šio centro. Grįžome su 4-a vieta ir medaliais.
Pasitelkę gausų sportininkų būrį, dalyvavome respublikinėje neįgaliųjų sporto šventėje „Ne, GALIU“. Garbingą trečią vietą iškovojome žmonių su psichosocialine negalia varžybose „KvadRATAS: jungti ir vienyti“ Rokiškio rajono Skemų socialinės globos namuose. Strūnos socialinės globos namuose dalyvavome krepšinio baudų ir tritaškių metimų bei Cornhole rungtyse kartu su 5 kolektyvais iš kitų globos namų.
Už lango vis ryškiau šviečianti saulė, bundanti gamta įkvėpė plaukti baidarėmis Šventosios upe, keliauti pėsčiomis Aukštaitijos nacionalinio parko ežerų pakrantėmis, po Zarasų kraštą, Antalieptės apylinkes, Šavašos pažintiniu taku. Tris dienas, dvi naktis iškylavome Tauragno ežero pakrantėje. Ekskursijų metu kultūrinėje-pažintinėje kelionėje aplankėme garsųjį Rokiškio dvarą. Naujos patirties įgavome edukacinėse išvykose aplankę Utenos modernių technologijų STEAM centrą, kur turėjome puikią galimybę pabūti mokslininkais bei pažinti pasaulį globaliau. Gedulo ir vilties dienos proga surengėme pilietinę istorinės atminties akciją apsilankydami Utenos Laisvės kovų muziejuje. Metų gale aplankėme Vilniaus Katedros aikštėje puošniausią kalėdinę žaliaskarę.
Jau tradicija tapę apsilankymai Utenos gyvūnų globos namuose, kur esame laukiami ir džiaugiamasi atvežtu taip reikalingu gyvūnams maistu bei jų smagiu pavedžiojimu. Su didžiuliu kūrybiniu entuziazmu eksponuojame kūrybos darbus parodose Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, trijose Panevėžio institucijose. Dalyvavome dviejuose paskelbtuose projektuose: Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ „Kalėdinio piešinio“ konkurse ir Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro kūrybiškumo konkurse „Stebuklinga spalvų galia“, kurioje šių namų globotinė Meilė Sidabruna išrinkta viena iš konkurso laimėtojų. Labai džiaugiamės Meilės laimėjimu ir šio biuro dosni...
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
