Gydytojas Tomas Lūža: pokyčiai, karjera ir požiūris į moters sveikatą
Gydytojas Tomas Lūža, ilgametę patirtį turintis akušeris-ginekologas, neseniai priėmė netikėtą sprendimą - palikti Vilnių ir pradėti naują karjeros etapą Regioninėje Telšių ligoninėje. Šis pokytis nebuvo impulsyvus, o ilgai brandintas sprendimas, atspindintis asmeninius ir profesinius prioritetus.
Netikėtas posūkis - grįžimas į Žemaitiją
Jau keletą savaičių Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriui vadovaujantis T. Lūža atviravo, kad jau seniai jautė nepasitenkinimą tokiu gyvenimu, kuris pastaruoju metu buvo susiklostęs. „Nors iki šiol visada planavau gyventi ir dirbti Vilniuje, pastaruoju metu buvau nepatenkintas esama situacija - dideli darbo krūviai, galbūt trūko ir ligoninės administracijos įvertinimo, netenkino psichologinis fonas. Be to, per karantiną, kai daugiau laiko teko praleisti su šeima, aiškiai suvokiau, kad gyvenime yra ne tik darbas. Pradėjau galvoti, ką reikėtų daryti, kad ne visą laiką „suvalgytų“ darbas ir jo liktų šeimai. Kitaip tariant, kaip dirbti mažiau, kad nenukentėtų gyvenimo sąlygos ir gyvenimo kokybė, bet kad tai nebūtų daroma šeimos sąskaita“, - sakė pašnekovas.
Ne veltui sakoma - svajokite atsargiai, nes mintys materializuojasi. Kaip atsakas į visus šiuos svarstymus atėjo pasiūlymas atvykti dirbti į Telšių regioninę ligoninę. Gydytojas neslepia - pasiūlymas buvo labai netikėtas ir neatitiko jo pirminės vizijos likti Vilniuje. Tačiau jo iš karto neatmetė, o pradėjo svarstyti visus „už“ ir „prieš“, kalbėtis su šeima. „Kai susidėliojo visi pliusai ir minusai, visgi nusprendžiau, kad reikia naujovių gyvenime“, - teigė T. Lūža.
Nuo gimimo yra žemaitis, tad grįžimas į Žemaitiją - tai natūralus jo gyvenimo etapas. Jo šeima šiuo metu gyvena Klaipėdoje, kas yra kompromisas, leidžiantis jam dirbti Telšiuose, o savaitgaliais ar laisvu laiku būti su artimaisiais.
Įsitvirtinimas Telšiuose ir pirmieji įspūdžiai
Telšių ligoninės administracija labai palaiko ir skatina naujoves. Gydytojas siekia išmokyti operuoti jaunus kolegas, atvažiuojančius į Telšius, atskleisti jiems įvairias gydymo subtilybes, supažindinti su naujais gydymo būdais. Jis pabrėžia, kad geriau, kai nesi vienintelis galintis operuoti gydytojas - konkurencija skatina tobulėti.
Pradėjus darbą Telšių ligoninėje, gydytojas dar negali apibendrinti patirties, tačiau pats skyrius veikia tikrai neblogai. Tačiau jau teko susidurti su pirmaisiais emociniais sukrėtimais. Per dvi savaites teko susidurti net su pora gimdyvių, kurios gimdė po penktą-šeštą kartą, bet nė vieno vaikelio neaugino ir iš karto pasakė, kad ir šio neplanuoja prižiūrėti. Gydytojas mano, kad tokių atvejų būna visoje Lietuvoje, bet Vilniuje gimdyvių srautas yra didesnis, todėl jie nėra tokie pastebimi. Taip pat pastebėjo, kad regione gimdo jaunesnės moterys. Vilniuje, būdavo, kai klausdavo trisdešimtmetės, kiek kartų gimdžiusi, kad konsultacijos metu surinktų anamnezę, ji beveik įsižeisdavo: „Aš dar studijuoju, siekiu karjeros, kokie dar gimdymai“. O Telšiuose klausia atsargiai, bijodamas įžeisti, o jos atsako - du ar tris kartus.
