Cezario pjūvio operacijų dėl distocijos analizė ir akušerinės pagalbos raida
Šiuolaikinėje akušerijoje vienas iš svarbių vertinimo kriterijų yra cezario pjūvio operacijų (CPO) dažnis bei jų atlikimo aplinkybės. P. Mažylio gimdymo namuose atliktame retrospektyviame tyrime, kuriame dalyvavo 104 gimdyvės, buvo analizuojami neprogresuojančio gimdymo ir kliniškai siauro dubens atvejai. Tyrimo duomenys rodo, kad 64 atvejais nustatytas kliniškai siauras dubuo, o 40 atvejų - neprogresuojantis gimdymas.
Cezario pjūvio operacijų analizė
Sustojus gimdymo veiklai I laikotarpyje ir skyrus oksitocino infuziją, cezario pjūvio operacija atlikta praėjus 437 min. ir 447,5 min. tarp pirmakarčių ir pakartotinai gimdžiusių moterų. Gimdymo veiklai sustojus II laikotarpyje tiek pirmakartėms, tiek pakartotinai gimdžiusioms moterims, nuo pilnai prasivėrusio kaklelio iki operacijos laiko mediana nustatyta 143 min.
- I gimdymo laikotarpyje, neprogresuojant gimdos kaklelio prasivėrimui ir pradėjus lašinti oksitocino infuziją, iki CPO atlikimo praėjusio laiko mediana viršijo 430 min.
- II gimdymo laikotarpyje, esant kliniškai siauram dubeniui, kai gimdos kaklelis prasivėręs 7-10 cm ir vaisius neslenka motinos kauliniu dubeniu, iki operacijos laiko mediana nustatyta 143 min.
Cezario pjūvio operacijos saugumas ir rizikos| gyd. Eglė Savukynė
Rekomendacijos gimdymo eigai
Esant neprogresuojančiam gimdymui, jeigu motinos ir vaisiaus sveikatos būklė yra stabili, I laikotarpyje latentinėje fazėje oksitocino infuzijas rekomenduojama skirti bent 8 val., o aktyvioje fazėje ne trumpiau kaip 4 val. prieš svarstant gimdymo taktikos keitimą. Moksliškai įrodyta, kad tais atvejais, kai gimdyme dalyvauja artimas žmogus, jo eiga būna sklandesnė, prireikia mažiau priemonių skausmui malšinti, rečiau atliekama cezario pjūvio operacija.
| Parametras | I laikotarpis | II laikotarpis |
|---|---|---|
| Gimdymo komplikacija | Neprogresuojančio gimdymo fiksacija | Kliniškai siauras dubuo |
| Laiko mediana iki CPO | ~440 min. | 143 min. |
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų indėlis
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika - didžiausia Lietuvoje akušerijos ir ginekologijos sveikatos priežiūros įstaiga. Kliniką sudaro Akušerijos skyrius, Ginekologijos skyrius, Moterų konsultacija ir reprodukcinės medicinos centras. Nuo 1922 m. klinika vykdo nuoseklias akušerijos ginekologijos studijas ir teikia aukščiausio lygio ambulatorines bei stacionarines paslaugas.
Klinikos specialistai nuolat diegia inovacijas, tokias kaip vaisiaus medicinos centras ar naujausios laparoskopinės operacijos. Akušerijos skyriaus komanda suformuota taip, kad užtikrintų tiek akušerinę, tiek ginekologinę pagalbą, o aukščiausia akušerių kvalifikacija leidžia joms jau daugiau nei 10 metų savarankiškai prižiūrėti mažos rizikos gimdymus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
