Ugdomųjų Veiklų Lauke Įvairovė ir Svarba Ikimokykliniame Amžiuje

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje apima organizuotą edukacinį procesą, skirtą vaikams nuo 3 metų iki privalomo mokyklinio amžiaus pradžios. Ikimokyklinio ugdymo sistemos tikslas - sukurti aplinką, kurioje vaikas galėtų tyrinėti, eksperimentuoti ir mokytis savo tempu, vadovaujant kvalifikuotiems pedagogams.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Šie pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymo sritis, tokia kaip „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“, plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Lauko žaidimų nauda vaikams yra didžiulė, todėl svarbu, kad vaikai reguliariai leistų laiką lauke.

Lauko Veiklų Svarba Visapusei Vaiko Raidai

Ikimokyklinio amžiaus laikotarpis yra ypač svarbus vaiko vystymuisi, nes būtent šiuo metu formuojasi pagrindiniai gebėjimai ir įgūdžiai, kurie tarnaus kaip pagrindas vėlesniam mokymuisi. Lauko erdvė leidžia vaikams patenkinti tokius paprastus, tačiau labai svarbius vaikų poreikius: lipti, šokti, bėgti, suptis, rėkti, voliotis, slėptis ir dar daug daug kitų. Žinia, viso to (na, beveik) arba negalima daryti uždaroje erdvėje, arba tai yra ribojama.

Lauke vaikai mokosi apie juos supantį pasaulį: kas bus, jei palaižysiu ledą? Ar šį pagalį įsmeigsiu į žemę? Kaip auga ši gėlė? Ar gili ši bala? Ar pagausiu skrendantį drugelį? Ar užlipsiu šioms kopėčiomis? Užduodamas begalę klausimų vaikas sprendžia matematines problemas, gauna gamtos mokslų pradmenis, pradeda suprasti apie ekologiją, sodininkystę/daržininkystę, bei supranta metų laikų kaitą.

Fizinės, Kognityvinės ir Emocinės Raidos Skatinimas Lauke

Judėjimas yra itin svarbus ikimokykliniame amžiuje, nes leidžia vaikui įgyti patirties, normaliai vystytis, augti sveikam, susiformuoti judėjimo ir sveikatos įpročius, kurie dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Aktyviai judant gerinama vaiko širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių veikla, fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką kaulinei sistemai, padeda koreguoti laikyseną ir išvengti jos sutrikimų, reguliuoti svorį, išvengti nutukimo, turi teigiamą poveikį emocinei jausenai.

Fizinis aktyvumas turi įtakos pažintinei vaiko raidai, lavina sensorinę motoriką (ypač regos, lytėjimo, rankos judesių koordinaciją, orientaciją erdvėje ir krypties suvokimą), skatina per judėjimą ieškoti, atrasti, pažinti, o tai suponuoja pozityvius fizinio ir psichinio brendimo pokyčius. Pažymima, kad aktyviausias žmogaus gyvenimo laikotarpis yra ikimokyklinis amžius, nes vėliau vaikai turi didžiąją dalį laiko skirti mokymuisi, o fizinio aktyvumo laiko nebelieka.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos ugdymo(si) aplinkos ir vaikų fizinio aktyvumo sinergija sudaro sąlygas didesniam ir efektyvesniam abiejų veiksnių veikimo kartu poveikiui vaiko asmenybei, jo brandai ir sveikatai nei šių veiksnių, veikiančių atskirai, poveikis.

Ikimokyklinio ugdymo procese vystosi ir emocinis intelektas, apimantis gebėjimą atpažinti ir valdyti savo emocijas bei suprasti kitų jausmus. Gerai suplanuotos ugdymo veiklos lauke skatina vaikų smalsumą, loginį mąstymą ir kūrybingumą. Bendravimas su bendraamžiais ir pedagogais padeda vaikams išmokti bendradarbiauti, dalintis, laikytis taisyklių ir spręsti konfliktus, kas ypač svarbu lauko žaidimų metu.

Ugdymo(si) Kontekstų Kūrimas ir Veiklų Įvairovė Lauke

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Lauko Veiklų Kontekstų Tipai

Lauko aplinkoje gali būti kuriami įvairūs ugdymo(si) kontekstai, skatinantys vaikų įsitraukimą ir visapusišką raidą:

1. Žaismės kontekstas. Jo paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse.
2. Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas. Paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
3. Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas. Paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
4. Kūrybinių dialogų kontekstas. Modeluojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
5. Kultūrinių dialogų kontekstas. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes. Šis kontekstas gali būti sėkmingai integruotas į lauko veiklas, pavyzdžiui, pažįstant vietos gamtos objektų pavadinimus skirtingomis kalbomis.