Gydytojų kasdienybė: darbo krūvis, atlyginimai ir regionų iššūkiai
Gydytojo profesija reikalauja ilgo mokymosi ir atsidavimo. Pirmiausiai gydytojas labai ilgai mokosi - iki 30 ar daugiau metų, kai kiti bendraamžiai jau ir karjerą būna padarę. O atlyginimai medicinoje, ypač didžiuosiuose miestuose, nėra dideli, nes ir norinčiųjų dirbti čia daugiau. Todėl, norint susikurti normalią gyvenimo aplinką - ir paskolą būstui pasiimti, ir automobilį įsigyti, tenka dirbti per keletą darbų. Kurį laiką atrodo, kad viskas normalu: nors namo grįžti tik pamiegoti ir nematai šeimos, darbas sekasi, pacientų daugėja, kvietimų dirbti įstaigose - taip pat. Tačiau įsisukus į šią rutiną anksčiau ar vėliau užklumpa perdegimo sindromas.
Aišku, jaunam gydytojui naudinga dirbti didelėje didmiesčio ligoninėje - jeigu patenki į gerą skyrių, turintį didelius pacientų srautus, tau leidžia operuoti, mokytis, tai padeda prikaupti daug patirties. Tačiau ateina momentas, kai atsistoji ant savo kojų ir pradedi dėlioti savo gyvenimą šiek tiek kitaip. Tuomet galima pagalvoti apie gyvenimo kokybės gerinimą ir tuo pačiu pagalbą regionų pacientams.
Natūralu, kad didžiuosiuose miestuose specialistų pasiūla yra daug didesnė ir tuo naudojamasi. Esą į tavo vietą yra dešimt norinčiųjų - arba dirbk už siūlomą atlyginimą, arba už jį dirbs kitas. O rajonai priversti ieškoti galimybių, kaip prisikviesti specialistus, suteikti jiems viliojančius pasiūlymus.
Priverstinius ligoninių uždarymus gydytojas vertina neigiamai. Pavyzdžiui, jeigu įstaigoje vyksta pakankamas skaičius operacijų, specialistai tobulinasi, važiuoja į konferencijas, nuolat pritraukiama naujų specialistų, jose gydytis gali būti netgi saugiau nei didžiosiose klinikose. Tačiau laikyti skyrių, kuris nepritraukia nei specialistų, nei pacientų, nėra prasmės. Kita vertus, regionų įstaigos kartais susiduria ir įstatyminiais apribojimais, kurie draudžia jose atlikti tam tikras operacijas ar procedūras, kurias būtų galima atlikti. Gaunasi užburtas ratas: medikams neleidžiama teikti tam tikrų paslaugų, todėl jie ilgainiui praranda kvalifikaciją ir jau nebenori jų teikti. O jauni specialistai nerimauja, kad uždarinėjamos rajoninės ligoninės ir nežinia, kada gali jų darbo vietos nebelikti, bijo vykti į regionus. Gydytojas mano, kad regionuose visgi turėtų išlikti stiprios ligoninės.
Šiuolaikinė gimdyvė ir jos poreikiai
Pastaruoju metu moterims vis daugiau norisi natūralumo - tiek nėštumo, tiek gimdymo metu. Tačiau gimdoma vyresniame amžiuje, todėl jos turi daugiau fiziologinių, sveikatos problemų ir kartais natūralumo belieka labai mažai. Aišku, moteris visada jaučiasi jauna - taip ir turėtų jaustis, tačiau fiziologijos nepakeisi. Su amžiumi, ypač po 35 metų, didėja ir persileidimų dažnis, nustatoma daugiau įvairių kitų nėštumo patologijų, tokių kaip cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis ir pan.
