Staiga pakilusi temperatūra kūdikiui ar mažam vaikui visada kelia tėvų nerimą. Viena iš dažniausių karščiavimo priežasčių mažiems vaikams - tridienė karštinė, dar vadinama staigiąja egzantema arba šeštoji liga. Ši virusinė infekcija dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus. Ji išskirtinė tuo, kad aukšta temperatūra trunka kelias dienas, o ją seka švelnus bėrimas.
Tridienę karštinę dažniausiai sukelia herpes virusas 6 tipo (HHV-6), rečiau - 7 tipo (HHV-7). Šis virusas perduodamas oro lašeliniu būdu arba kontaktuojant su seilėmis. Užsikrėtus virusu, inkubacinis laikotarpis trunka apie 5-15 dienų. Liga dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 6 mėnesių iki 2 metų, nes iki tol juos saugo iš motinos perduoti antikūnai.
Tridienė karštinė dar vadinama šeštąja vaikiška liga (angliškai „sixth disease“). Pirmosios penkios yra vėjaraupiai, skarlatina, raudonukė, tymai ir kiaulytė. Kaip žinia, visos šios penkios vaikiškos ligos kontroliuojamos skiepais, - keturios vakcinos įtrauktos į skiepų kalendorių, o nuo vėjaraupių tėvai gali paskiepyti savo lėšomis. Tačiau šeštoji liga - tridienė karštinė - skiepais nepažabota. Tad belieka ja persirgti.

Ši liga paprastai prasideda staigiu, aukštu karščiavimu - temperatūra gali pakilti iki 39-40 °C ir išlikti 3 dienas. Tėvams neretai sunku suprasti, kas sukelia karščiavimą, nes pirmosiomis dienomis vaikas gali nejausti jokių kitų ligos požymių. Temperatūros pakilimas, anot gydytojos, nėra blogas dalykas, nes tai adekvati organizmo reakcija į svetimkūnį (į virusą, toksinus, bakterijas ir kt.).
Būdingi simptomai:
Temperatūra yra labai intensyvi, pasireiškia taip vadinamos „temperatūros žvakės“, kai temperatūra staiga pakyla iki aukštos padalos, o sumažinus temperatūrą vaistais, ji nukrenta iki tiek, kiek vaistai veikia. Praėjus vaistų veikimui, temperatūra vėl pakyla. Kaip ir visos taisyklės, tridienė karštinė irgi turi išimčių - bus vaikų, kurie karščiuos ne 3, o 7 dienas. Būna tokių, kuriems su tridienės karštinės simptomais bus sloga, ryklės paraudimas, kosulys.
Vaikų ligų gydytoja paaiškino ir tai, kaip liga užsikrečiama: „Užsikrečiama kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje nuo sergančių asmenų ar virusų nešiotojų per kvėpavimo takų sekretą, seiles. Sveikimo laikotarpiu virusai dažniausiai išskiriami su seilėmis, taip pat galima rasti ir sergančiųjų išmatose 1-2 mėnesius, kai išnyksta ligos simptomai.“
Bėrimas atsiranda po karščiavimo, dažniausiai 3-4 ligos dieną, kai temperatūra staiga nukrinta iki normos. Bėrimai:
Bėrimas paprastai prasideda nuo viršaus: kaklo, krūtinės ir leidžiasi žemyn - ant pilvo, kojų. Pirmiausia išberia kūną - tai krūtinė, pilvas, nugara, o tik vėliau gali išberti veidą, rankas. Kai temperatūra nukrenta ir atsiranda bėrimas, vaiko būklė jau būna gera: jis yra aktyvus, gerai valgo, geria, žaidžia. Šiuo metu jis jau negali užkrėsti kitų. Vieną ypatumą - paspaustos dėmelės pabąla.