Pastaraisiais metais pastebimos ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos blogėjimo tendencijos, siejamos su nepakankamu fiziniu aktyvumu. Todėl efektyvus lauko veiklų integravimas į ugdymo procesą tampa dar aktualesnis.

Praktiniai Lauko Veiklų Pavyzdžiai ir STEAM Elementai

Lauko veikla yra tąsa to, kas vyksta mokyklėlėje. Planuodami veiklą lauke, pedagogai atsižvelgia į vaiko raidą bei amžiaus ypatumus - lygiai taip pat, kaip planuodami laiką viduje. Kai ką pedagogai planuoja atsižvelgdami į temą, o kai ką - stebėdami vaikus ir atsižvelgdami į tai, kas vaikus sudomina.

• Patieskite ant žolės didelį popieriaus lapą ir duokite vaikams guašo ir teptukų. Vaikai gali piešti „vaikščiodami“ ir piešti tai, apie ką kalbate grupėje.
• Turite dviratukų, mašinyčių-paspirtukų, paspirtukų? Karštą dieną duokite vaikams kempinaites ir negilius dubenis su vandeniu. Tegul vaikai įsivaizduoja plauną mašinas.
• Miške rinkite įvairius akmenukus.

Šie pavyzdžiai - tik keletas iš daugelio. Kiekvieną temą galima praturtinti daug laiko leidžiant lauke ir susipažįstant su supančiu pasauliu. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose vis labiau populiarėja matematinio-inžinerinio (STEAM) mąstymo elementai, kurie puikiai integruojami lauko veiklose. Pavyzdžiui, užduodami klausimą: pirmiausia sugalvok, ką nori pastatyti? Idėjos šiais laikais kainuoja brangiausiai. Jeigu vaikai nuo pat ankstyvos vaikystės išmoks generuoti idėjas, tikėtina, kad ir vėlesniais raidos etapais naudosis šiuo instrumentu - nebijos kurti, klysti ir mokytis iš savo klaidų.

Svarbu tinkamai formuluoti problemas, atitinkančias vaikų amžiaus tarpsnį, pavyzdžiui: „Ar galima pastatyti namą iš cukraus gabaliukų? Kodėl jūsų namas ištirpo pradėjus lyti?“ Netikėtumo jausmo kūrimas skatina vaikus mokytis įveikti iššūkius bei pažinti save. Mokytojo rodoma pagarba vaiko kūrybai klausimų pagalba ir gebėjimo reflektuoti savo patirtį stiprinimas - sudaro sąlygas vaikams kurtis tvarias žinias apie juos supantį pasaulį. Pavyzdžiui, vaikai reflektavo, kad cukraus gabaliukai tirpsta kaip ledas, bet ledas tirpsta, kai šilta, o cukrus - vandenyje.

Pedagogai yra svarbūs stebėtojai, nes ugdymo programa yra efektyviai įgyvendinama, jei pedagogas nuolat stebi vaikus, klausosi, apie ką jie kalba ir atsižvelgia į jų užduodamus klausimus. Fizinis aktyvus yra labai svarbus bendrai vaikų emocinei ir fizinei sveikatai. Pasirinkus bet kurią iš STEAM sričių, reikia stiprinti vaikų fizinį aktyvumą, susiejant jį su skirtingomis veiklomis bei įtraukiant visus penkis pojūčius į vaikų judėjimo procesą.

Pagrindiniai Ikimokyklinio Ugdymo Principai ir Pasiekimai Lauke

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp jų svarbūs:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Pedagogai sutinka, kad ugdomoji aplinka, jos tinkamas paruošimas, pritaikymas konkrečioms situacijoms ir veikloms turi didelę įtaką vaikų socialinės kompetencijos ugdymui. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.

Ugdomosios Veiklos Lauke ir Pasiekimų Sritys

Vaikų ugdymo pasiekimai, plėtojami lauko veiklose, apima vertybines nuostatas, žinias ir supratimą bei gebėjimus. Štai keletas pavyzdžių iš pasiekimų sričių „Mūsų sveikata ir gerovė“ bei „Aš ir bendruomenė“:

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

• A1. Esminiai gebėjimai:
  • Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
  • Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
• A2. Esminiai gebėjimai:
  • Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
  • Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
  • Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• A3. Esminiai gebėjimai:
  • Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
  • Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
  • Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

• B1. Esminiai gebėjimai:
  • Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes).
  • Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį.
  • Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
• B2. Esminiai gebėjimai:
  • Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
  • Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį.
  • Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

tags: #ugdomuju #veiklu #lauke #ivairove #ir #svarba

• Kiaulpienių šaknys nėštumo metu
• Kaip Sutikti Gimtadienį
• kaip išrinkti dovanas darželinukams
• Audriaus Gražio ir Rimanto Dichavičiaus įžvalgos apie vaikų eksportą
• patarimai perkant vaikiškas pirštines