Arba būna atvejų, kai pora kreipiasi dėl pagalbinio apvaisinimo, kai moteriai per 40 metų. Jos kiaušidžių rezervas tokiame amžiuje jau dažniausiai būna išsekęs, todėl dažnai jau niekuo negalima padėti. Visuomenėje vyrauja mitas, kad pagalbinėmis priemonėmis galima pastoti bet kokiame amžiuje. Bet tam reikalingos sveikos, gyvybingos moters kiaušialąstės. Kuo vyresnė moteris, tuo tikimybė, kad jos kiaušialąstę pavyks apvaisinti, mažėja. Tiesa, egzistuoja kiaušialąsčių ir embrionų donorystė, bet tuomet vaikas turės kitos moters genus. Panaši situacija ir su gimdymu. Su amžiumi gimdymas yra sudėtingesnis, prireikia daugiau intervencijų, daugiau konsultacijų, tyrimų, dažniau prireikia Cezario pjūvio, medikamentinės pagalbos gimdymo metu.
Kita vertus, švedų atlikti tyrimai rodo, kad vyresnių mamų vaikai auga protingesni, baigia geresnes mokyklas, gauna geresnį išsilavinimą, nes moterys jau pasiekusios karjerą, gali daugiau leisti sau ir vaikams. Taigi yra ir privalumų.
Natūralumas, žindymas ir vyrų vaidmuo gimdyme
Į madą vėl sugrįžęs žindymas. Moterys jau suvokia, koks jis svarbus kūdikiui, o įstaigos siekia palankios naujagimiams ligoninės statuso, jose moterys skatinamos ir mokomos žindyti kūdikį. Gimdymo metu moterys vis dažniau stengiasi vengti bet kokių medikamentų, atsisako nuskausminimo, taiko įvairias natūralius metodus, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, renkasi įvairias pozas gimdymui, masažus, eterinius aliejus, meditaciją, muziką ir pan.
Šiuo atveju ypač palanku gimdyti rajono ligoninėse, kuriose paprastai ir vyksta normalūs fiziologiniai gimdymai be didelių komplikacijų, todėl medikai patys skatina, kad procesas vyktų kuo natūraliau, kad ligoninė primintų namus ir tiek moteris, tiek jos vyras jaustųsi komfortiškai. Visada skatinamas ir vyrų dalyvavimas gimdyme. Pastebėta, kad ir gimdymas vyksta daug lengviau, ir moteris jaučiasi saugiau, jeigu kartu dalyvauja vyras. Gydytojas mano, kad netrukus iš užsienio ateis tendencija, kad vyras galės dalyvauti ir Cezario pjūvio operacijos metu.
Tinkamiausias amžius gimdymui: medicininiai ir socialiniai aspektai
Atsižvelgiant į šiuolaikinį gyvenimą, tinkamiausias amžius moteriai gimdyti būtų iki 30 metų. Aišku, kiekviena moteris ir situacija yra individuali. Yra situacijų, kai sėkmingai pagimdo ir 35-40 metų moterys, o yra atvejų, kai jau 30 metų moteriai diagnozuojamas kiaušidžių išsekimas ir priešlaikinė menopauzė. Tikrai nesakoma, kad reikia gimdyti 18-20 metų, nes motina turi būti ir psichologiškai subrendusi, ir turėti sąlygas auginti vaiką. Būtent todėl ta tendencija ir yra, kad gimdo vis vyresnės moterys, tačiau kuo jaunesnė moteris, tuo mažiau rizikų. Gydytojo praktikoje vyriausia nėščioji buvo 55 metų. Nėštumas buvo labai sudėtingas, jo metu paūmėjo ir atsirado įvairiausių ligų, gimdymas buvo apsunkintas, bet ji pagimdė sveiką ir guvų kūdikį.
Yra keletas aspektų, kai kalbama apie vyresnę, vaikų norinčią susilaukti porą. 35-eri parinktas neatsitiktinai, kadangi nuo šio amžiaus gerokai padaugėja genetinių ligų rizika. Geriausias amžius gimdyti - iki 35-erių, tačiau žvelgiant iš praktinės pusės, nebūtinai suėjus šiam amžiui jūs nepastosite ir turėsite sveikatos ir kitų problemų. Sveikos moterys pastoja ir vyresnės nei 35-erių, tačiau reikalinga genetiko konsultacija, kitų rizikos veiksnių įvertinimas, įvairūs papildomi tyrimai ir pan.
