2018 m. vasario 14 d. duomenimis, tūkstančiai Lietuvos žmonių su negalia ir tėvų netekusių vaikų iki šiol priversti gyventi dar sovietmečiu sukurtoje institucinės globos sistemoje - pensionatuose, internatuose ar vaikų namuose. Lietuvoje šiuo metu veikia 52 socialinės globos namai suaugusiems asmenims su negalia, kuriose gyvena beveik 7 tūkst. asmenų, ir 93 vaikų globos namai, kuriuose prižiūrima apie 3 tūkst. vaikų.
Deja, situacija nėra gera, todėl privalome būti labiau aktyvūs keičiant senąją sistemą, nes ji skatina atskirtį ir blogina tūkstančių Lietuvos piliečių gyvenimus. Pasak R. Šalaševičiūtės, vienas didžiausių iššūkių, su kuriais tenka susidurti įgyvendinant globos įstaigų deinstitucionalizavimo reformą, - žmonių požiūris ir informacijos trūkumas.
Deinstitucionalizacijos iššūkiai ir visuomenės požiūris
Kai kurie bendruomenių gyventojai labai įtariai žvelgia į bendruomenių steigiamus centrus, kuriuose jų kaimynystėje gali apsigyventi žmonės su negalia. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė įsitikinusi, kad gyventojams būtina suteikti daugiau informacijos, kad jie nebijotų ir atsisakytų stereotipų. Savo ruožtu Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus mano, kad globos įstaigų deinstitucionalizacija turi vykti tolygiai paskirstant žmones, kuriems reikalinga globa, visose savivaldybėse, o ne tik tose, kur dabar veikia globos įstaigos.
1 dalis. Dokumentinis filmas apie Baidenų šeimą: apie nusikaltimus ir jų mastą.
Socialinių paslaugų teikimas globos namuose yra itin svarbi sritis, užtikrinanti tinkamą priežiūrą ir pagalbą asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti savimi. Vis dėlto, šioje srityje egzistuoja nemažai trūkumų ir iššūkių, kurie neigiamai veikia paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Pagrindinės socialinių paslaugų teikimo problemos
- Finansavimo trūkumas: Dėl ribotų biudžeto lėšų įstaigos negali užtikrinti tinkamos personalo kvalifikacijos ir organizuoti kokybiškų užimtumo programų.
- Personalo trūkumas ir kvalifikacija: Dėl mažų atlyginimų sunku pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, todėl vienas specialistas dažnai prižiūri per didelį skaičių gyventojų.
- Infrastruktūros būklė: Daugelio globos namų pastatai yra prastos būklės, trūksta specialios įrangos, pritaikytos žmonėms su negalia.
- Socialinė izoliacija: Globos namuose gyvenantys asmenys dažnai jaučiasi atskirti nuo visuomenės, jiems trūksta galimybių užsiimti mėgstama veikla.
Sisteminiai pokyčiai ir administraciniai procesai
Šiuo metu stebimi pokyčiai, skirti paslaugų prieinamumui didinti. Nuo šiol asmens socialinių paslaugų poreikis bus nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 k. d. Sprendimo dėl socialinės priežiūros priėmimas taip pat sutrumpėjo. Atsiranda daugiau būdų kreiptis dėl savivaldybės ar valstybės finansuojamų paslaugų - prašymą galima teikti raštu tiesiogiai, paštu arba elektroniniu būdu per SPIS sistemą.
| Paslaugos tipas | Poreikio nustatymo terminas |
|---|---|
| Bendrosios socialinės paslaugos | 10 kalendorinių dienų |
| Trumpalaikė socialinė globa | 15 kalendorinių dienų |
| Ilgalaikė socialinė globa | 20 kalendorinių dienų |
Nepaisant nustatytų terminų, praktikoje pasitaiko atvejų, kai poreikio vertinimas užtrunka ilgiau dėl didelio darbo krūvio, specialistų trūkumo ar sudėtingų asmens situacijų. Šioje srityje taip pat iškyla problemų, susijusių su biurokratiniais procesais. Nors teisės aktai nustato konkrečius terminus, praktikoje jie ne visada yra įgyvendinami.
Globos namų auklėtinių adaptacija visuomenėje
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas globos namų tyrimas parodė, kad tik 24% vaikų yra pasirengę pradėti savarankišką gyvenimą. Institucijoje globojamas vaikas susiduria su nemenku iššūkiu - pasirengti savarankiškam gyvenimui, kadangi pats globos modelis dažnai nėra orientuotas į asmenybės kaip visuomenės nario ugdymą. Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai asmenims, išėjusiems į savarankišką gyvenimą, adaptaciją visuomenėje apsunkina praktinių įgūdžių stoka.
Svarbu pabrėžti, kad vaiko globa istoriškai ir tradiciškai visada buvo ir yra jautri ir aktuali visuomenės problema. Vaikai, neturintys šeimos - pažeidžiamiausia žmonių grupė. Todėl būtina iš esmės modernizuoti vaikų globos namuose ugdymo turinį, jų gyvenimo sąlygas ir kokybę, siekiant, kad kiekvienas vaikas jaustųsi saugus ir vertinamas.
tags: #truksta #informacijos #globa