Svarbu žinoti, kad šis bėrimas nėra pavojingas ir nereikalauja specialaus gydymo - tai natūrali ligos eiga. Vieną ypatumą - paspaustos dėmelės pabąla. Vienas iš būdų, kaip atskirti - paspausti bėrimą. Jei paspaudus išbertą vietą, ji pabąla, o atleidus vėl išryškėja, didelė tikimybė, kad tai ne meningokokas. Jei vaikui meningokoko infekcija, net ir paspaudus bėrimas neišnyksta.
Nors tridienė karštinė dažnai praeina savaime, kai kuriais atvejais reikalinga gydytojo konsultacija:
Būtinai, nes reikia nepamiršti apie meningokoko infekciją, kuri yra labai pavojinga tokio amžiaus vaikams. Be to, ir pasireiškia dažniausiai būtent tokiame amžiuje. Meningokokinei infekcijai irgi būdinga aukšta temperatūra ir bėrimas. Žinoma, jis kitoks, o ir vaiko būklė būna kitokia. Segant tridiene karštine - gera, o sergant meningokoko infekcija gali blogėti valandomis. Todėl tėvai turi būti labai budrūs.
Vaikų ligų gydytoja patarė atsižvelgti į keletą svarbių veiksnių, kurie tėvams padės apsispręsti, kada vykti su vaikučiu pas specialistą:
Visada vadovaukitės savo nuojauta ir, jei nerimaujate dėl savo vaiko sveikatos, nedvejodami kreipkitės į gydytoją, kur jums bus atsakyta į rūpimus klausimus. Specialistas nustatys, ar vaiko negalavimų priežastis yra būtent tridienė karštinė.
Kadangi tridienę karštinę sukelia virusas, specifinio gydymo nuo jos nėra. Pagrindinis tikslas - užtikrinti vaiko komfortą ligos metu. Svarbiausia šios ligos metu - karščiuojančiam vaikui mažinti temperatūrą, nes gali kilti traukulių pavojus. Numušti temperatūrą reikėtų ir dėl to, kad karščiuojantis vaikas patiria diskomfortą.
Ką daryti:
Karščiavimo mažinimas: kadangi tridienė karštinė pasižymi aukšta temperatūra, patariama duoti vaikui vaistų, mažinančių karščiavimą. Tinkami vaistai su veikliąja medžiaga - paracetamoliu ar ibuprofenu. Laikykitės dozavimo instrukcijos. Kūdikiams iki šešių mėnesių vaistų su ibuprofenu reikėtų vengti. Tokio amžiaus vaikams geriau duokite paracetamolio sirupą ar žvakutes.
Skysčiai: skatinkite vaiką gerti daug skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos. Pasiūlykite vandens, arbatos, kompoto arba geriamojo rehidratacijos tirpalo.
Poilsis: pasirūpinkite, kad jūsų vaikas daug ilsėtųsi ir išsimiegotų, tai padės jam greičiau atsigauti. Aprenkite vaiką patogiais, lengvais, natūralaus pluošto rūbais.

Stebėkite būklę: šios ligos komplikacijos yra retos, tačiau svarbu stebėti, ar vaikui neatsiranda neįprastų simptomų. Kreipkitės į gydytoją, jei vaikui pasireiškia pasunkėjęs kvėpavimas, traukuliai ar nuolatinis vėmimas.
Izoliavimas: karščiuojantį savo vaiką atskirkite nuo kitų. Tridienė karštinė užkrečiama karščiavimo metu, kuris gali trukti nuo trijų iki penkių dienų. Kai atsiranda bėrimas, vaikas nebegali kitų užkrėsti ir jis jau sveiksta.
Taip, ji yra vidutiniškai užkrečiama, dažniausiai virusas plinta per artimą kontaktą. Dauguma vaikų užsikrečia ankstyvame amžiuje. Tridienė karštinė užkrečiama karščiavimo metu, kuris gali trukti nuo trijų iki penkių dienų. Kai atsiranda bėrimas, vaikas nebegali kitų užkrėsti ir jis jau sveiksta.
Virusai plinta oro lašeliniu (į aplinką patenka žmogui čiaudint, kosint, kalbant, juokiantis ) ir fekaliniu (nenusiplovus rankų pasinaudojus tualetu) būdais. Ligos inkubacinis laikotarpis 10 ir daugiau dienų. Sergantis mažylis kitus gali užkrėsti ir karščiavimo laikotarpiu. Kartu augančius broliukus, sesutes gana sunku apsaugoti, todėl reikia prižiūrėti jų higieną, nenaudoti tų pačių stalo įrankių, puodukų ir pan.
Po karščiavimo pabaigos, kai karščiavimas praeina (paprastai po 3 dienų), vaikas gali grįžti į įprastą veiklą, įskaitant buvimą lauke. Jei vaikas yra energingas ir jaučiasi gerai, nėra priežasčių vengti buvimo gryname ore. Jei vaikas po tridienės karštinės neturi kitų simptomų, tokių kaip stiprus nuovargis, dirglumas ar kvėpavimo sutrikimai, buvimas lauke yra ne tik saugus, bet ir naudingas sveikimui. Nors po karščiavimo tridienė karštinė dažnai pasireiškia bėrimais, jie nėra užkrečiami. Bėrimai paprastai praeina savaime per 1-2 dienas ir neturėtų būti priežastis vengti ėjimo į lauką.
Grynas oras ir saulės šviesa: Buvimas gryname ore padeda atsigauti, o saulės šviesa skatina vitamino D gamybą, kuris svarbus imuninei sistemai.
Nuotaikos gerinimas: Ėjimas į lauką gali pagerinti vaiko nuotaiką ir suteikti energijos po ligos.
Tačiau, jei vaikas atrodo pavargęs, vangus arba nenori būti aktyvus, geriau leisti jam pailsėti namuose, kol būklė pagerės. Taip pat, jei oras yra labai šaltas, drėgnas ar vėjuotas, geriau palaukti, ypač jei vaikas dar nėra visiškai atsigavęs. Silpnas organizmas gali būti jautresnis kitoms infekcijoms.
Kaip pasiruošti vaikui einant į lauką po ligos?

Išvados
Į lauką galima eiti, kai tridienės karštinės karščiavimas jau yra praėjęs ir vaiko savijauta yra gera. Grynas oras gali padėti greičiau atsigauti, tačiau svarbu stebėti vaiko energijos lygį ir užtikrinti, kad jis būtų tinkamai apsirengęs pagal oro sąlygas.