Kiaušidžių rezervas ir moters amžius
Kiaušidžių rezervas - tai kiaušialąsčių kiekis kiaušidėse, kurios gali užtikrinti ovuliaciją ir pastojimą. Maksimalus kiaušialąsčių kiekis moters organizme būna dar esant mamos įsčiose. Kiekvieną mėnesį kiaušialąsčių palaipsniui vis mažėja, o jų kokybė prastėja. Kiekvieną mėnesį sunyksta ne viena, o dešimtys ar net šimtai kiaušialąsčių. Kai kiaušialąsčių skaičius pasiekia mažiau nei 10 tūkstančių, tai yra kritinė riba, ir prasideda menopauzė.
Ultragarsiniai tyrimai nėštumo metu: saugumas ir rekomendacijos
Ultrasound yra ultragarsinis tyrimas, kurio metu mechaninės, negirdimos aukšto dažnio garso bangos sklinda per audinius, juose susigeria, išsisklaido arba nuo jų atspindi, grįžta į echoskopo daviklį, kur yra apdorojamos specialios programinės įrangos, kuri sukuria vaizdą. Audinių sugerta garso bangų energija virsta šiluma arba sukelia mechaninį molekulių judėjimą. Ultragarsas yra plačiai naudojamas ne tik akušerijoje, bet ir kitose srityse ne tik medicinoje.
„Vaisiaus echoskopija visame pasaulyje yra atliekama jau apie 50 metų ir per tiek laiko dokumentuotų įrodymų, kad tai kenktų vaisiui, nėra. Tiesa, nėra įrodymų ir kad nekenkia, nes iš tikrųjų specialiai tam skirtų tyrimų atlikta nedaug, tie, kurie atlikti, naudoja skirtingas metodikas, aparatūrą ir vertina skirtingus rodiklius, o atlikti rimtą randomizuotą tyrimą būtų sudėtinga, mat kontrolinei moterų grupei ultragarsinis tyrimas per nėštumą nebūtų atliktas visai. Kadangi nėra tvirtų moksliškai pagrįstų įrodymų, palaikančių nei vieną, nei kitą pusę, o ultragarsinis tyrimas akušerijoje taikomas seniai ir plačiai, manoma, kad tai pakankamai saugi procedūra“, - teigė ginekologas T. Lūža.
Ultragarso bangos painiojamos su jonizuojančia rentgeno spinduliuote, todėl ir gali atsirasti mitas apie „švitinamą“ vaisių. Anot ginekologo, procedūros metu skleidžiama mechaninė banga, kuri gali turėti dvejopą poveikį - šiluminį ir mechaninį. „Teoriškai ultragarsas veikia ląsteles molekuliniame lygmenyje ir jos šiek tiek sušyla. Tai terminis poveikis. Kitas - mechaninis: garso bangos, sklisdamos audiniuose, gali išsklaidyti molekules. Bet tai tik teorija, kuria remiantis, galima būtų sakyti, kad kuo embrionas mažesnis, tuo tas poveikis jo audinių ir ląstelių molekulėms gali būti didesnis. Bet mokslinių įrodymų apie žalą vaisiui, jo tolimesnei raidai po gimimo, nėra. Kaip kad nėra ir priešingų įrodymų. Vis tik rekomenduojama tai daryti tik tada, kai reikia ir tik tiek, kiek reikia. Nerekomenduoja ultragarsinį tyrimą atlikti vien dėl lyties išsiaiškinimo ar tos suvenyrinės nuotraukos, filmukų“, - sakė T. Lūža.
Jei nėštumas yra sklandus, užtenka dviejų tyrimų ultragarsu. Pirmas daromas 11-14 nėštumo savaitę. „Šiuo laikotarpiu galime įtarti tam tikrus genetinius ir kitus raidos nukrypimus, vaisių skaičių, placentos padėtį, vaisiaus gyvybingumą ir kt.“, - pasakojo ginekologas. Antras ultragarso tyrimas atliekamas 18-20 savaitę. Šiuo laikotarpiu vaisius jau yra pakankamai paaugęs, visos organų sistemos daugmaž išsivysčiusios, patikslinama ar nėra raidos anomalijų, ar auga tolygiai, patikslinama placentos padėtis ir įvertinami kiti rodikliai. Jei yra kokios nors nėštumo anomalijos - kraujavimas, gimda per greitai arba per lėtai auga, problemos dėl vaisiaus ar vaisiaus vandenų, esant daugiavaisiam nėštumui ir kitoms priežastims - ultragarso tyrimų atliekama daugiau.
„Tai, kad galime užbėgti įvykiams už akių, yra šiuolaikinės medicinos privalumai, todėl kartais ir gydytojams yra ramiau, kai ultragarso tyrimų atliekama daugiau. Kartais pamatome tai, ko nepamatytume, jei neatliktume. Ypač, jei moteris praeityje patyrė kokių nors nelaimingų nutikimų, arba yra po pagalbinio apvaisinimo procedūros. Bet, pagal rekomendacijas, didžiajai daugumai normalių nėštumų, turėtų pakakti dviejų ultragarsinių tyrimų“, - sakė medikas.
Anot jo, ultragarso tyrimas yra pakankamai tikslus tyrimas, bet viskas priklauso nuo tam tikrų parametrų - aparato kokybės, specialisto įgūdžių, moters kūno ypatumų, vaisiaus padėties. „Idealiu atveju, jei moteris yra liekna, jos audiniai gerai atspindi ultragarso spindulius, ultragarso aparatas yra naujausias ir geriausias, tada vaizdas bus kokybiškas ir aiškus. Ir atvirkščiai - dažniausiai stambesnio sudėjimo moterims, kurių audiniai labiau sugeria ultragarso bangas, o jeigu dar tiriame su senu aparatu - vaizdų kokybė yra gerokai prastesnė“, - teigė T. Lūža.
Ultragarsas nėštumo metu
Kiti kūno skenavimai nėštumo metu
Pasak ginekologo, nėščiosios neturėtų baimintis kitų kūno skenavimų, kurie nesusiję su medicina, tarkime, oro uoste. „Visos patikros oro uostose yra saugios. Kaip skelbiama, ten nėra didelės spinduliuotės. Bet įdomus faktas yra tas, kad, tarkime, septynių valandų skrydis lėktuvu, pagal savo radioaktyvios spinduliuotės kiekį iš kosmoso atitinka vienos krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos sukeliamą spinduliuotę. Bet apie tai daugelis nesusimąsto“, - pasakojo gydytojas.
Nėra įrodymų, kad tai sukeltų labai didelį neigiamą poveikį vaisiui, kita vertus, reta nėščioji dažnai skraido tokius atstumus nėštumo metu. Jei vis tik nėštumo metu prireikia atlikti tam tikrus kūno skenavimus, gydytojas pataria dėl to labai nesijaudinti. „Tyrimai neturėtų būti atlikti be reikalo, todėl juos skiria tik gydytojas esant tam tikroms indikacijoms. Jei, tarkime, įtariamas plaučių uždegimas, krūtinės ląstos rentgenas yra pakankamai saugi procedūra, leidžianti patikslinti diagnozę ir parinkti tinkamą gydymą. Be abejo, ji neturėtų būti atlienama be reikalo. Jei reikia daryti žandikaulio rentgeną, vėl gi - nieko pavojingo. Rizikingiausias būtų rentgeno tyrimas pilvo srityje, nes radioaktyvi spinduliuotė tiesiogiai galėtų paveikti vaisių“, - svarstė medikas.
Didesnė rizika ir platesni apribojimai yra taikomi ir kompiuterinei tomografijai. Pakankamai saugus tyrimas nėštumo metu yra magnetinio rezonanso tomografija. „Esant indikacijoms magnetinio rezonanso tomografija yra pirmo pasirinkimo tyrimas nėštumo metu. Jokiu būdu nerekomenduojamas magnetinio rezonanso tyrimas su gadolinio turinčiomis kontrastinėmis medžiagomis, nes įrodytas jo žalingas poveikis vaisiui“, - pasakojo T. Lūža.
Svarbiausia suprasti, kad kiekvienas tyrimas medicinoje turi turėti savo indikacijas ir pagrindimą, nereiktų tyrimų atlikti be reikalo ir dėl smalsumo, o jeigu yra rimtos indikacijos ir sudėtinga situacija ultragarsinis tyrimas gali būti atliekamas ir keletą kartų per dieną siekiant įvertinti ir intensyviai sekti vaisiaus būklę.
Karjeros pasirinkimas ir profesiniai įvertinimai
Dar mokyklos suole Tomas Lūža žinojo, kad nori studijuoti mediciną, ir tikslingai to siekė, bet apie akušeriją-ginekologiją iš pradžių nesvarsčiau. Metus trukusi praktika vienoje iš geriausių Čekijos akušerijos-ginekologijos klinikų paliko didelį įspūdį. Ten sutikti gydytojai akušeriai-ginekologai - asmenybės, autoritetai. Įdomiai pateikdavo teorines žinias, sudarė galimybes įtvirtinti jas praktikoje. Po studijų užsienyje aktyviai pradėjo dalyvauti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Studentų mokslinės draugijos Akušerijos ir ginekologijos būrelio veikloje, vienus metus buvo jo pirmininku. Galutinai apsispręsti padėjo Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėjos profesorės Gražinos Drąsutienės paskatinimas.
Sudėtingesnė operacija gali trukti net ir pusę paros. Taigi manantys, kad ginekologo specialybė - moteriška ir lengva, išėję iš operacinės po 8 val. darbo savo nuomonę greitai pakeistų. Septintus metus dirbo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, konsultavo ir gydė sostinės Antakalnio poliklinikos pacientes, o prieš porą metų gavo kvietimą prisidėti prie vienos iš vaisingumo klinikų komandos.
Reikšmingiausia operacija ginekologo kelio pradžioje - cezario pjūvis. Pirmą kartą ją atliko rezidentūros studijų metu. Taip pat labai ryškiai atsimena pakylėtas emocijas ir entuziazmą, kai pirmą kartą savarankiškai budėjo ligoninėje. Kaip nuotraukos atmintyje išlikę ir pirmieji priimti gimdymai.
Kasmet atlieka daugiau nei 500 įvairių ginekologinių operacijų. Dažniausios - laparoskopija ir histeroskopija. Per laparoskopiją, padarę kelis nedidelius pjūvelius pilvo sienoje, diagnozuoja ir gydo gimdos, kiaušidžių gerybinius ir piktybinius auglius, pilvaplėvės sąaugas, endometriozę, kiaušintakių ligas. Kai pacientei įtariamas nevaisingumas, galima įvertinti kiaušintakių pratakumą. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ginekologijos skyriaus šūkis - stengtis atlikti kuo daugiau minimaliai invazinių operacijų, be didelio pjūvio pilve - tausoti moterų sveikatą ir grožį. Kartais gydytojams tai techniškai sudėtingesnė užduotis, bet siekiama, kad visi šiuolaikinės operacinės ginekologijos gydymo metodai būtų pagrįsti tausojančios chirurgijos principais.
Fiziškai sudėtingiausios operacijos apima įvairias anatomines deformacijas, didelius auglius ar neįprastas, sudėtingas operacijas, bet tai tik patirties ir fizinės ištvermės reikalas. Tačiau sunkiausi psichologiškai momentai yra tie, kai atlieki, rodos, elementarią diagnostinę procedūrą, o po jos turi pranešti pacientei žinią, kad jos kiaušintakiai nepratakūs ir niekuo nebeįmanoma padėti - susilaukti atžalų jai galbūt pavyks tik po pagalbinio apvaisinimo procedūrų...
Akušerio-ginekologo darbe kiekviena diena yra dinamiška, nes susiduri su skirtingomis pacientėmis, įvairiomis sveikatos problemomis ir kartais kyla nemažas iššūkis surasti tinkamiausią gydymo būdą. Labai džiaugiasi, kai pavyksta padėti poroms įveikti nevaisingumą ir susilaukti vaikų. Gimdymas - pats intymiausias ir natūraliausias procesas žmogaus gyvenime, o padėti naujai gyvybei ateiti į šį pasaulį yra didžiulė garbė ir džiaugsmas. Tačiau, nepaisant gimdymo fiziologinės prigimties, jis gali būti ir vienas nenuspėjamiausių procesų medicinoje. Vieną akimirką viskas gerai, o, žiūrėk, po minutės jau bėgte bėgi į operacinę. Tai iš tikrųjų daug žinių ir psichologinio pasirengimo reikalaujantis darbas. XXI a. dirbant šį darbą reikėtų nepamiršti nuolat ugdyti empatiją ir vidinę nuojautą.
Jam labai svarbu užmegzti ryšį su paciente, įgyti jos pasitikėjimą. Stengiasi pajusti, kas moteriai neduoda ramybės, psichologiškai paruošti ją prieš gydymą, operaciją ar gimdymą.
Gydytojas stengiasi apsaugoti save nuo perdegimo darbe, atsitraukdamas ir pabandydamas pažiūrėti į gyvenimą iš šono. Bendraudamas su pacientėmis, visada stengiasi pažvelgti į situaciją jų akimis. Pranešdamas blogą žinią apie nesivystantį vaisių ar aptiktą piktybinį gimdos auglį, įvertina, kokiu tonu turėtų kalbėti. Taip pat sėkmingas bendravimas, jo supratimu, labai priklauso ir nuo pagarbos - tiek gydytojo, tiek pacientės.
Kasdienis darbas su įvairaus amžiaus moterimis, jų sveikatos problemomis ir išgyvenimais padeda jam jas geriau suprasti ir asmeniniame gyvenime. Nors, kaip sakoma, batsiuvys be batų - šeimoje sudėtingiau būti pareigingam ir supratingam nei darbe.
Dalijimasis patirtimi ir pomėgiai
Sukaupta patirtimi gydytojas dalijasi feisbuke sukurtoje profesinėje paskyroje. Jis stengiasi diskutuoti visais aktualiais su moters sveikata susijusiais klausimais. Paskutiniai patarimai buvo apie tai, kada moterims negalima ignoruoti pilvo skausmo, ką žinoti nėštumo metu susiruošus keliauti lėktuvu ar kitomis transporto priemonėmis.
Kasdien sulaukia daugybės įvairiausių klausimų - nuo simptomų ir diagnozių paaiškinimo iki to, kaip pas jį užsiregistruoti į konsultaciją ir pan. Beje, klausia ir vyrai, susirūpinę mylimųjų sveikata.
Grįžęs po paros budėjimo ligoninėje labiausiai vertina pasyvų poilsį - kokybišką miegą. Taip pat nuo mokyklos laikų jį lydi sportas ir muzika. Yra baigęs muzikos mokyklą, groja trombonu. Koncertai, bendravimas su kitais muzikantais jam puikiai padeda atsitraukti nuo darbų ir atsipalaiduoti. Deja, dėl laiko trūkumo į repeticijas pastaruosius kelerius metus nespėja.
Gydytojas Tomas Lūža yra žinomas akušeris ginekologas, aktyviai bendraujantis socialiniuose tinkluose ir sėkmingai dirbęs Vilniuje.
Įvairiapusė asmenybė ir kalbų mokymasis
Gydytojas yra gana įvairiapusė asmenybė. Domisi robotika ir elektronika, intensyviau pradėjo domėtis per karantiną. Mėgstamiausia veikla - kalbų mokymasis. Dėl laiko stokos buvo ją apleidęs, bet dabar važiuodamas į darbą Telšiuose klauso muzikos arba mokosi japonų kalbos. Per medaus mėnesį buvo Japonijoje, tad kartais praversdavo šios žinios. Traukia egzotinės kalbos. Studijų metais priklausė organizacijai, kur padėdavo adaptuotis pagal mainų programas atvykstantiems kitų šalių studentams. Norėtų išmokti pasisveikinti ar pasakyti bent pagrindines frazes visomis pasaulio kalbomis. Smagu nustebinti užsienietį. Pirmoji kalba, kurios pradėjo mokytis savarankiškai, buvo ispanų. Mokyklos bibliotekoje rado rusų-ispanų kalbos žodyną, taip ir susidomėjo. Čekijoje studijavo pagal Erasmus programą, tad šiek tiek pramoko čekiškai.
Klaipėdoje, kur gyvena jo šeima, gydytojas apsidžiaugė, kad turės kur panaudoti savo įgūdžius nevaisingumo gydyme, prisijungęs prie „Northway“ medicinos ekspertų komandos. Kaip pasisekė klaipėdietėms! - tokie komentarai pasirodė jo socialinio tinklo paskyroje, kai pasidalino žinia, kad nuo šiol konsultuoja ir Klaipėdoje.
Ginekologija nėra sritis, kur galima konsultuoti nuotoliniu būdu, bet įvertinus situaciją galima nukreipti tinkama linkme, patarti, kur ieškoti pagalbos. Informacijos šiais laikais yra daug, bet pastebima, kad moterys labiau linkusios pasitikėti draugės, kaimynės ar mamos patarimais bei patirtimi. Gydytojas nori, kad moterys turėtų patikimesnės informacijos šaltinį. Pacientės turi susikūrusios daugybę mitų, kuriuos norisi laužyti. Pastebima, kad neturėdamos su kuo pasitarti, moterys net gali sau pakenkti. Socialinė paskyra prisideda ir prie jo žinomumo.
Dažnai klaidingai manoma, kad dėl nevaisingumo kalta tik moteris, nors vėliau paaiškėja, kad problemų turi abi pusės. Nė vienas iš jų nėra „kaltas“, tai yra bendra poros liga. Daug mitų yra susiję su kontracepcija. Juokingiausia, kai socialinėje erdvėje bando paneigti kokį mitą, o kitą dieną atėjusi pacientė klausia to paties.
Nuo darbo pradžios gydytojas stengiasi išlaikyti visą specialybės plotį, kiek tai įmanoma, pradedant nuo ambulatorinių konsultacijų, vėžio profilaktikos, nėštumo priežiūros iki operacijų, nevaisingumo gydymo technologijų. Pirmenybę teikia nevaisingumo gydymui, chirurginei ginekologijai. Vilniuje kiek atitrūko nuo akušerijos, nes didžiąją darbo laiko dalį atimdavo įvairios ginekologinės operacijos, nevaisingumo gydymas ir diagnostika, bet dabar teko prie jos sugrįžti, nes Telšių regioninėje ligoninėje yra bendras Akušerijos-ginekologijos skyrius, kuriame gydomos pacientės dėl ginekologinių susirgimų, nėštumo patologijos ir priimami gimdymai.
Pacientės negaili jam gerų bei šiltų atsiliepimų ne tik už profesionalumą, bet ir bendravimą. Gydytojas neturi recepto, kaip bendrauti, natūraliai taip gaunasi. Ne visada būna lengva. Kartais net diagnozę reikia mokėti tinkamai pasakyti.
Sunkiausia pasakyti, kad nesivysto nėštumas. Pacientėms visada sako, kol nepagimdysite, rizika visada išlieka. Akušerija - sunkiai prognozuojamas dalykas. Grėsmingi pokyčiai gali nutikti per akimirką. Arba, kai įvertinus visus tyrimus, matai, kad ir pagalbinis apvaisinimas nepadės susilaukti savo genetinių vaikų: būna išsekęs kiaušidžių rezervas arba nepavykusios kelios pagalbinio apvaisinimo procedūros. Medicina nėra visagalė.
Turi nemažai užsiėmimų. Persikrausčius į Klaipėdą, mėgsta su šeima pabūti gamtoje. Vakare, po darbų kone kasdien važiuoja prie jūros. Juokaudamas sako - jaučiasi, kaip per atostogas. Prieš išsikraustant iš Vilniaus daugelis teiravosi, kaip gali iškeisti sostinę su savo senamiesčiu, renginiais į regioną? Bet dėl darbų gausos nebūdavo kada ten lankytis. Grįžus po darbo 21 valandą, nesinori nei į senamiestį, nei į Operos ir baleto teatrą. Pagrindinis pomėgis - groti trombonu, nors pastaruosius kelerius metus mažiau tuo užsiima. Kai nusistovės darbo ritmas, gal ir čia nuspręs groti kokiame orkestre ar ansamblyje.
Laiko viskam pritrūksta. Kasdien stengiasi viską suderinti. Neperdegti padeda kokybiškas darbo ir miego režimas, laiko planavimo įgūdžiai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
